„Luminor“ banko kreditavimo skyriaus vadovas Tomas Pakėnas pastebėjo, kad kai žmogus kreipiasi dėl paskolos, pirmiausia vertinamos jo pajamos ir jau turimi įsipareigojimai.
„Savarankiškai dirbančių asmenų pajamos dažniausiai vertinamos taikant griežtesnius kriterijus, pavyzdžiui, vertinamos per ilgesnį laikotarpį gautos pajamos. Griežtesnis savarankiškai dirbančių asmenų vertinimas taikomas siekiant įsitikinti, kad individualią veiklą vykdančio asmens pajamos yra tvarios, o paskolos išdavimas nebus per didelė našta jo finansinei situacijai.
Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, dažniausiai gauna pastovų, fiksuotą atlyginimą, tuo metu dirbančių savarankiškai pajamos kinta kiekvieną mėnesį. Siekiame, kad išduota paskola nei vienam klientui neapsunkintų finansinės būklės, todėl vertiname atidžiai ir kiekvienu atveju priimame individualų sprendimą“, – aiškino banko atstovas.
Pasak T. Pakėno, užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje, taip pat gali pasiimti paskolą, tačiau yra tam tikrų sąlygų.
„Užsieniečiai kreipdamiesi į banką turi turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, arba laikiną leidimą, jeigu jo galiojimo terminas yra ilgesnis už paskolos terminą. Taip pat prašome pateikti dokumentus, patvirtinančius ryšį su šalimi – vertindami kliento paraišką turime įsitikinti, kad asmuo ne atostogauja Lietuvoje, bet čia dirba pagal darbo sutartį ar kuria savo verslą ir pajamas gauna eurais“, – teigė banko atstovas.
Vertina gavėjo finansinę situaciją
SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė tikino, kad sprendimas suteikti paskolą priimamas atsižvelgus ir įvertinus daug skirtingų aspektų, susijusių su konkrečiu asmeniu ir jo situacija.
„Visais atvejais suteikiant būsto kreditą yra atsižvelgiama ne tik į asmens, jo šeimos gaunamas tvarias pajamas, jų stabilumą – suteikdami būsto paskolas bankai vertina ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, asmens ar šeimos finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją (ar klientas yra vėlavęs, vėluoja vykdyti įsipareigojimus), galimą riziką, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį.
Suteikdamas būsto paskolas tiek klientams, dirbantiems pagal darbo sutartį, tiek tiems, kurie pajamas gauna pagal individualios veiklos pažymėjimą, verslo liudijimą, kt., bankas taiko iš esmės tuos pačius reikalavimus. Skiriasi tai, kad dirbančiųjų pagal darbo sutartis atveju bankas informaciją apie jų pajamas gauna pateikęs užklausą „Sodrai“, o dirbantieji pagal individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą turi patys bankui pateikti jų gaunamas pajamas ir išlaidas, susijusias su vykdoma veikla, liudijančius dokumentus“, – pastebėjo S. Gutauskaitė-Bubnelienė
Anot jos, kalbant apie užsieniečius, kurie gyvena ir dirba Lietuvoje, būsto kredito suteikimas jiems yra vertinamas įprasta tvarka.
Siekia, kad paskola netaptų našta
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius kalbėdamas apie paskolų suteikimą buvo lakoniškas. Anot jo, kiekvienas kliento atvejis yra individualus ir vertinamas žinant kuo daugiau faktinių, o ne teorinių aplinkybių.
„Svarbu pabrėžti, kad kiekviena finansavimo paraiška svarstoma individualiai ir finansavimo sąlygos derinamos su kiekvienu klientu atskirai. Tai pasakytina ir apie gyventojus, kurie dirba savarankiškai – vienos universalios taisyklės, kokiomis sąlygomis tokiems gyventojams būtų suteikiamos būsto paskolos, netaikome.
Svarstant kreditavimo klausimą, visada atidžiai vertiname asmeninę ar šeimos finansinę situaciją, pajamas ir jau turimus finansinius įsipareigojimus ir panašius veiksnius. Jei kreipiamasi dėl būsto paskolos, svarbus ir sukaupto pradinio įnašo dydis“, – pastebėjo banko atstovas.
Anot jo, vienas svarbiausių kriterijų priimant sprendimą dėl finansavimo yra atsakingas skolinimas − klientui patvirtinta paskola ateityje neturi tapti finansine našta pasikeitus asmeninei ar šeimos finansinei situacijai.
„Svarbiausias aspektas priimant finansavimo sprendimą yra pajamų tvarumas ateityje. Taip yra svarbu, koks yra kliento gaunamų pajamų ir įsiskolinimų santykis. Pagal galiojančius atsakingo skolinimo nuostatus, finansinių įsipareigojimų įmokos per mėnesį negali sudaryti daugiau nei 40 proc. kliento ar namų ūkio mėnesio pajamų sumos“, – aiškino S. Abraškevičius.
Privalo laikytis atsakingo skolinimosi principų
Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji teisininkė Justina Tarasevičienė teigė, kad pagal atsakingojo skolinimo nuostatus, norėdamas gauti paskolą žmogus turi turėti ne mažesnį nei 15 proc. dydžio pradinį įnašą.
„Vadovaujantis atsakingojo skolinimo nuostatais ir principais vertinamos gyventojų mėnesio pajamos. Vertindamas mėnesio pajamas, kredito davėjas turi vertinti ne mažiau kaip 6 paskutinių mėnesių tvarių pajamų vidurkį ir ilgalaikį pajamų tvarumą.
Kokios pajamos laikomos tvariomis, nustato pats kredito davėjas. Jis gali pasirinkti vertinti ir kito laikotarpio pajamas, jei turi pagrįstų įrodymų, kad būtent jos yra laikomos tvariomis. Vartotojams, kurių pajamos gali gerokai kisti (pavyzdžiui, dividendų, pajų pajamos, nekilnojamojo turto nuomos pajamos, pajamos iš investicinės veiklos arba nekilnojamojo turto pardavimo pajamos ir pan.) arba dėl kurių pajamų tvarumo abejojama, taikomi griežtesni apribojimai, t. y. tokias pajamas rekomenduojama vertinti konservatyviau. Dėl griežtesnių reikalavimų taikymo sprendžia kredito davėjas“, – komentavo Lietuvos banko teisininkė.
Anot jos, kredito davėjui yra nustatyta pareiga asmens paraiškoje pateiktus duomenis apie pajamas ir finansinius įsipareigojimus pagrįsti įrodymais.
„Tokius pagrindžiančius įrodymus gali pateikti patys vartotojai. Pavyzdžiui, darbo sutarties kopiją arba kredito davėjas gali patikrinti duomenis duomenų bazėse“, – aiškino J. Tarasevičienė.
Pasak jos, įstatymai nenumato jokių apribojimų dėl asmens pilietybės ar kilmės, todėl yra sudarytos vienodos sąlygos gauti kreditą tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek užsieniečiams, dirbantiems Lietuvoje.
„Tačiau, be abejo, kredito davėjai turi pareigą įsitikinti, kad vartotojas sugebės grąžinti kreditą visą kredito sutarties laikotarpį, todėl jie turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, ar asmuo turi leidimą gyventi Lietuvoje, riziką, kad toks leidimas gali būti nepratęstas“, – aiškino banko atstovė.
