pasninkas

Beveik ant kiekvieno lietuvio Kūčių stalo galima pamatyti tradicinių patiekalų: pradedant nuo žuvies, silkės, baigiant mišrainėmis. Vienas svarbiausių pasninko aspektų, Advento metu, penktadieniais, yra nevalgyti mėsos, o ypatingai per Kūčias. Tačiau, ar visi kunigai tam pritaria, kad mėsos per Kūčias ne valia vartoti? Pasigirdus skirtingoms nuomonėms, naujienų portalas tv3.lt pakalbino kunigus.

Rytoj Lietuvoje bus minima ypatinga diena – antrasis Advento penktadienis. Visi Advento penktadieniai yra atgailos dienos, kurių metu reikia laikytis abstinencijos, tai reiškia, nevalgyti mėsos. Nuo mėsiškų valgių turi būti susilaikoma visais metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, – Kūčių dieną. Šis abstinencijos įstatymas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Gruodžio 1-ąją, sekmadienį, prasideda ikikalėdinis Advento laikotarpis – ramybės ir susikaupimo metas, skirtas pasiruošti Kristaus gimimo šventei – Kalėdoms. Tradiciškai šiuo laikotarpiu krikščionys penktadieniais pasninkauja ir susilaiko nuo linksmybių. Pasak kunigo Ričardo Doveikos, šių metų Adventas įgauna ypatingą prasmę, nes katalikai įžengs į jubiliejinius metus, kuriuos Bažnyčia mini kas ketvirtį amžiaus.

Šiandien, kovo 29-ą dieną – Didysis penktadienis – paskutinis penktadienis prieš šv. Velykas. Tai diena, kai minimas Jėzaus Kristaus nukryžiavimas – kančia ir mirtis ant kryžiaus. Krikščioniams tai svarbi diena, kurią jie pasitinka ypatingu pasninku (nevalgo mėsos ir pieno patiekalų), atgailavimu, malda, susikaupimu ir be jokios muzikos. Didžiojo penktadienio vakarą bažnyčiose vyksta Kryžiaus pagarbinimo pamaldos.

Gavėnios metas trunka nuo Pelenų trečiadienio (vasario 14) iki Velykų dienos (kovo 31). Ne retai dvasininkai šį laikotarpį apibūdina kaip susikaupimo, rimties ir apmąstymų metą. Šiandien – Gavėnios penktadienį, raginama susilaikyti nuo sočių, riebių bei mėsiškų patiekalų, linksmybių. Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigas Mindaugas Šlaustas atskleidė, kodėl Gavėnios laikotarpis yra ypač reikšmingas ir ką svarbu žinoti apie pasninką.

Rytoj, kovo 15-ą dieną – Gavėnios penktadienis. Šią dieną, kaip ir kiekvieną Gavėnios penktadienį, raginama susilaikyti ne tik nuo triukšmingų linksmybių, bet ir sočių, riebių bei mėsiškų patiekalų. Šiuo metu gyvename Gavėnios laikotarpyje, kuris dvasininkų neretai apibūdinamas, kaip susikaupimo, rimties ir apmąstymų metas. Šiuo laiku kiekvienam tikinčiajam yra labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas penktadienis yra ypatingas ir yra pareigos, kurių reikia laikytis.

Šiuo metu gyvename Gavėnios laikotarpyje, kuris dvasininkų neretai apibūdinamas, kaip susikaupimo, rimties ir apmąstymų metas. Šiuo laiku kiekvienam tikinčiajam yra labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas penktadienis yra ypatingas ir yra pareigos, kurių reikia laikytis. Apie tai papasakojo Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigas Mindaugas Šlaustas. Kunigas atskleidė, kodėl Gavėnios laikotarpis yra ypač reikšmingas ir ką svarbu žinoti apie pasninką.

