paskolos

Europos Komisija (EK) pranešė patvirtinusi 156 mln. eurų vertės mokesčių atidėjimo schemą, skirtą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms.  Parama bus teikiama mokesčių atidėjimo ir su jais susijusių likvidumo priemonių forma – mokesčio mokėjimas dalimis, laikotarpiai be palūkanų, mokestinės skolos išieškojimo sustabdymas.  EK padarė išvadą, kad priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti.

Euro zonos bankai 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį dar labiau sugriežtino skolinimo sąlygas, antradienį parodė Europos Centrinio Banko (ECB) atliktas tyrimas, nes COVID-19 plitimo atsinaujinimas pablogino perspektyvas.

Daugelis piktinasi, kad tokių pačių maisto produktų sudėtis europiečiams Vakaruose ir Rytuose skiriasi. O bankai skirtingose Europos šalyse teikia iš esmės vienodas paslaugas. Tačiau lietuviams jos yra brangesnės nei kitiems europiečiams, kurių šalyse įvestas euras. Specialistai įžvelgia kelias priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai už tokias pačias paslaugas bankams turi mokėti daug daugiau.

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), ruošiasi verslui teikti naujas lengvatines tiesiogines COVID-19 paskolas. Teikiant iki 100 tūkst. Eur dydžio paskolas verslui apyvartinėms išlaidoms finansuoti pasitikėjimo principu bus vertinama paskolos gavėjo daugiau nei 30 proc. nukritusi apyvarta ir gebėjimas grąžinti paskolą. Naujajai paskolų priemonei iš valstybės biudžeto skirta 30 mln. Eur.

Kelionių organizatoriams bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams gera žinia – iki 2021 m. gegužės 31 d. pratęstas terminas kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“.  „2021 metus pradedame su gera žinia šiam skaudžiai nuo COVID-19 nukentėjusiam sektoriui – nuo 2020 metų liepos mėnesio įsigaliojusi paskolų turizmo ir viešojo maitinimo...

Metų pabaiga yra tas metas, kai suvedame savo biudžeto finansinį balansą ir viltingai žvelgiame į ateinančius metus. Šeimoje ar su draugais kalbame apie norus ir svajones, kurie vėliau virsta planais pakeisti automobilį, pertvarkyti savo namus ar įsigyti profesionalią foto įrangą, nes norite padirbėti papildomai. Tačiau metų pabaiga turi ir savų spąstų – tai šventinės išlaidos, kurios, kaip taisyklė, būna didesnės, nei planuota.

Pavasarį, pirmojo karantino metu sunkumų patyrę gyventojai ir įmonės kreipėsi į bankus dėl „paskolų atostogų“ – prašė atidėti paskolų įmokų mokėjimus. Šiuo metu bankai skaičiuoja pavienius prašymus atidėti įmokas. Anot jų, dalis žmonių „paskolų atostogas“ pasiėmė metams, todėl iš naujo jų prasitęsti nebereikia, o kiti tiesiog patiria mažiau finansinių sunkumų negu pirmojo karantino metu.

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinka kol kas tebėra atspari koronaviruso pandemijos poveikiui, nors atskirų rinkos segmentų būklė yra skirtinga. Po pirminio išgąsčio pavasarį būsto rinka pastaruoju metu yra istoriškai aktyvi. Tačiau numatomas neužimtų biurų dalies augimas rodo, kad komercinio NT rinka susiduria su rimtais iššūkiais. Šie ir kiti pokyčiai aptariami šiandien vykstančioje nuotolinėje metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

Nepaisant dėl pavasario karantino trumpam sumažėjusios vartojimo finansavimo paklausos, šiais metais gyventojai nebuvo linkę atidėti suplanuotų didesnių pirkinių ar paslaugų įsigijimo. „Swedbank“ praneša per pirmuosius 9 šių metų mėnesius suteikė vartojimo paskolų už 61 mln. eurų, iš kurių 1 mln. gyventojai pasiskolino nuosavų ar nutolusių saulės elektrinių įsigijimui.

