Dažnam žmogui Gavėnios pradžia asocijuojasi su pasninku, kuris reiškia, kad nuo pirmojo gavėnios penktadienio ir iki pat Velykų nebus galima valgyti mėsos. Kunigas Ričardas Doveika, kalbėdamas apie Pelenų dieną ir pasninko reikšmę, sako, kad dažnai žmonės nežino, kada iš tiesų reikia pasninkauti.
Gavėnios metu – pasninkas tik dvi dienas
Kunigas R.Doveika, kalbėdamas apie pasninką Gavėnios metu, sako, kad dažnas žmogus painioja pasninką su Abstinencijos diena, kuri Katalikų bažnyčioje yra susilaikymas nuo mėsiškų valgių visus metų penktadienius. „Katalikų bažnyčioje pasninkas yra dvi dienos - tai Pelenų trečiadienis ir Didysis penktadienis, kada žmogus katalikas ne tik išgyvena abstinenciją. Reiškia ne tik susilaiko nuo mėsos.
Kodėl imama mėsa? Dėl to, kad mūsų šiauriniuose kraštuose tai yra sotumo simbolis. Susiformavo tokia tradicija, kad atsisakoma to simbolio, kuris simbolizuoja sotumą. Ir tas dvi dienas, Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį, pasninkas yra dienos maisto raciono sumažinimas.
Tai reiškia, kad yra vienas normalus pavalgymas, pavyzdžiui, pusryčiai, o pietų ir vakarienės porcijos turi sudaryti vieno pavalgymo porciją. Esmė yra ta, kad žmogus tą dieną laisva valia, sąmoningai, patirtų poreikį valgyti, alktų,“ – pasakoja kunigas.
Atsisakymas mėsos turi reikšmę
Turbūt dažnam mėsos mylėtojui, atėjus gavėnios metui, kyla klausimas - kokia yra prasmė atsisakyti mėsos? Kunigas R. Doveika šį žingsnį sulygina su atsiprašymu. „Tai yra ir atsiprašymas, ir atgaila, ir tuo pačiu solidarumo diena. Kada aš tai padarau laisva valia, o kitam žmogui, gal mano kaimynui, tai yra kasdieninė patyrimo būsena. Aš solidarizuojuosi su tuo.
Ir man, pasninko diena, būtent leidžia apsispręsti už kitą žmogų, už tą teisingumą, socialinį teisingumą, solidarumą. Ar aš iš tikrųjų viską turėdamas kasdienybėje, savo veiksmais neįstūmiau savo artimo žmogaus į kasdieninę alkio būseną? Kaip šiandien, XXI amžiuje, mes sugebame keliauti po kosmosą, bet neišsprendžiame vienos vandens problemos?“ – klausimus dvejojantiems tokiu sprendimu iškelia kunigas.
Kunigas R. Doveika sako, kad pasninkas yra religinis momentas, į kurį įtraukiamos ne tik maldos, papročiai ar apeigų atlikimas, bet ir žmogaus kūnas ir siela.
„Dėl to per pasninko dieną visas mano kūnas yra įtraukiamas būtent į šį patyrimą. Todėl yra unikaliausios šios dvi dienos, kurias turi Katalikų bažnyčia. Bus Didysis penktadienis, kada nebus aukojamos jokios mišios visame Katalikų bažnyčios pasaulyje. Vienintelė diena, kada nėra mišių pasaulyje.
Tai yra Didysis penktadienis, kada popiečio metą susirenka katalikai į savo bažnyčią, pažvelgti į meilės esmę, tai yra kaip meilė gali pasiaukoti už tą, kurį myli. Mes pagerbiame kryžių.
Negarbinam kančios, bet pagerbiam kryžių, kuris yra mūsų išlaisvinimo ženklas. Mes gerbiam tą ir mylim tą, ir garbinam ne kančią, bet tą, kuris visiškai save atidavė dėl manęs, Jėzų Kristų“, – apie pasninko esmę kalba kunigas.
Gavėnios metu – palinkėjimas atrasti Dievo malonę
Kunigas R. Doveika, prasidėjusios Gavėnios proga, ragina žmones aukščiau iškelti galvą ir nustoti verkšlenti.
„Kiekvienas iš mūsų turime savo gyvenimo švieselę. Tai mūsų pašaukimai, darbai, talentai. Uždegti savo gyvenimo šviesą, išlaisvinti savo šviesą, nustoti verkšlenti, išeiti į aplinką ir sakyti „Aš esu“.
Ir kuo daugiau tos šviesos atsiras išeinančios iš savo uždarumo, tos švieselės susiburs į labai didelę šviesą. Tada galima pradėti tikėti, kad yra šviesos ir tamsoje.
Tikrai nuoširdžiai linkiu patikėti, kad tu esi tiesa ir nesi klaida, nei šiukšlė, nei nesusispratimas, “ – labiau tikėti savimi ir savo jėgomis ragina kunigas.
Taip pat kunigas gavėnios metu palinkėjo žmonėms sustiprinti savo tikėjimą. „Sustiprinkite savo tikėjimą, kas yra netikintys. Kas yra ieškantys – ženkite dar vieną žingsnį arčiau į savo atradimą.
Besiblaškantiems – galbūt nurimkite ir pradėkite sąmoningai mąstyti „O kas atsitiktų, jeigu į mano gyvenimą ateitų supratimas, kad egzistuoja Dievas?”
Tiesiog leiskitės į labai gražią kelionę, saugant viens kitą, gerbiant vienas kitą, nepaneigiant savęs, nesigėdijant savęs.
Svarbiausia, kad tai būtų laikas, kada mes išdrįstume pradėti nesigėdinti savęs. Tada kitas etapas bus Dievo malonė. Taip einantis žmogus jis visą laiką atras tą, kuriam pasakys „Tu mano Viešpats, kuris esi danguje“, – linki kunigas R. Doveika.