Velykos vis artėja, o Gavėnios laikotarpiu visiems tikintiesiems svarbu nepamiršti, kad penktadieniai – atgailos dienos, kurių metu reikia laikytis abstinencijos. Nuo mėsiškų valgių turi būti susilaikoma visais metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, – Kūčių dieną. Šis abstinencijos įstatymas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Gavėnios metas trunka nuo Pelenų trečiadienio (šiemet vasario 14 dienos) iki Velykų dienos (šiais metais  kovo 31 dienos). Tai yra 40-ies dienų laikotarpis, skirtas susikaupimui, Kristaus kančios apmąstymui ir susilaikymui. Apie tai, kada reikėtų pasninkauti, o kada reikėtų laikytis abstinencijos, papasakojo Žaslių kunigas Stasys Čiupalas.

Šiandien, vasario 14 dieną, minima Pelenų diena, nuo jos prasideda Gavėnios laikotarpis. Jis tikintiesiems ypatingas, nes jo metu ruošiamasi šv. Velykoms. Apie tai, ką svarbiausia žinoti apie Pelenų dieną ir Gavėnios laikotarpį, papasakojo kunigas Ričardas Doveika. Pelenų diena dar vadinama Pelenų trečiadieniu. Pagrindinis Pelenų dienos ypatumas yra tas, kad nuo jos prasideda Gavėnios laikotarpis.

Lietuvoje nemažai bangų sukėlė šių metų šv. Kūčių šventimas. Vieni kunigai teigia, kad per šv. Kūčias bus galima valgyti mėsos patiekalus, o kiti – ne. Kunigas Ričardas Doveika atskleidė, kaip reikėtų elgtis šių metų šv. Kūčių dieną ir pasakė, ar tikrai galima valgyti mėsos patiekalus. Įprastai per šv. Kūčias katalikai laikosi pasninko ir tą dieną atsisako visų mėsiškų patiekalų. Tačiau šių metų šv. Kūčios kitokios. R. Doveika papasakojo, kuo jos išskirtinės.

Skaičiuojame paskutines kelias dienas iki šv. Kūčių ir Kalėdų, o šiandien išaušo išskirtinė diena – paskutinis Advento penktadienis. Nepamirškite laikytis pasninko ir abstinencijos – visi metų penktadieniai ir Gavėnios laikotarpis yra atgailos dienos. Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijoje skelbiama, kad visais Advento penktadieniais žmonės turėtų susilaikyti nuo mėsiškų valgių. Šis abstinencijos įstatas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Šiemet Kūčios numatomos sekmadienį, Kristaus prisikėlimo dieną. Nors paprastai Kūčių metu katalikai laikosi pasninko ir atsisako kai kurių maisto produktų, šiemet tai nėra privaloma. Vis dėlto, kunigas Mindaugas Šlaustas skatina kiekvienam žmogui pagalvoti, ką jam reiškia pasninkas. Apie Lietuvos katalikų puoselėjamą pasninko tradiciją naujienų portalui tv3.lt daugiau papasakoti sutiko kunigas ir Klaipėdos Marijos taikos karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas.

Jau rytoj ateis ypatinga diena – paskutinis Advento penktadienis. Šią dieną yra laikomasi pasninko ir abstinencijos. Lietuvoje atgailos dienos yra visi metų penktadieniai ir Gavėnios laikas. Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijoje skelbiama, kad paskutinį Advento penktadienį žmonės turėtų susilaikyti nuo mėsiškų valgių. Šis abstinencijos įstatas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Penktadienį laukia ypatinga diena – paskutinis Advento penktadienis. Šią dieną yra laikomasi pasninko ir abstinencijos. Lietuvoje atgailos dienos yra visi metų penktadieniai ir Gavėnios laikas. Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijoje skelbiama, kad paskutinį Advento penktadienį žmonės turėtų susilaikyti nuo mėsiškų valgių. Šis abstinencijos įstatas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Šiandien ypatinga diena – pirmasis Advento penktadienis. Šią dieną yra laikomasi pasninko ir abstinencijos. Lietuvoje atgailos dienos yra visi metų penktadieniai ir Gavėnios laikas. Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijoje skelbiama, kad pirmąjį Advento penktadienį žmonės turėtų susilaikyti nuo mėsiškų valgių. Šis abstinencijos įstatas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Pirmadienį priešpilnį pakeis pilnatis. Astrologė Vaiva Budraitytė nuramina – ši pilnatis bus pakankamai rami, tačiau 2 Zodiako ženklams reikėtų būti atsargesniems. „Ateinanti pilnatis bus pakankamai rami, linksma bei maloni, todėl nereikėtų  per daug pergyventi. Vaidensis mažiau“, – šypsosi astrologė. Atėjus pilnačiai pasiruoškite pasninkui Vaiva primena, kad artėja šv. Andriejaus diena, kuri bus minima lapkričio 30 dieną.

