paskolos

Didžiausi Lietuvoje SEB, „Swedbank” ir „Luminor“ bankai pernai išdalijo daugiau  būsto paskolų, tačiau pasirašė mažiau sutarčių nei 2021-aisiais, rodo BNS Plius surinkti duomenys. Daugiausia būsto paskolų 2022 metais išdavė „Swedbank” – 787 mln. eurų. Po to sekė SEB su daugiau nei 550 mln. eurų, trečias liko „Luminor“ – 500 mln. eurų.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, jog blogų būsto paskolų bankuose yra rekordiškai mažai – tik pavieniai paskolų turėtojai domisi galimybe susimažinti paskolų įmokas ar jas atidėti.  „Šiuo metu į kredito įstaigas, matome, kad kreipiasi pavieniai gyventojai pasidomėti dėl galimybių kažkiek atidėti savo būsto paskolų mokėjimus ar susimažinti įmokas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė E.Čipkutė.   „Kol kas dar tendencijos nėra.

Lietuvos banko (LB) vadovas žada, kad pavasarį Seimą turėtų pasiekti pataisos, kaip plėsti paskolų su ilgam laikui fiksuotomis palūkanomis pasiūlą. Tačiau Gediminas Šimkus atmeta kai kurių Seimo narių idėją  suteikti mokesčių lengvatą gyventojams, kurie ims tokias paskolas.  „Fiksuotos palūkanos turi būti pasirinkimas, toks produktas duri būti prieinamas.

Augant būsto paskolų palūkanoms Lietuvoje būtų galima įstatymu įteisinti galimybę gyventojams atidėti įmokas, sako šalies prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Augant būsto paskolų palūkanoms jas kompensuoti gyventojams, negalintiems susimokėti didesnių įmokų, būtų nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Anot  Mindaugo Lingės, bankai privalo įvertinti tokias rizikas. Anot jo, nepakankamai įvertinta rizika būtų pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai negalėtų grąžinti būsto paskolų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pirmadienį žada pateikti pasiūlymus, kaip spręsti problemą, kai šalies bankuose sparčiai auga paskolų palūkanos, tačiau indėlių palūkanos didinamos vangiai.  G. Šimkus praėjusį penktadienį teigė, jog Lietuvoje vyraujantis skolinimasis būstui už kintamas palūkanas reikalauja išskirtinio dėmesio ir valstybės institucijų sprendimų, be to, kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.

Specialistai pastebi, kad būsto rinka Lietuvoje šiuo metu yra sustingusi. Geresnių laikų laukia tiek būsimi pirkėjai, tiek vystytojai. Prognozuojama, kad jeigu pardavėjams pritrūks pinigų, jie nebelauks ir siūlys pirkėjams nuolaidas. Tačiau dabar nekilnojamo turto (NT) rinkai daugiausia iššūkių kyla dėl palūkanų augimo. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad paskolų palūkanų kilimas turi dvejopą poveikį.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Nors daugeliui žmonių pagrindinis pajamų šaltinis yra atlyginimas, pasitaiko nemažai atvejų, kai gyventojai gauna neįprastai brangių dovanų, pasiskolina pinigų didesniems pirkiniams, įsideda į banko sąskaitą pajamų ir išlaidų santykio neatitinkančias sumas. Tokiais atvejais jie gali atsirasti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akiratyje. VMI atstovė pabrėžė, kad bet kokios nustatytas ribas peržengiančios sumos turi būti pagrįstos ir įrodyta jų kilmė. Gaunant didesnę nei 1,5 tūkst.

Lietuvos bankas (LB) kol kas nepastebi, kad namų ūkiai turėtų rimtų problemų grąžinant paskolas, sako LB atstovas. „Kol kas žiūrint į portfelius ir turimus duomenis, nesimato, kad yra kažkokių rimtesnių atidėjimų ar skolų nesumokėjimų palyginti su ilgesnėmis tendencijomis.

