pensijos

Viešumoje nemažai diskusijų sukėlė Europos Komisijos (EK) prognozės, kad Lietuvai norint išlaikyti dabartinį dirbančiųjų skaičių, pasiekus 2040 metus, lietuviai turės dirbti iki 72 ar 74 metų. Tačiau nemažai žmonių užtarnauto poilsio išeiti norėtų gerokai anksčiau. Tad ką daryti, kad taip ilgai dirbti nereikėtų? Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai skirtingai atsako į šį klausimą. Viena vertus, anot jų, kuo anksčiau reikia pradėti investuoti į save, skirtingą turtą, vaikus.

Europos Komisijai siūlant vėlinti darbingą Lietuvos gyventojų amžių, ekonomikos profesorius Romas Lazutka teigia, kad tai neturi prasmės, nes gyventojai ir taip gali dirbti, kiek pajėgia. O štai, jei bus sugalvota dar ir vėlinti pensinį amžių, tuomet, kaip pažymi profesorius, dalis Lietuvos gyventojų paprasčiausiai nebesulauks pensijų.

Nors pensinis amžius didėja kasmet, tačiau dalis gyventojų jį sukaupia didesnį nei reikalaujama. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad to nekanka gauti didesnei pensijai. „Sodra“ aiškino, kad pensijos dydį lemia ne tik darbo stažas, bet ir per visą gyvenimą sumokėtos socialinio draudimo išmokos. Portalo tv3.lt skaitytoja Virginija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pernai liepos mėnesį sulaukusi pensinio amžiaus išėjo į pensiją.

Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, vidutinė senatvės pensija šalyje per metus, įvertinus infliaciją, sumažėjo 0,1 procento. Šių metų vasarį Rusijos senatvės pensininkams buvo išmokėta vidutiniškai po 15,76 tūkst. rublių (178 eurus pagal dabartinį rublio kursą). Palyginti su tuo pačiu 2020 metų mėnesiu, nominaliai vidutinė senatvės pensija pakilo 5,6 procento.

Velykų laikotarpiu gyventojai išleidžia daugiau pinigų nei paprastai. Dėl to suprantama, kad daugeliui aktualu, kada pensijų ir kitų išmokų būtų galima tikėtis šį mėnesį. Su balandžiu prasideda naujas šių metų ketvirtis, tad keičiami minimalūs ir maksimalūs kai kurių išmokų dydžiai.

Jeigu tik žmogui suteikiama teisė be didesnių pastangų gauti papildomų pinigų, jis ja pasinaudos. Ypač koronaviruso pandemijos ir karantino metu, kai daugelis nerimauja dėl ateities. Gėdyti ar smerkti gyventojus, kad jie naudojasi tokiomis galimybėmis, yra bergždžias reikalas, įsitikinusi „Sodros“ vadovė socialinių mokslų daktarė Julita Varanauskienė.

Metų pradžioje Lietuvoje buvo virš milijono pensijų gavėjų. Jau nuo sausio daugumai jų pradėtos mokėti didesnės pensijos. Naujovių sulaukė išankstinių senatvės pensijų gavėjai. Atnaujintos pensijos jau mokamos tiems socialinio draudimo pensijų gavėjams, kurie pernai dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas ir įgijo stažo bei pensijos apskaitos vienetų, rašoma pranešime spaudai. Daugeliui tokių gavėjų pensijos didėja – pokytis priklauso nuo pernai gauto darbo užmokesčio ir „Sodros“ įmokų.

Per praėjusius metus į gyventojų sąskaitas pensijų fonduose „Sodra“ iš viso pervedė 427 mln. eurų. Įmokos į pensijų fondus per metus išaugo beveik 9 proc., tačiau pastebimas pandemijos ir karantino poveikis pensijų kaupimo dalyviams.

Šimtams tūkstančių gyventojų pagrindinis ar ir vienintelis pajamų šaltinis – senatvės pensijos ir kitos išmokos, kurias moka „Sodra“. Ji skelbia, kada išmokų gavėjai jų gali tikėtis kovo mėnesį. Taigi, vaiko priežiūros išmokos, kurios priklauso kol vaikus sueis vieni arba dveji metai pradedamos mokėti nuo kovo 15 d. Vidutinis jų dydis yra 542 eurai. Pernai vaiko išmokas gavo beveik 28 tūkst. moterų ir 9 tūkst. vyrų.

