Pasak kunigo Ričardo Doveikos, šių metų Adventas įgauna ypatingą prasmę, nes katalikai įžengs į jubiliejinius metus, kuriuos Bažnyčia mini kas ketvirtį amžiaus.
Adventas įgauna gilią reikšmę
Kunigas R. Doveika pasakoja, kad šiemet Kūčių vakarą katalikų bažnyčia visame pasaulyje pradės ypatingas apeigas, kurioms Romoje, Šv. Petro bazilikoje, vadovaus popiežius Pranciškus.
Per šias apeigas bus atvertos 2025 metų durys, simbolizuojančios katalikų įžengimą į jubiliejinius metus, švenčiamus kas 25-erius metus. Jubiliejiniai metai turės kilnų pavadinimą ir kvietimą, atspindintį šiandienos pasauliui aktualią žinią – vilties perdavimą.
„Šių metų Adventas įgauna gilią reikšmę, prasmingumą ir būtinumą. Keturios savaitės iki Kalėdų nakties, kada mes, krikščionys ir tikintys, pažvelgiame į savo gyvenimo kasdienybę kitaip, sutelkiame dėmesį į Dievo žodžio skaitymą, o katalikai prisimename Senojo ir Naujojo testamento istorijas, kurios kalbėjo, pranašavo, formavo, brandino išganytojo atėjimą“, – atskleidžia kunigas.
Jo teigimu, keturi Advento sekmadieniai yra simbolizuojami keturiomis žvakėmis Advento vainike. Šis vainikas, gaminamas iš žaliuojančių augalų, simbolizuoja laiką, ratą, vienybę ir gyvybę.
Kiekvieną sekmadienį, dar neišaušus, pirmųjų mišių metu įžiebiama viena žvakė. Kiekviena jų turi savo prasmę ir ženklina tai, kas formavo ir brandino Kalėdų įvykį: Pranašų žvakė, Betliejaus žvakė, Angelų žvakė ir Piemenėlių žvakė.
„Šiandienos pasaulyje tikintieji esame tie, kuriems patikėta ne tik misija, bet ir būtinybė tapti vilties apaštalais. Esame kviečiami padėti žmonėms įsileisti viltį, atrasti drąsos pamilti pačią meilę. Tam reikia ėjimo, judesio, gaivaus vėjo gūsio, aistringai plakančios žmogaus širdies ir tikro pasiruošimo tikroms Kalėdoms“, – pabrėžia jis.
Kunigas teigia, kad Advento laikotarpis yra pilnas vilties sodrumo žmonių gyvenimo kasdienybėje, santykiuose, apsisprendimuose, supratime, kas iš tikrųjų esame vieni kitiems. Jis priduria, kad atviros širdies žmogui – sąmoningam, laisvam, turinčiam nuolankumo – įmanoma viskas.
„Adventas mūsų prašo patikėti savimi, kad mes egzistuojame ir esame kaip asmenybės. Patikėti Dievu, kuris yra mūsų kūrėjas, patikėti kitais žmonėmis, kurie mums yra tėvai, motinos, broliai, seserys ir nepažįstami – tos pačios prigimties asmenybės. Prašo patikėti, kad galime vienas kitam būti taika, viltimi“, – priduria R. Doveika.
Visgi, pasak jo, Adventas savyje talpina ir žmogaus vidinį pasiruošimą, nes per Adventą katalikai atlieka išpažintį, susitaiko su Dievu, dirba su savimi, išsivaduoja iš nuoskaudų, priekaištų, kaprizų, nereikalingų ginčų. Taip pat apribojame savo kalbėseną, žiūrime, kokius žodžius tariame, ir mintis, kurias įsileidžiame.
R. Doveika: „Katalikai duoda atkirtį komerciniam pasirengimui Kalėdoms, kuris prasideda dar neužgesus Vėlinių žvakėms“
Advento penktadieniais katalikai susilaiko nuo mėsiškų valgių. Pasak kunigo, abstinencijos dienos – tai labai šviesus, nuoširdus darbas su savimi, paženklinantis mūsų kūną, nes Adventas yra besilaukiančios moters laikas, o begerbdami besilaukiančiąją moterį, būsimą motiną, mes įeiname į jos gyvenimo ritmą.
„Besilaukianti moteris yra labai dėmesinga, nemėgsta triukšmo, nėra didelių pokylių ir šokių ponia, ji bręsta motinystei. Katalikai Advento laikotarpiu deda pastangas susilaikyti nuo triukšmingų pasilinksminimų, nereikalingo išlaidavimo, chaoso.
Katalikai duoda atkirtį komerciniam pasirengimui Kalėdoms, kuris prasideda dar neužgesus Vėlinių žvakėms ar tai konkurencijai, kuri pirma Lietuvos ar pasaulio žvaigždė savo namuose įžiebs Kalėdų eglę.
Prasideda varžytuvės, kas kam kokias dovanas padovanos ar paruoš prašmatnesnį maistą“, – sako kunigas ir priduria, kad Advento laikas yra skirtas paprastumui, širdies smagumui ir santykiui su Dievu, savimi bei kitu.
