Pasaulio ekonomiką kaustančio koronaviruso poveikis neaplenkė pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų grąžų. Pagrindinį smūgį prisiėmė toliausiai nuo senatvės pensijos esantys ir jauniausių klientų santaupas investuojantys fondai, o bendra vidutinė pensijų fondų svertinė grąža šiemet sausio-kovo mėnesiais buvo neigiama ir sudarė –14,8 procento.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, kovo 31 dieną II pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 3,386 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė, palyginti su metų pradžia.
Konservatyviausi fondai atsilaikė
Pirmąjį metų ketvirtį šalyje veikiančių pensijų turto išsaugojimo fondų grąža sumažėjo nuosaikiai: -4,92 proc. Nedaug nuo jų nutolo 60-66 metų amžiaus klientų santaupas investuojantys fondai, kurių ketvirčio grąžos minusas sudarė 6,12 proc.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos nario Tado Gudaičio vertinimu, koronavirusu išbandomi pensijų fondai jau nuo 2019 metų pradžios veikia pagal gyvenimo ciklo fondų (GCF) strategiją.
„Gyventojui artėjant prie pensijos amžiaus jo fonde atsiranda vis didesnis konservatyvių, nuo didelių svyravimų apsaugančių vertybinių popierių „buferis“, dėl kurio fondas kur kas silpniau atliepia pokyčius akcijų rinkose. Tokiuose fonduose akcijų dalis yra nedidelė ir įprastomis sąlygomis jie auga santūriau, tačiau tokiomis ekonominio ir finansinio streso sąlygomis kaip dabar jie pademonstravo savo atsparumą judėjimui žemyn“, – sako T. Gudaitis.
Jaunesnių dalyvių fondai svyravo labiau
Mažiausią grąžos sumažėjimą pirmąjį ketvirtį patyrė pensijų fondai, investuojantys 53-59 metų amžiaus gyventojų pensijų santaupas, jis pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė -11,62 procento. Šios amžiaus grupės pensijų fondų dalyviams iki pensinio amžiaus yra likę mažiausiai 5 metai.
O nuo 52 metų ir jaunesnių II pakopos pensijų fondų dalyvių šių metų pradžios grąžos sumažėjimas svyruoja apie -17 proc.
„Jaunesnio amžiaus klientams skirtų pensijų fondai pagal GFC strategiją turėtų investuoti drąsiau ir rinktis labiau svyruoti linkusias akcijas, kad iki išėjimo į pensiją gyventojams uždirbtų kuo didesnę grąžą. Natūralu, kad akcijų kursams leidžiantis žemyn, tokie fondai reaguoja labiausiai. Iš kitos pusės, kad ir kokį didelį nerimą keltų COVID-19 sustabdytas gyvenimas, būtent akcijų fondai turi geriausias galimybes pigiai apsipirkti smukusiose rinkose ir tuo pačiu pasinaudoti būsimu jų grįžimu, kadangi lėšos yra investuojamos nuolat“, – teigia T. Gudaitis.
Pensijų fondų nuosmukiams ruoštasi iš anksto
„Swedbank investicijų valdymo“ fondų valdytojo Tomo Bakučio teigimu, žvelgiant į 20 metų finansų rinkų istoriją matyti, kad nuosmukių buvo ne vienas ir tai yra pasikartojantis reiškinys.
„Virusų sukeltų rinkų svyravimų taip pat buvo. Pavyzdžiui, kiaulių gripas ar Ebolos protrūkis. Tačiau ekonominių ir socialinių priežasčių sukelti svyravimai buvo kur kas didesni. O virusų sukelti kritimai siekdavo iki 10 procentų, o atsistatymas užtrukdavo kelis mėnesius.
Visgi šis protrūkis sukeltas koronaviruso yra išskirtinis ir finansų rinkos smuko labai greitai. Bet kita verta šis nuosmukis išsiskiria skatinimo paketais iš valstybių vyriausybių ir centrinio banko“, – sako specialistas.
Kalbėdamas apie svyravimus T. Bakutis pastebi, kad globalios rinkos visada atsistato po tokių nuosmukių.
„Geriausią grąžą pasiekia tie fondų valdytojai, kurie investicijas kaupia ilgą laiko tarpą ir nespekuliuoja trumpalaikiais svyravimais.
Nuosmukiai yra svyruojantys, todėl jiems buvo ruoštasi iš anksto. Valdydami fondus jau nustatytu periodiškumu mažiname rizikingų aktyvų dalį ir didiname mažiau rizikingų aktyvų dalį tuose fonduose, kurių dalyviams išmokos iš pensijų fondų artėja.