Dėl koronaviruso įvedus įvairius ribojimus, šimtams tūkstančių gyventojų teko išeiti į prastovas. Subsidijos, skiriamos darbo užmokesčiui kompensuoti, ne visada prilygsta įprastoms darbuotojų algoms. Kadangi nuo jų dydžio priklauso įvairios išmokos ir pensijos, daugeliui kyla grėsmė prarasti ir dalį šių pinigų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iki vasario 21 d. už maždaug 300 tūkst. šalies darbuotojų buvo paprašyta subsidijų jų darbo užmokesčiui kompensuoti.

TV3 Žinių „Dienos komentare“ socialinės apsaugos ir darbo ministrė paaiškino, ką ji turėjo omeny sakydama, kad išankstinė pensija nėra geras sprendimas ir kokios alternatyvos jai yra įmanomos. Laidos metu Monika Navickienė diskutavo su žurnalistu Vladimiru Laučiumi. Plėtojate vienišų žmonių pensijų idėją.

Lietuvoje nedarbo lygis yra vienas didžiausių iš visų ES šalių. Išmokas gauna gana nedidelė dalis bedarbių, o jų dydis yra nepakankamas. Kaip spręsti šias problemas trečiadienį, kalbėjosi šalies prezidentas Gitanas Nausėda kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. Pasak prezidento patarėjo Simono Krėpštos, buvo aptarta daugybė priemonių, kurios mažintų nedarbą, kuris Lietuvoje išaugo gerokai labiau nei kitose ES šalyse.

Valdantiesiems prie rinkimus žadėjus visos pensijų sistemos reviziją, dabar teigiama, kad kol kas nebus jokių antros pakopos pensijų sistemos pertvarkų.   „Nesame pasiruošę peržiūrėti pensijų antros pakopos. Per mažai laiko praėjo ir turime per mažai duomenų priimti sprendimus, ar reikalingi esminiai pokyčiai“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė socialinės apaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kaip ir kasmet, šiemet buvo indeksuotos senatvės pensijos ir kitos išmokos. Vis dėlto, jei pirmą šių metų mėnesį daugelis džiaugėsi gavę didesnes sumas, vasarį jos kai kam netikėtai sumažėjo. Portalas tv3.lt jau rašė, kad vasario mėnesį nemažai žmonių gavo mažesnes išmokas nei sausį. Šis straipsnis sulaukė didelio skaitytojų dėmesio ir daugybės komentarų. Skaitytoja Angelė pasakojo taip ir nesupratusi, kodėl jai buvo nurėžti pinigai. „Pasakykite, kodėl šį mėnesį gavau mažesnę pensiją.

Pačių mažiausių pensijų gavėjai nemaloniai nustebo, kai šį mėnesį gavo mažesnes išmokas nei jiems buvo išmokėta sausį. „Sodra“ ramina, kad tai nėra pensijų mažinimas, o tiesiog mažesnis nei kai kurie tikėjosi, jų didinimas. Plačiai skelbta, kad nuo metų pradžios pensijos buvo indeksuotos. Taigi, gyventojai sunerimę, kodėl didesnę sumą gavo sausį ir mažesnę – vasarį.

Paprastai į sausio pabaigą nemažai daliai gyventojų ima baigtis pinigai. Taigi, pravartu žinoti, kada galima tikėtis artimiausiu metu gauti jų iš „Sodros“. Ji skelbia, kad vaiko priežiūros išmokas mokės nuo vasario 15 d., o vaiko išlaikymo išmokas – nuo vasario 24 d. Ligos, taip pat ir motinystės išmokos kaip paprastai mokamos per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Tuo metu tėvystės – per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Didesnės išmokos susirgus, netekus darbo ar numirus, kitoks jų indeksavimas, valstybinių pensijų peržiūra ir besidubliuojančių išmokų atsisakymas, tačiau ir didesnės įmokos. Tai tik keli pakeitimai, kuriuos jau šiemet ketina pradėti įgyvendinti Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas. Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus pasiūlymus, kaip jos kuruojamoje srityje įgyvendinti dabartinės Vyriausybės programą.

Seimas po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad dabartinė mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo tvarka diskriminuoja dėl amžiaus, tikslins jų skyrimo tvarką. Parlamentas šią savaitę 118 balsų „už“ ir keturiems Seimo nariams susilaikius po pateikimo pritarė tokiems įstatymo pakeitimams, toliau projektus svarstys Seimo komitetai.