Šiandien Bažnyčioje minimas Didysis Penktadienis. Šią dieną yra laikomasi pasninko ir abstinencijos. Lietuvoje atgailos dienos yra visi metų penktadieniai ir Gavėnios laikas. Abstinencija vadinama susilaikymas nuo mėsiškų valgių, o pasninkas – kuomet sočiai pavalgoma kartą per dieną. Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijoje skelbiama, kad Didįjį Penktadienį turėtų būti susilaikoma nuo mėsiškų valgių. Šis abstinencijos įstatas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Į pabaigą beeinąs Gavėnios laikotarpis, šventų Velykų laukimas, ypatingas periodas kiekvienam tikinčiam. Kaip skelbiama, kiekvienas penktadienis skirtas pasninkui. Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijoje skelbiama, kad pasninko metu leidžiama per dieną valgyti sočiai tik kartą. Šio įstatymo privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Susilaikymo nuo mėsiškų valgių įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa.

Prasidėjęs Gavėnios laikotarpis, šventų Velykų laukimas, ypatingas periodas kiekvienam tikinčiam. Kaip skelbiama, kiekvienas penktadienis skirtas pasninkui. Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijoje skelbiama, kad pasninko metu leidžiama per dieną valgyti sočiai tik kartą. Šio įstatymo privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Susilaikymo nuo mėsiškų valgių įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa.

Šiandien – ypatinga diena. Bažnyčioje minima Pelenų diena. Šią dieną yra laikomasi pasninko ir abstinencijos. Lietuvoje atgailos dienos yra visi metų penktadieniai ir Gavėnios laikas. Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijoje skelbiama, kad Pelenų trečiadienį turėtų būti susilaikoma nuo mėsiškų valgių. Šis abstinencijos įstatas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Astronautas iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) Sultanas al Neyadi trečiadienį pareiškė, kad per būsimą kosminę misiją jam nereikės pasninkauti Ramadano metu.

Nors jau kurį laiką akcentuota, kad bulvės – ne geriausias pasirinkimas garnyrui šalia mėsos patiekalo, mitybos specialistas Rimantas Stukas teigia, kad taip teigti vis tik nėra pagrindo. Kartu jis primena, kad tinkamai pagamintos bulvės – geras vitamino C šaltinis. Kalbėdamas apie bulves Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas priminė, kad kol Kolumbas nebuvo į Europą atvežęs bulvių, pagrindinė daržovė buvo ropė.

„Mes esame tikri bulvių mėgėjai. Ir į savaitę bent kartą mielai valgome tik bulvinius patiekalus. O jūs mėgstate bulves?“, – rašo tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė Ingrida. Porcijos 4. Užtruksite apie 30 min: 1 kg bulvių; 2 kiaušiniai; 1 svogūnas; Žiupsnis juodųjų pipirų; 1 a. š. bulvių prieskonių; Druskos, pagal skonį; Aliejaus, kepimui pagal poreikį; Grietinės, pagal poreikį. Bulvinių blynų receptas Bulves ir svogūną nulupame.