Šiemet sausio pradžioje 57 tūkst. Lietuvos įmonių turėjo 67 tūkst. registruotų skolų už bendrą 328 mln. eurų sumą, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė. Viena įmonė skolinga vidutiniškai 5,8 tūkst. eurų, o vidutinis vienos skolos dydis siekė 4,9 tūkst. eurų. Per metus unikalių skolininkų skaičius sumažėjo vos 0,6 proc. arba 264 įmonėmis, kai prieš dvejus metus skolingų įmonių skaičius susitraukė 12,9 proc. arba 3 tūkst. įmonių.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Įmonių paskolų portfelis šiemet augo sparčiausiai nuo 2008 metų finansų krizės, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. „Stebėjome Lietuvoje sparčiausią kredito augimą iš esmės nuo pasaulinės finansų krizės laikų, nuo 2008 metų“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Krėpšta.

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį paskelbė apie bazinių palūkanų normų padidinimą, pratęsdamas mažesnių kėlimų ciklą, bankui užsiminus, kad kitais metais skolinimosi išlaidos gali vėl šiek tiek padidėti. Centriniai bankai visame pasaulyje didina palūkanų normas, siekdami pažaboti sparčiai augančią infliaciją, kurią sukėlė pasaulinės tiekimo grandinės kliūtys ir karas Ukrainoje. Norvegijos bankui tai yra jau penktas palūkanų didinimas iš eilės, tačiau antrasis padidinimas 0,25 procento.

Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) investicijoms į tvarią Šiaurės, Baltijos šalių bei Lenkijos infrastruktūrą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmeninimą skirs iki 480 mln. eurų paskolų. Teigiama, kad tai turėtų sutelkti apie 2 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų. ŠIB finansavimą numato Europos Komisijos ir banko pasirašytas susitarimas dėl iki 114 mln. eurų sieksiančios garantijos programos „InvestEU“ projektams, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Padalinius Lietuvoje ir Estijos turintis vienas didžiausių Latvijos bankų „Citadale“ su Europos investicijų banko (EIB) grupe pasirašė sutartį , pagal kurią Baltijos valstybių įmonėms bus suteikta naujų paskolų už ne mažiau kaip 460 mln. eurų.

Naujausias Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas trečią kartą šiemet pagrindines palūkanų normas padidinti dar 75 baziniais punktais yra „griežtėjanti reakcija į vis platėjančius infliacinius procesus“ euro zonoje, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.  „Infliacija yra tiesiog per didelė“, – penktadienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas.  G. Šimkaus nuomone, gruodį ECB toliau turėtų didinti palūkanas. „Šiuo metu pinigų politika vis dar yra skatinamoji.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pakilusių energijos energijos kainų nukentėjęs verslas gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios skirtos apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti – tam numatyta 50 mln. eurų. Tiesioginės paskolos bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pakilusių energijos energijos kainų nukentėjęs verslas gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios skirtos apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti – tam numatyta 50 mln. eurų. Tiesioginės paskolos bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kriterijus atitinkančioms žemės ūkio bendrovėms bus leista atidėti mokesčius ir pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis apyvartai. Tai bus pagalba joms dėl išaugusių energetikos kainų.  „Mokestinės pagalbos priemonėmis, kurias dabar rengiame su Valstybine mokesčių inspekcija ir „Sodra“, taip pat galės pasinaudoti ir žemės ūkio sektorius.

JAV prezidento Joe Bideno planas nurašyti dalį studentų paskolų vyriausybei atsieis 400 mlrd. JAV dolerių, pirmadienį pranešė Kongreso biudžeto biuras (CBO).  Manoma, kad ši sąmata, kurios paprašė konservatyvūs įstatymų leidėjai ir kurią paskelbė apolitiška federalinė institucija, dar labiau pakurstys karštą demokratų ir respublikonų ginčą šiuo klausimu.  „CBO apskaičiavo, kad paskolų nurašymui reikės dar maždaug 400 mlrd. JAV dolerių“, – pranešė CBO.

Verslininkai teigia, kad sąskaitos už elektrą varo į neviltį, o jas apmokėjus neretai nelieka pinigų ir darbuotojų atlyginimams, tačiau nereikia gailėti verslininkų, kurie savo noru pasirinko žaisti elektros biržos kainos „loterijoje“, nefiksavo kainų, nors buvo įspėti, ir  pralaimėjo, teigė „DOW consulting, MB“ vadovas Laurynas Boguševičius.