Beveik 29,04 tūkst. Estijos gyventojų jau pateikė prašymus atsiimti pinigus iš antros pakopos pensijų fondų ir juose nebedalyvauti. Apie tai pranešęs Estijos pensijų centras pažymi, jog tokius prašymus jau pateikė apytikriai po lygiai vyrų ir moterų, o vidutinis pareiškėjų amžius – 38 metai. Nuo 2021 metų sausio 1 dienos, kai Estijoje įsigaliojo pensijų sistemos reformos įstatymas, prisijungimas prie antrosios pakopos pensijų sistemos ar išstojimas iš jos tapo visiems laisvas.

Besitęsianti koronaviruso pandemija pensijų fondų investicijų rezultatų nesumažino. Jie pasižymėjo stabilumu ir nuosaikiu augimu. Gyventojų pensijų fonduose sukaupto turto vertė augo ir pasiekė 4,496 mlrd. eurų. Ši suma yra didžiausia per visą Lietuvos II pakopos pensijų fondų veiklos laikotarpį.

Nuo šių metų pradžios buvo indeksuotos pensijos, perskaičiuotos kai kurios kitos išmokos. Planuojama, kad jau nuo šios savaitės gyventojai gaus jas į bankų sąskaitas, galės pasiimti patys ar sulaukti namuose.

2021-aisiais šalies senjorų laukia keli svarbūs pasikeitimai. Nuo šių metų kyla pensijos, nebereikės laukti dantų protezavimo eilėse ir žadama vakcina nuo COVID-19. Taip pat nebelieka pernai paskirtų vienkartinių išmokų. 2021-ieji senjorams bus dosnesni. Nors nebelieka vienkartinių 200 eurų išmokų senjorams, „Sodra“ praneša, kad 38 eurais kils vidutinė pensija. Taip pat senjorus planuojama skiepyti nuo COVID-19, nebereikės laukti dantų protezavimo eilėse.

Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo, kaip pensijos Lietuvoje galėtų augti daugiau nei 70 eurų. Jis pateikia du scenarijus, tačiau tik vienas iš jų užtikintų reikšmingas augančias pensijas. Tiesa, šia variantas taip pat būtų ir žymiai brangesnis visiems mokesčių mokėtojams. R. Lazutka mano, kad būtų tikslinga bendrajai pensijos daliai pripažinti minimalių pajamų senatvėje užtikrinimo funkciją.

Gruodį mokamos pensijos visus gavėjus pasiekė iki Kalėdų, o nuo sausio „Sodra“ pradės mokėti vidutiniškai 38 eurais didesnes senatvės pensijas. Didesnių sumų sulauks ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijų bei šalpos išmokų gavėjai. Gyventojai, gaunantys išankstines senatvės pensijas ir šalpos išmokas, padidėjimą pajus nuo vasario, kadangi šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.

Trečiadienį Seimas patvirtino kitų metų „Sodros“ biudžetą, o kartu ir indeksavimo koeficientą, kuriuo nuo 2021 m. bus padidintos senatvės ir kitos pensijos. Vis dėlto vieniems gyventojams pensijos augs dešimt kartų sparčiau nei kitiems. Kita vertus, pinigų naujos vienišų asmenų išmokoms nėra numatyta. Už biudžeto projektą balsavo 114 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o 11 susilaikė.

Trečiadienį Seimas sprendžia, ar galutinai pritarti patobulintiems Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo ir Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) fondo kitų metų rodiklių ir su jais susijusiems įstatymų projektams. „Sodros“ biudžete siūloma patvirtinti apie 5,13 mlrd. eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir 4,99 mlrd. eurų išlaidas.

Seimas antradienį priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus  –  atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam „Sodros“ ir valstybės biudžetui. Juose numatyta, kad gerokai išaugs senatvės pensijos ir kitos išmokos. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2021 m. bus 611,5 tūkst. Dėl pensinio amžiaus didinimo šis skaičius sumažės 0,2 proc., arba  1 tūkst. gyventojų. Visų mokamų valstybinio socialinio draudimo pensijų skaičius 2021 m. prognozuojama bus 1,026 mln., arba 3,6 tūkst. mažesnis nei laukiama šiemet.

Seimas nuo 2021 metų padidino valstybines pensijas – jos bus  indeksuojamos 1,35 procento. Tam valstybės biudžete papildomai reikės 2,8 mln. eurų.  Šios išmokos didės pareigūnams ir kariams, teisėjams, nukentėjusiems asmenims, pirmojo ir antrojo laipsnių pensijų gavėjams, mokslininkams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kitų metų „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, o pensijos didės, kaip ir numatyta, vidutiniškai 9 procentais.    „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, o pensijos kils tiek, kiek ir buvo numatyta, indeksavimui pinigų bus, ligos išmokos tiems, kurie turės imti nedarbingumą dėl to, kad vaikais reikės rūpintis, kurie mokysis nuotoliniu būdų, tai visi tie dalykai buvo aptarti.