Jau visai netrukus dauguma žmonių gyvens Kalėdų laukimo laikotarpiu. Be to, netrukus prasidėsiantis Adventas primena imtis rimties, laikytis pasninko. Ką įdomaus reikėtų žinoti apie šį laikotarpį sutiko pasidalinti astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė. Vaiva Budraitytė šypsosi, kad lekiant laikui yra svarbu pasikalbėti apie artėjantį pasninką ir kodėl yra būtina pamažu įprasti save riboti: „Viskas prasideda nuo Šv. Andriejaus dienos – lapkričio 30 dieną.

Įpusėjus adventui, žmonės prisipažįsta uolus pasninkavimas ar kitos senosios advento tradicijos grimzta užmarštin. Senjorai dalijasi senoviniais pasninkavimo receptais, bet pasninkauja jau tik vienas kitas. Tad panašu, kad uoliausiai dabar pasninkauja nebent sveikuoliai. Kunigai į beiskeičiančias tradicijas žvelgia liberaliai, mat pasaulis keičiasi, tad keičiasi ir advento papročiai.

Pilnatis nuo seniausių laikų apipinta įvairiais mitais, jog prasidėjus šiai Mėnulio fazei žmogaus galvoje viskas susijaukia ir prasideda neramumai. Šįkart galime pasidžiaugti ir pasimėgauti pilnatimi, kuri prasidės jau rytoj, tačiau tik su viena sąlyga – jei pasibaigus pilnaties savaitei pradėsime sąmoningai save riboti, sako astrologė, būrėja Vaiva Budraitytė.

Pelenų diena katalikų bažnyčioje žymi ypatingo laikotarpio – Gavėnios pradžią. Gavėnia, prasidedanti vasario 17-ąją, truks iki pat Didžiojo šeštadienio, balandžio 3-osios. Kuo šis laikotarpis svarbus ir kodėl Pelenų dieną reikia laikytis pasninko,  papasakojo kunigas Ričardas Doveika. Pelenų diena, pasak R. Doveikos, yra žingsnis į maldos, atgailos ir gerų darbų laiką, o bažnyčioje atliekamos apeigos primena apie mūsų žmogiškąjį trapumą.

Šiandien sekmadienį vėl su jumis sveikinasi laida „La Maistas“. Nuo šiandien prasideda adventas –susikaupimo ir rimties metas, kuomet laikomasi pasninko ir nevalgoma mėsos, o kiti susilaiko ir nuo viso gyvulinės kilmės maisto. Taigi, šios laidos tema – vakarienė be mėsos. Laidos šefai Tomas Rimydis, Vylius Blauzdavičius ir Mindaugas Rainys šiandien įrodys, kad gaminant be mėsos kasdien galima valgyti sočiai, skaniai ir sveikai.

Šiandien krikščioniškas pasaulis mini Pelenų dieną – pirmąją Gavėnios dieną, nuo kurios prasideda šventų Velykų laukimas. Dažnam žmogui Gavėnios pradžia asocijuojasi su pasninku, kuris reiškia, kad nuo pirmojo gavėnios penktadienio ir iki pat Velykų nebus galima valgyti mėsos. Kunigas Ričardas Doveika, kalbėdamas apie Pelenų dieną ir pasninko reikšmę, sako, kad dažnai žmonės nežino, kada iš tiesų reikia pasninkauti.

Populiariausioje Kauno kebabinių norint nusipirkti kiaulienos kebabą ar ant ugnies dailiai paskrudintą viščiuką, reikia išstovėti nemenką eilę. Ir net šiandien – advento penktadienį, kada pagal tikinčiųjų tradicijas reikėtų nuo dūšios pAsninkauti: atsisakyti mėsos, pieno, kiaušinių. Kebabinės vadovė sako, jokio čia stebuklo nėra. Pasninkas jaučiasi tik vieną dieną per metus ir tai tikrai ne advento penktadieniai ar didžioji savaitė prieš Velykas.

