Laidos metu Monika Navickienė diskutavo su žurnalistu Vladimiru Laučiumi.
Plėtojate vienišų žmonių pensijų idėją. Sakykite prašau, kada šią idėją įgyvendinsite ir kaip, iš kur imsite pinigų?
Taip, planuojame šios priemonės imtis, kaip vienos iš skurdą mažinančių priemonių, ir šiuo metu kaip tik diskutuojame su Finansų ministerija, kaip užtikrinti tvarius pajamų šaltinius, kad galėtume šitą projektą įgyvendinti. Ruošiame nuo liepos mėnesio 2021 metų, taip pat visa apimtimi įgyvendinti viliamės 2022 metais.
O kuo skirsis visa ir nevisa apimtis, kas bus nuo 2021 m. liepos?
Reglamentavimo dalykai – tai nėra paprasta pakeisti pensijų reglamentavimo klausimus, jeigu norime, kad instrumentas būtų ir taiklus, ir apimtų kuo daugiau vienišų žmonių. Tai reikia tinkamai jį subalansuoti ir tarifų prasme, ir gavėjų skaičiaus prasme.
Ar tai reiškia, kad 2021 m. dalis vienišų žmonių gaus pensiją, o dalis ne?
Toks būtų siekis.
Sakykite, o kaip jūs ketinate kovoti su galimais piktnaudžiavimais? Juk gali žmonės deklaruoti esą vieniši, formaliai atrodyti vieniši, o iš tikrųjų gyventi kartu.
Visada man yra sudėtinga atsakyti į klausimus, kaip aš kovosiu su piktnaudžiavimu, nes visada būčiau linkusi galvoti, kad reikia pasitikėti žmonėmis ir jų gera valia.
Bet, be abejo, to piktnaudžiavimo gali būti, to neišvengsi – tam yra ir „Sodros“ tam tikri duomenys. Juo labiau mes turime ir socialinės paramos sistemą, kuri dabar jau pasiekia dalį vienišų žmonių.
Tai visas turimas savo duomenų bazes mėginsime bendrinti, taip pat galbūt pajungti ir savivaldybėse esančius darbuotojus, kurie galėtų padėti identifikuoti tikrai tuos žmones, kurie gyvena vieniši ir tuos, kuriems reikia dabar tos paramos labiausiai.
Jūs vakar pasakėte tokį dalyką: „Išankstinė pensija nėra geras sprendimas“. Ką daryti tada žmonėms, kuriems tai yra vienintelis sprendimas, kurie yra vyresnio amžiaus, priešpensinio amžiaus ir prarado darbą? Jūs sakote, kad išankstinė pensija – blogas sprendimas.
Aš sakau, kad tikslas turėtų būti, jog žmonės sulaukę senyvo amžiaus ir išėję į pensiją, negautų mažesnių pajamų, negu nusipelnė savo darbo stažo prasme. Dabar mes matome, kad išankstinių pensijų gavėjai gauna mažesnes pensijas, nes po to ji pagal įstatymą yra nuolat mažinama nepaisant to, kad pasibaigė jau terminas ir prasidėjo ta tikroji senatvės pensija.
Žmonės tiesiog gauna mažiau pajamų ir atsiduria tam tikruose spąstuose. Tai tikslas būtų, kad žmonės maksimaliai, pagal savo galimybes sulauktų tos senatvės pensijos. Galbūt geresnis sprendimas būtų, jei jau yra poreikis ankščiau išeiti į pensiją arba nebedirbti, tai palydėti žmones iki pensinio amžiaus tam tikra išmoka, kurios gavimas sąlygotų didesnę senatvės pensiją, o ne tokį principą, kad nuolatos žmogus atsiduria mažesnių pajamų spąstuose.
Tai aš noriu pasakyti tai, kad išankstinė pensija šiandien žmogui negarantuoja didesnių pajamų, ir galvoti valstybė turi, kad visgi pensijos turėtų būti kiek įmanoma didesnės, ypač jei žmonės savo stažu sukaupė ją – tai ir turėtų gauti didesnę.
Žiūrėkite, juk į išankstinę pensiją žmonės dažnai išeina ne savo noru – jie būna priversti išeiti. Dabartinė statistika rodo, kad yra didelis nedarbas Lietuvoje ir kad tą didelį nedarbą sudaro jaunų žmonių ir vyresnio amžiaus žmonių nedarbas. Ką daryti tiems žmonėms, kuriems artėja pensija, bet prarado darbą ir išankstinės pensijos galimybės nebeturėtų, ar kaip?
Jokiu būdu ne. Sistema veikia taip, kaip veikia, niekas dabar nieko keisti nesiruošia. Tiesiog turime galvoti apie tai, kad žmonės, jei turi galimybę kuo ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje, tai reikėtų siekti to ir diskutuosime apie tai Trišalėje taryboje ir su darbdaviais, kad jie turėtų kuo mažiau paskatų atleisti vyresnius žmones iš darbo ir, jei jie nori likti darbo rinkoje, kad turėtų geresnes sąlygas tą padaryti.
Dabartinė išankstinių pensijų sistema veikia, o mūsų tikslas yra kelti klausimą apie tai, kad jei žmonės sulauktų senatvės pensijos su papildomos išmokos pagalba, tai ta pensija, kurią žmogus gauna į rankas, būtų didesnė. Siekis yra, kad žmogus gautų daugiau pajamų nepaisant to, kad jam reikėjo priimti sunkų sprendimą ir ankščiau išeiti iš darbo rinkos, jei taip jau susiklostytų aplinkybės. Tų geresnių sprendimų žmonėms turime ieškoti ir ieškosime.
Dar vienas klausimas, ministre. Dalis žmonių norėtų pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, iš pensijų fondo, bet negali to padaryti. Jūs, kai buvote opozicijoje, šitą klausimą kėlėte ir kreipėtės, kiek atsimenu, į Konstitucinį teismą. Kodėl dabar to klausimo nebebandote spręsti?
Man atrodo, kad pensijų klausimas apskritai yra labai jautrus ir kiekvienas pakeitimas susijęs su pensijų reglamentavimu liečia labai didelį kiekį žmonių, kurie turi tam tikrus lūkesčius.
Tam tikras socialinės apsaugos stabilumas yra prioritetinis dalykas, todėl visi pakeitimai, kurie yra susiję su pensijų kaupimu, antra pakopa ir kitais dalykais, tikrai sprendimai neturėtų būti priiminėjami paskubomis, neapgalvotai, neišdiskutuotai su ekspertais, su socialiniais partneriais.
Tai, man atrodo, kad jei pokyčiai bus reikalingi, jie ir bus priimti, bet tik tada, kada bus diskusijos ir su visuomene, ir su ekspertais. Dabar yra per mažai laiko praėję, kad mes galėtume priiminėti sprendimus dėl antrosios pakopos.
Bet jūs atsižvelgsite į prašymus tų žmonių, kurie nori iš jos pasitraukti?
Be abejo. Mes atsižvelgsime ne tik tai į tuos prašymus dėl konkretaus šito atvejo. Yra ir daugiau žmonių, kurie turi siūlymų, kaip galėtų atrodyti tam tiktos reformos, susijusios su pensijų sistema, bet vėlgi dabar individualiai tų dalykų tikrai nesiimsime vertinti, o kompleksiškai spręsime pensijų reglamentavimą, kad tos pensijos būtų augančios ir žmonės gautų didesnes pajamas, bet kartu sistema išliktų stabili.
Visą pokalbį su Monika Navickiene žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