Nuo dujų priklausomas Lietuvos verslas neviltyje dėl gresiančių milijoninių sąskaitų. Verslininkai ragina Lietuvos valdžią kuo greičiau kurti planą, kaip padėti verslui išgyventi žiemą: mokėti kompensacijas, siūlyti paskolas, nes kitu atveju bendrovės pavasario gali ir nesulaukti. Ekonomistai perspėja: bendrovėms gali tekti stabdyti veiklą arba net skelbti bankrotus. Ministerijos gelbėjimosi rato verslui mesti neskuba.

Vartojimo kredito davėjai „Esto“ Lietuvos bankas skyrė 15 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji netinkamai vertino klientų kreditingumą prieš sudarydama sutartis. Lietuvos banko teigimu, bendrovė pažeidė Vartojimo kredito įstatymą. Be to, kai kuriais atvejais bendrovė nustatydavo vartotojams nepalankią bendrą vartojimo kredito kainą, taip pažeisdama jų interesus. Bendrovė pripažino padarytus teisės aktų pažeidimus ir juos ištaisė.

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ pirmadienį pareiškė, kad jai reikia užsitikrinti daugiau valstybės remiamų paskolų, kad galėtų sustiprinti savo finansinę padėtį, nes rusiškų dujų tiekimo sutrikimai ir sparčiai augančios kainos daro grupei vis didesnį spaudimą.  „Uniper“, kuri liepos mėnesį priėmė vyriausybės gelbėjimo paketą, savo pareiškime teigė paprašiusi valstybinio banko „KfW“ padidinti kreditą „papildomais 4 mlrd. eurų (4 mlrd.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto. Paskolas turintys asmenys sukluso, tačiau panikos jausti nereikėtų, teigė Arnoldas Antanavičius. NT rinkos ekspertas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad tai turėtų padėti atvėsinti vis kylančią infliaciją. Kartu su A. Antanavičiumi laidoje diskutavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Nemaža dalis gyventojų bankuose laiko indėlius. Iš dalies šiais pinigais bankai dengia  klientams suteikiamas paskolas. Šių paskolų EURIBOR palūkanos jau pakilo. Tačiau indėlių palūkanų bankai didinti kol kas nežada. Anot jų, kol indėliai viršys išduodamas paskolas, tol jų palūkanos ir neaugs. Tuo metu Lietuvos bankas pažymėjo, kad Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis indėlių palūkanos gana aukštos.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį padidins savo palūkanų normas, bet, infliacijai kopiant į rekordines aukštumas, euro zonos centrinis bankas jau spaudžiamas imtis ir kitų veiksmų. ECB ne vieną mėnesį rengėsi užbaigti erą pigių pinigų, kurie palaikė ne vieną krizę pastaraisiais metais išgyvenusią bendros valiutos bloko ekonomiką.

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma Euribor, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti apie 2 proc., prognozuoja Lietuvos bankas (LB).   „Euriboras jau didėja, šešių mėnesių Euriboras paskutinėmis birželio dienomis jau įžengė į teigiamą teritoriją ir rinkos lūkesčiai mums sako, kad 2024 metais jis sieks apie 2 proc.“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Jungtinėse valstijose drastiškai kyla palūkanos ir brangsta paskolos, ekonomistai perspėja, kad greitai to paties galime sulaukti ir euro zonoje. Tad ir Lietuvoje paskolų turėtojai turi ruoštis mokėti didesnes įmokas. O buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba dar atviriau ir perspėja, kad jau artėja neišvengiama ekonominė krizė. Panevėžietė Ieva jau metus gyvena naujame name, tačiau statybos nesibaigia iki šiol. „Viskas subrango, medžiagos, rangovas vėluoja su darbais.

Nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusios Lietuvos įmonės nuo trečiadienio gali kreiptis dėl paskolų apyvartinėms lėšoms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Pagal ministerijos parengtą priemonę įmonės galės gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės – iki 10 mln. eurų dydžio paskolas.  Iš viso tam numatyta skirti 130 mln.