Lapkričio pabaigoje prasidėjo Adventas, nuo jo neatsiejami ir mitybos pokyčiai – pasninkas. Senovėje tokiu metu didieji ūkio darbai nukrisdavo nuo pečių, nebereikėdavo tiek daug fizinės energijos ir tokiu būdu buvo norima atsidėkoti gamtai už suteiktas gėrybes. Visgi, dauguma šiuolaikinių žmonių pasninką suvokia kitaip.

Pasninkas – sena daugelio tautų ir religijų tradicija. Apie mitybą, dietas, organizmo valymą sukurta daugybė teorijų, kurios neretai prieštarauja viena kitai. Taigi, kaip teisingai pasninkauti ir savo organizmui ne pakenkti, o padėti? Pateikiame jums ištrauką iš Michalo Tombako knygos „Kaip sveikai gyvenyi 150 metų“ , kurią išleido leidykla „Obuolys“. *** Žmogaus organizmas sudarytas pagal fizikos ir chemijos dėsnius.

Musulmonų tikėjimo išpažinėjams prasidėjo Ramadano mėnuo, per kurį jie turi susilaikyti nuo valgymo, gėrimo, rūkymo, sekso ir kitų malonumų. Bet kai iki pasninko būna likusios kelios savaitės, musulmonų turtuoliai kaip įmanydami apsipirkinėja, mėgaujasi prabanga ir taškosi pinigais. Puikuojasi mašinomis Birželio pabaigoje–liepos pradžioje Didžiosios Britanijos sostinę Londoną buvo užplūdę tamsaus gymio barzdoti vyrai ir čadromis apsimūturiavusios damos.

Šį penktadienį startuosiančios Londono olimpinės žaidynės sutampa su devintuoju musulmonų mėnulio kalendoriaus mėnesiu Ramadanu, kai tikriems šios religijos atstovams privaloma melstis šviesiuoju paros metu ir laikytis daugybės kitų draudimų. Tarp viso pasaulio atletų, atvykstančių šiomis dienomis į olimpinį kaimelį, galima suskaičiuoti apie tris tūkstančius musulmonų. Daugeliui iš jų teks rinktis – jei laikysis priesako nevalgyti, taps lengvu kąsniu varžovams.

Šiuo metu vis dar tęsiasi iškylų sezonas, kai neretai persivalgome šašlykų, kepsnių, dešrelių, bulvių traškučių ir kitų nesveikų užkandžių. Tuomet sutrinka virškinimas, didėja cholesterolio kiekis kraujyje, svoris, gali prasidėti ir rimtesnės ligos. Kai kurie tokias sveikatos problemas nutaria spręsti bado dieta. Pora dienų bado nepakenks, bet ilgai badauti savarankiškai nevertėtų.

Trečiadienį, Pelenų dieną, prasideda gavėnia – septynių savaičių didžiojo pasninko, susikaupimo ir tylos metas. Pelenų diena prasideda kelias į pagridinę krikščionių šventę – Velykas. Pelenų dieną katalikams privalomas griežtas pasninkas, o bažnyčiose tikintiesiems galvos pabarstoma žiupsneliu pelenų, šiuo simboliniu gestu primenant, kad žmogus iš dulkės kilęs į dulkę ir pavirstąs. „Gavėnios prasmė yra paslėpta neregimuose dalykuose.

Drauge su žiema atėjo adventas– rimties ir pasninkavimo laikotarpis. Tai metas, kai daugiau laiko praleidžiame namie, apmąstome nuveiktus darbus. Vegetariški barštukai „Ausytėms": 1 stiklinė miltų, 2 kiaušiniai, 3 šaukštai vandens, 100 g džiovintų grybų, 1 svogūnas, 20 g sviesto, druskos, muskatų. Sriubai: 3 burokėliai, 1 morka, 1 svogūnas, 2 kubeliai grybų sultinio, 1,5 l vandens, 4 laurų lapai. Iš miltų kiaušinių ir vandens paruoškite tešlą ir iškočiokite ploną lakštą.