Antradienį parlamentas galutinai priėmė įstatymo pataisas, kurios leidžia indeksuoti senatvės pensijas ir tuo atveju, kai šalies ekonomika traukiasi. Už įstatymo pataisas balsavo 116 Seimo narių, o 1 susilaikė. Kad įsigaliotų, jas dar turės pasirašyti prezidentas.

Pirmadienį Seime oficialiai registruota paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės būsimos Vyriausybės programa. Be kita ko, joje numatyta keisti dabartinę našlių pensijų sistemą, tačiau taip pat atsisakyti kai kurių lengvatų. „Mažinsime pajamų nelygybę ir skurdą, numatydami atitinkamas kompleksines mokestines ir finansines priemones.

Gruodį „Sodra“ baigs mokėti 200 eurų dydžio vienkartines išmokas senatvės ir kitų socialinio draudimo pensijų bei šalpos išmokų gavėjams. Nuo rugpjūčio išmokų sulaukė beveik 900 tūkstančių gyventojų. 200 eurų išmokai gauti nereikia atskiro prašymo, tačiau gyventojai, kurie išeina į pensiją gruodžio mėnesį, turėtų nedelsdami kreiptis dėl pensijos skyrimo. Didžiąją dalį gavėjų, turinčių teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, valstybės parama pasiekė iki rugpjūčio pabaigos.

Gruodžio mėnesį beveik visas išmokas ir pensijas gyventojams planuojama išmokėti iki Kalėdų, o kai kurie gavėjai šį mėnesį gaus netgi po dvi išmokas, praneša „Sodra“. Įprastai pirmiausia pradedamos mokėti pensijos. Pirmieji gavėjai banko sąskaitose jas ras jau kitą savaitę – gruodžio 9–12 dienomis. Gyventojai, kurie pensijas įprastai gauna vėliau – antroje mėnesio pusėje, bei tie, kuriems pensijos pristatomos į namus – jų sulauks iki Kalėdų.

Nors dėl COVID-19 pandemijos ir karantino augo išlaidos kai kurioms išmokoms, „Sodra“ toliau laiku vykdo visus savo įsipareigojimus. Lapkričio išmokos pasiekė gyventojus nevėluodamos. Lėšų pensijoms, nedarbo, ligos ir kitoms išmokoms nepritrūks taip pat ir ateityje. „Sodros“ biudžetas yra tvarus, sukauptų lėšų pakanka pensijoms, ligos, nedarbo ir kitoms išmokoms mokėti.

Telšiuose gimusi, filosofiją ir mokesčių administravimą studijavusi Monika Navickienė įvardijama kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres. Koks jos požiūris į aktualiausias šios srities problemas ir galimus sprendimus? 39 metų politikė buvo išrinkta Seimo nare antrą kartą iš eilės – parlamente ji dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tad šiais reikalais, panašu, yra pasidomėjusi.

Karantinas ir nauji Vyriausybės ribojimai lems, kad daliai darbuotojų bus sumažintas atlyginimas arba jie neteks darbo. Galvodami apie dabartines pajamas, daugelis pamiršta, kad su karantinu susiję valdžios sprendimai ateityje lems ir mažesnes pensijas. Skaičiuojama, kad gyventojų netekimai gali siekti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų per mėnesį.

Lietuvoje įvedant visuotinį karantiną, „Sodra“ žada laiku mokėti išmokas ir pensijas bei planuoja imtis papildomų saugumo priemonių bendraudama su gavėjais, nurodoma pranešime žiniasklaidai. Daugėjant patvirtintų COVID-19 atvejų, pastarąjį mėnesį didėja ir išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičius. Šie pažymėjimai gyventojams išduodami tiek dėl ligos ar saviizoliacijos, tiek dėl kitų asmenų slaugymo ar priežiūros.