Pabrango ne tik prekės ir paslaugos, bet ir būsto paskolos. EURIBOR palūkanų normos tapo teigiamos, tad gyventojams auga paskolų įmokos. Ekonomistai tikina, kad gyventojai ims taupyti, atsisakys nebūtinų prekių ar paslaugų arba leis sukauptus pinigus.   Nuo pat 2015 m. 6 mėnesių EURIBOR tarpbankinė palūkanų norma (t.y. kaina, už kurią bankai yra pasirengę vieni kitiems skolinti pinigus) buvo neigiama.

Gyventojų pirminis šokas prasidėjus karui Ukrainoje jau praėjo. Tačiau puolimas prieš ukrainiečius tęsiasi ir sankcijų sąrašas Rusijai bei Baltarusijai toliau ilgėja. Ekonomistai įspėja, kad dėl sparčiai augančios infliacijos vis daugiau centrinių bankų skubina skatinamosios pinigų politikos atitraukimą, o iš Europos centrinis bankas (ECB) netrukus gali didinti bazines palūkanų normas, dėl ko pinigines labiau patuštinti turės daugelis gyventojų.

Vos prasidėjęs karas Ukrainoje sukėlė šoką nekilnojamo turto (NT) rinkoje. Vieni gyventojai atidėjo sprendimus pirkti būstą, o kiti jau nusipirkę suskubo jį pardavinėti. NT vystytojai ramina gyventojus, tačiau įspėja apie kainų augimą. Tuo metu ekonomistai tikina, kad viską spręs paklausa, jeigu ji sumažės tada ir būstai atpigs.  NT brokeris Ignas Zabarauskas sakė, kad pirmąją dieną prasidėjus karui Ukrainoje iš karto krito būstų apžiūros skaičiai.

Pradėjus kristi rublio vertei, žmonės sunerimo ar tai paveiks ir jų į bankus padėtus pinigus. Specialistai tikina, kad susidariusi situacija bankų veiklos nepaveiks. Tačiau tuo pačiu pastebi, kad pasikeitė  gyventojų lūkesčiai, sumažėjo išduodamų būsto paskolų skaičius. Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis komentavo, kad keitėsi klientų lūkesčiai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) šių metų pabaigoje ir kitąmet galėtų padidinti bazinę palūkanų normą, mano kai kurie BNS kalbinti ekonomistai. Kiti teigia abejojantys, jog ECB ją didins, arba tai darys tik simboliškai.  Jų teigimu, nesant didelių ekonomikos sukrėtimų, didesnė bazinė palūkanų norma, o kartu ir  Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma ryškaus poveikio gyventojų paskoloms ar indėliams neturėtų.  Palūkanų norma – ne didesnė nei 1 proc.

Per devynis šių metų mėnesius bendra šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma sudarė 524 mln. eurų ir buvo 32 proc. didesnė, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak ekspertų, sparčiam būsto finansavimo apimčių augimui šiais metais įtakos turėjo dėl pandemijos kilę būsto paklausos ir pasiūlos disbalansai, stabiliai augusios namų ūkių pajamos ir gyventojų poreikis gerinti gyvenimo sąlygas.

Lietuvos banko ketinimai kiek suvaržyti būsto paskolų dalinimą yra dėsningi ir reikalingi, suvaldant nekilnojamojo turto (NT) rinkos kaitimą, tačiau tai gali turėti įtakos būsto paskolų palūkanoms ir bankų pelningumui, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). „Papildomo kapitalo reikalavimas kredito įstaigoms gali atsiliepti būsto paskolų palūkanų normų didėjimui. Prognozuoti konkretų jo poveikį kol kas būtų sudėtinga.

Įsigyti nuosavą būstą – apie tai svajoja kone kiekvienas, tačiau neretai prireikia pagalbos ir  finansavimo iš banko. Būsto paskola yra rimtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, kuris gali turėti įtakos ateities gyvenimui ir finansinei gerovei, todėl prieš žengiant šį žingsnį reikia gerai pasiruošti. Itin svarbu visus pasiruošimo žingsnius vykdyti nuosekliai, rašoma pranešime spaudai.