Taip pat yra išskaidomas fondų turtas pagal regionus ir sektorius. Kaip matome šios krizės metu atskiri regionai paveikiami nevienodai. Verslo sektoriai kenčia taip pat nevienodai. Daugiausia nuostolių turėjo avialinijos, turizmo bendrovės. O informacinių technologijų ir medicinos sektoriai liko mažiausiai paveikti krizės.
Taip pat pensijų fondai investuoja į nekilnojamo turto ir privataus kapitalo fondus. Ši investicijų dalis mažai koreliuoja su finansų rinkų smukimu, todėl tai irgi sumažina pensijų fondų svyravimus“, – aiškina specialistas.
Valdžios ir centriniu bankų pagalba koronaviruso krizės akivaizdoje
„SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis pastebi, kad šis ypatingas laikotarpis reikalauja svarbių sprendimų.
„Todėl valstybės labai greitai ėmėsi tokių sprendimų, kurių anksčiau neteko matyti. Tokios šalys kaip Vokietija, Japonija, JAV ekonomikos skatinimo priemonėms skyrė apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto.
Žinoma, kitos šalys, kurios yra mažiau finansiškai pajėgios skyrė mažesnes sumas“ – teigia specialistas.
Pasak jo, šiuo metu didžiausias dėmesys yra nukreiptas į JAV, kuri patvirtino 2 trilijonų skatinimo priemonių paketą. Skaičiuojama, kad pandemijos metu JAV ekonomika gali susitraukti apie 10 proc.
„Todėl supratusi, kad karantinas palies kiekvieną namų ūkį ir verslą. JAV valdžia nusprendė kiekvienam dirbančiam žmogui skirti daugiau nei 1000 eurų išmokas. Taip pat nuspręsta skirti paramą tiek stambiam, tiek vidutiniam verslui“ – teigia P. Kabelis.
Taip pat anot specialisto, centriniai bankai taip pat ėmėsi veiksmų.
„Buvo nukirptos palūkanos, paskelbtos obligacijų supirkimo programos, kurios leis palaikyti žemą skolinimosi kainą.
Visų priemonių poveikis pasimatys vasarą, kai virusas pasitrauks ir gyvenimas grįš į senas vėžias. Todėl šiuo metu labai stengiamasi, kad įmonės išlaikytų darbuotojus, jeigu didės nedarbas bus labai sunku ekonomikai iš naujo įsibėgėti pasibaigus pandemijai“ – pastebi P. Kabelis.
Skirtinguose sektoriuose paskirstytos fondų investicijos augs
„INVL Asset Management“ investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas pastebi, kad pensijų fondų investicijos yra skaidomos tiek per skirtingus regionus, tiek per skirtingus sektorius.
„Todėl kiekviena investicijų bendrovė turi savitą investavimo strategiją, tačiau bendri bruožai visų įmonių išlieka tokie patys. Visos įmonės didžiąją dalį savo investicijų yra paskyrusios stipriausioms pasaulio valstybėms – JAV, Japonijai, vakarų Europos valstybėms.
Kabant apie finansų išskaidymą skirtinguose sektoriuose. Bendras pasaulio akcijų indeksas susideda iš skirtingų sektorių. Pensijų fondai daugiau ar mažiau atspindi pasaulio investicijų indeksą.
Daugiausia, ketvirtadalį pasaulio akcijų vertės sudaro informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonės. Panašiai ketvirtadalis šių įmonių akcijų sudaro ir pensijų fondus“ – pastebi specialistas.
Pasak V. Rūko, dar ketvirtadalį pasaulio akcijų vertės sudaro gamybiniai sektoriai – sveikatos apsauga, maisto pramonė, komunalinių paslaugų bendrovės.
„Šių įmonių akcijos gali laikinai nuvertėti, bet netgi pandemijos metu šie sektoriai dirba pilnu pajėgumu.
Tad tikėtina, kad investiciniai pensijos fondai pusė savo investicijų investuoja į telekomunikacines įmones, o kitą dalį į gamybinius sektorius.
Platus investicijų paskirstymas skirtinguose sektoriuose padeda išlaikyti investicijų vertę. Tikėtina, kad krizės metu įmonių akcijų vertė kris, tačiau pasibaigus pandemijai vėl kils. Ir gali būti, kad netgi aukščiau negu prieš viruso atsiradimą“ – tikina specialistas.