Nepaisant naujų apribojimų, susijusių su koronaviruso plitimu, pensijos ir kitos išmokos gyventojus turėtų pasiekti kaip įprasta. Tiesa, gyventojai, gaunantys išmokas į namus, raginami atsidaryti sąskaitas ir pinigus gauti į korteles. Per spalį gerokai išaugo išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius. Vien praėjusią savaitę jų buvo išduota daugiau kaip 50 tūkst. Šiems gyventojams aktualios ligos išmokos lapkritį bus išmokamos per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Nauja valdžia – tarsi šlavėjai su nauja šluota. Tačiau, ar ši šluota nenušluos pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų? Pasak konservatorių lyderės Ingridos Šimonytės, reikia pamiršti, kaip ji pati sako, progines dovanėles pensininkams, mokytojams ir medikams, nes tokios dovanos turi savo kainą. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Na, biudžetas kaip tik ir patvirtintas su daug pinigų iš dangaus. Tik tai reikia mums suprasti, kad kažkada tuos pinigus reikės grąžinti.

Spalį daugiau nei šimtas senjorų kartu su senatvės pensija jau gaus ir „Sodros“ pensijų anuiteto išmokas. Nuo liepos, kai „Sodra“ pradėjo teikti pensijų anuitetų mokėjimo paslaugą, jau gauti daugiau nei 140 prašymų mokėti pensijų anuitetus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Įvertinę, kiek yra pensijų kaupimo dalyvių, kurie potencialiai šiais metais galėtų įsigyti pensijų anuitetą – sulauks senatvės pensijos amžiaus ir bus sukaupę per 10 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projektuoja, kad šiemet Lietuvoje pajamų nelygybės lygis sieks seniai neregėtas žemumas. Jei išsipildys ministerijos prognozė, šis rodiklis sieks 5,8 karto ir bus toks pat, kaip 2011-aisiais. Tai reiškia, kad daugiausiai uždirbantys pajamų gaus 5,8 karto daugiau nei vargingiausi. Tam, kaip teigia ministras Linas Kukuraitis, labiausiai padėjo darbinių pajamų augimas. Palyginimui, prognozuojama, kad 2019 m. pajamų nelygybė sieks 6,2 karto.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė kitų metų „Sodros“ biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektams. Juose numatoma, kiek bus indeksuojamos senatvės ir kitos pensijas 2021 m. Už tai balsavo 50 Seimo narių, o 5 susilaikė. Balsavusių prieš nebuvo. Dabar projektai bus svarstomi Seimo Socialinių reikalų ir darbo, kituose komitetuose, o lapkričio 24 d. dėl to bus balsuojama iš naujo.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto, taip pat kitų su juo susijusių įstatymų projektus. Planuojama, kad bendros biudžeto pajamos viršys 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – 15,4 mlrd. eurų. Taigi, daugiau kaip 4 mlrd. eurų Lietuvai teks pasiskolinti. 2021 m. Daugiausia lėšų planuojama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdomai sričiai – iš viso per 4 mlrd. eurų.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, nuo kurių priklausys būsimos pensijos ir kitos išmokos, mokėtini mokesčiai. Galutinį žodį dėl įstatymų tars jau nauja valdančioji koalicija, tačiau ar jai pavyks suderinti akivaizdžiai skirtingas rinkimines nuostatas dėl mokesčių ir išmokų? Daugeliui gyventojų aktualiausi yra sprendimai, susiję su pensijų indeksavimu (kitais metais jos turėtų didėti 7,17 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo vedlė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė turi pastabų Vyriausybės pateiktiems kitų metų biudžetų projektams, bet, kitaip nei buvęs jos viršininkas Andrius Kubilius, apie būtinybę ateityje veržtis diržus nekalba.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė teisės aktų projektams, kuriais patvirtino kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“ biudžetą, nemažai kitų projektų, kuriais didinamos pensijos, vaiko pinigai, kitos išmokos. „Galiu tik pasikartoti, ką minėjau ketverius metus. Biudžetas iš tiesų yra socialiai orientuotas, vėlgi atsižvelgiant į situaciją, su kuria susidūrė šalis po pandemijos.

Senatvės ir netekto darbingumo pensijos ateinančiais metais bus didinamos 7,17 proc. Toks indeksavimo procentas apskaičiuotas įvertinus septynerių kalendorinių metų darbo užmokesčio fondo pokytį. Tokiu pat lygiu bus didinama našlių pensijos bazė. Tai paaiškėjo Vyriausybei patvirtinus kitų metų biudžetus, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Likus kelioms dienoms iki rinkimų, oficialiai paskelbta, kiek valdžia siūlys didinti pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet joms žadama išleisti šimtais milijonų eurų daugiau nei planuojama šiemet. Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) biudžeto rodiklių įstatyme numatoma, kiek dirbantys žmonės mokės įmokų ir kiek išėję į pensiją ar tik dėl ligos ir kitų priežasčių laikinai nedirbantys gyventojai gaus išmokų.