Šiemet nekilnojamo turto (NT) sektorius pasiekė rekordines aukštumas. Žmonės kaip niekada pirko namus ir butus gyvenimui, atostogoms ar investicijai. Bankai skaičiuoja, kad šiemet būstui paskolintų pinigų sumos taip pat buvo rekordinės. Jie lietuviams paskolino dvigubai daugiau pinigų nei pernai. Tačiau specialistai įspėja dėl palūkanų normų. Anot jų, panaši situacija gali ilgai nesitęsti, o Lietuvos bankas taip pat žada prireikus imtis priemonių.

Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, antrą šių metų ketvirtį SEB bankas šalies gyventojams suteikė beveik trimis ketvirtadaliais (72 proc.) daugiau vartojimo paskolų. SEB banko duomenys rodo, kad vidutinis paskolos dydis buvo 5,3 tūkst. eurų. Lyginant tris Baltijos šalis, matyti, kad lietuviai vartojimo reikmėms skolinosi didžiausias sumas, kas mėnesį paskolai grąžinti skyrė beveik 190 eurų.

Dėl sumažintų atidėjinių pirmą šių metų pusmetį SEB banko grupės grynasis pelnas didėjo 33 proc., ketvirtadienį pranešė bankas.  Palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, banko pajamos išliko tokios pačios, o išlaidos buvo 1 proc. mažesnės. Per šių metų pirmą pusmetį SEB bankas uždirbo 58,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno arba 36 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu (42,8 mln. eurų). SEB banko grupė gavo 55,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno arba 33 proc.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 42 mln. eurų grynojo pelno – 18 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Banko pranešime teigiama, kad pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos. Bendrosios „Swedbank“ pajamos Lietuvoje sausį-birželį sumažėjo 8 proc. iki 114 mln. eurų Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos per 2021 metų pirmąjį pusmetį siekė 114 mln.

Karantinui daugumą miestiečių uždarius butuose, lietuviai kaip mat suskubo pirkti namus ir sodybas gamtos prieglobstyje už miesto ribų, sako nekilnojamojo turto ekspertai. Tačiau jei neturite savų santaupų, sodybą ar namą nusipirkti bet kur gali būti keblu, mat bankai gali atsisakyti finansuoti būstus kai kuriuose mažesniuose miestuose ar atokesnėse gyvenvietėse.

Lietuvos būsto paskolų rinka šių metų pradžioje augo sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES), tam įtakos turėjo tiek bankų konkuravimas dėl klientų, tiek koronaviruso pandemija, kai kuriuos gyventojus paskatinusi keisti gyvenamąją vietą, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). „Pagal šalies bankų išduotų būsto paskolų augimo tempą, kuris sausį siekė 9,3 proc., Lietuva užėmė pirmąją vietą tarp ES valstybių.

Siekiant paspartinti nuo pandemijos nukentėjusiam verslui teikiamą paramą, reikėtų daugiau komunikuoti ir mažiau tikrinti mikroįmones, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Tai ji penktadienį aptarė su už paramos skirstymą atsakingų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovais. „Mes paprašėme trijų pagrindinių dalykų – pirmiausiai būti proaktyviems, proaktyviai identifikuoti problemas, technines ar kitokias.

Antrojo karantino metu 4 iš 10 šalies gyventojai sako dar labiau ėmę vertinti atsakingo skolinimosi svarbą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Žmonės teigia supratę, jog svarbiau nei gauti reikiamą finansavimą yra įvertinimas, ar gautas lėšas pavyks nesudėtingai grąžinti.

Bankai tikina, kad visiems gyventojams galioja vienodos sąlygos norint pasiimti būsto paskolą. Vis tik vėliau išskiria grupes, pavyzdžiui, savarankiškai dirbančius asmenis ir Lietuvoje gyvenančius užsieniečius, kuriems taikomos griežtesnės kredito gavimo sąlygos. Bankai tikina, kad tai daroma siekiant užtikrinti, kad gyventojams paskola nekeltų papildomų finansinių rūpesčių.