Kunigas R. Doveika pabrėžia, kad pirmasis Advento sekmadienis žymi naujų liturginių metų pradžią Katalikų bažnyčioje. Šiemet Adventas prasidės gruodžio 1-ąją, o tai yra ypatinga proga susitelkti į pasiruošimą Kristaus gimimo šventei, kurią minime gruodžio 25 d.
„Adventas yra laukimas – mes laukiame to, kuris ateina, prisimename tą, kuris atėjo prieš daugiau nei 2 tūkst. metų, tapo žmogumi, įsikūnijusiu į Dievą, mūsų Atpirkėją. Adventas yra ne tik laikotarpis prieš šventes, bet ir nuolatinis, nesibaigiantis laukimas, lydintis kiekvieną žmogų, kataliką, visą gyvenimą.
Mes darome apsisprendimus, elgiamės ir gyvename, nes laukiame antrojo Kristaus prisikėlimo. Žmonijos laukime, per keturias savaites išgyvename tai, kas atėjo į mūsų gyvenimus“, – atskleidžia jis.
Svarbu susilaikyti abstinencijos metu
Kunigas pabrėžia, kad dažnai žmonėms reikia paaiškinti, jog pasninkas Katalikų bažnyčioje vyksta tik dvi dienas per metus ir nėra susijęs su Kalėdomis.
Pasninkas vyksta Gavėnios metu, kai pradedame pasiruošimą Velykoms. Pasninkaujama Didįjį penktadienį, Kristaus kančios ir mirties dieną, ir per Pelenų dieną.
„Mes ne tik susilaikome nuo mėsiškų valgių, bet apskritai apribojame maisto vartojimą tą dieną, kad visą dieną galėtume justi alkį. Tai atgailos, atsiprašymo ženklas ir solidarumo ženklas su tais, kuriems jausti alkį visame pasaulyje yra įprastas kasdieninis patyrimas.
Advento, Gavėnios penktadieniai yra vadinami abstinencijos penktadieniais, kurių metu mes iš savo raciono, kas galime, pašaliname simbolizuojamą sotumo simbolį – mėsiškus produktus“, – paaiškina pašnekovas.
Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas saisto visus nuo 14 metų. Griežtam pasninkui yra nustatytos amžiaus ribos ir sąlygos, bet R. Doveika pabrėžia, kad visi šie dalykai nėra skirti nubausti ar apriboti žmogų, o padėti – suteikti prasmingą ženklą ir supratimą, kad mūsų kūnas, jausmai ir poreikiai turi prasmingą reikšmę. Be sotumo, dosnumo ir jautrumo, mūsų gyvenimas tampa sudėtingas ir nepilnas.
„Tai patirdami solidarizuojamės su tais, kuriems badavimas yra kasdienybė. Pasninko esmė yra ne tai, kad aš sutaupau pinigus, kuriuos paprastai išleisdavau maistui, bet kad atsisakydamas maisto tuos pinigus skiriu alkstantiems, stokojantiems žmonėms – benamiams, vaikų namams, dienos centrams ar įmonėms, besirūpinančioms benamių nakvyne ir maitinimu“, – pabrėžia jis.
Vis tik, kunigas pažymi, kad dažnai abstinencijos dienas suprantame pakankamai siaurai, nors tai yra didžiulė dovana, leidžianti mums nenužmogėti ir išlaikyti viltį:
„Abstinencijos dienos yra ženklas sau su ištiesta ranka, kurioje sutaupytas pinigas atiduodamas kitam vienokia ar kitokia forma.“
Siunčia linkėjimą
Paklaustas apie tai, kokį linkėjimą norėtų perduoti visuomenei, R. Doveika nuoširdžiai linkėjo didelės vilties ir noro patirtį viltį, ja pasidalinti ir pačiam būti vilties „tiltu“.
„Labai nuoširdžiai noriu visiems palinkėti atsiduoti ir eiti širdies keliu, vilties tiltu ir žmogaus gyvenimo. Kalėdos skatina tikėti, o stebuklas turi gyventi širdyje, tuomet širdis bus laisva. Nes Kalėdos išlaisvina, bet neapriboja“, – priduria jis.
Kunigo teigimu, belieka tikėti, kad šiemet Kalėdos bus parašytos didžiąja raide mūsų gyvenimuose: jubiliejinės vilties piligrimų Kalėdos.
„Visai visuomenei, mums visiems, šiandieninio pasimetimo ir visko, ką stebime pasaulyje, įvykių kontekste, nuoširdžiai linkiu vilties tiltų Kalėdų, kad ta vilties stiprybė pripildytų mūsų dabartį ir naujus metus, kuriuos Viešpats labai nuoširdžiai ir dosniai į kiekvieno mūsų gyvenimą padovanos – 25-uosius jubiliejinius metus“, – linkėjimą siunčia kunigas R. Doveika.