Greitu metu Seimo narių kėdes užims tiek naujai išrinkti, tiek jau matyti parlamentarai. Tačiau į nario kėdę jie atsineša ne tik žinių, bet ir turto bagažą. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip atrodo viešai prieinamos Seimo narių deklaracijos bei kurios partijos yra labiausiai pasižymėjusios ne tik savo politiniais siūlymais, bet ir sukauptais turtais. Oficialių milijonierių Seime turėsime penkis, bet neoficialių būtų ir daugiau.

Jaunoji karta pasaulį mato visiškai kitokiu kampu – su išmaniaisiais įrenginiais suaugę ir tvarų vartojimą vertinantys jaunuoliai, kitaip žiūri į darbo santykius, šeimą.

Bankas „Luminor“ pradeda teikti paskolas nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam žemės ūkiui ir žuvininkystės verslui. Iš viso šiai finansinei priemonei įgyvendinti valstybė skyrė 40 mln. eurų. „Luminor“ pranešė pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su nacionaline plėtros įstaiga Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Pagal sutartį paskolos gali būti teikiamos ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Paskolos suma yra iki 1 mln. eurų, šioms paskoloms taikomos palūkanos nuo 0,1 proc.

Pastaraisiais metais sparčiai augęs gyventojų skolinimasis per tarpusavio skolinimo platformas šių metų balandžio mėnesį buvo sumažėjęs, tačiau nuo gegužės tokių paskolų rinka po truputį vėl grįžta į 2019-aisiais pasiektą aukščiausią lygį, rodo Lietuvos banko atlikta tarpusavio skolinimo platformų operatorių veiklos Lietuvoje analizė. „Tarpusavio skolinimo platformos pamažu įsitvirtina tarp alternatyvių vartojimo kreditų teikėjų.

Koronaviruso COVID-19 pandemijos įkarštyje, šių metų antrąjį ketvirtį, bendrus skolinimo įmonėms standartus griežtino keturi bankai, arba vienu banku mažiau nei pirmąjį ketvirtį, o būsto paskolų standartus griežtino trys iš šešių būsto paskolas teikiančių respondentų – dviem bankais daugiau nei ankstesnį ketvirtį, rodo Lietuvos banko (LB) apklausos duomenys.

Šiemet studentams paskirta daugiau valstybės finansuojamų vietų negu iki šiol. Tačiau tiems, kuriems nepavyko gauti finansavimo, Valstybinis studijų fondas praneša apie galimybę gauti valstybės remiamą paskolą. Studentai jau gali pildyti prašymus-anketas paskolai rudens semestrą gauti.  Studentams teikiamos trijų rūšių paskolos: valstybės remiama paskola studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms padengti ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui. Tačiau šiame kontekste verta prisiminti vieno turtingiausio pasaulyje žmogaus, Warreno Buffetto, frazę apie krizes ir investicijas jų metu – „Kai visi bijo, reikia būti labai drąsiam.

Šių metų gegužę bankai sudarė naujų būsto paskolų sutarčių už 92,8 mln. eurų – 1,6 karto mažiau nei balandį ir 1,4 karto mažiau nei praėjusių metų gegužę, rašo „Verslo žinios“. Tuo metu sausio-gegužės mėnesiais naujų paskolų suma siekė 633,2 mln. eurų – 9 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai (581 mln. eurų). Anot Lietuvos banko (LB) ekonomisto Vaidoto Šumskio, augimą šiemet lėmė aktyvi būsto rinka sausio-vasario mėnesiais.

Nuo koronaviruso nukentėję kelionių organizatoriai šią savaitę jau galės teikti paraiškas gauti lengvatines paskolas, skirtas padengti nuostolius dėl atšauktų kelionių. Laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas sako, kad lengvatinėms paskoloms bus skirta 14-15 mln. eurų. „Šią savaitę kaip tik turėtų pradėti veikti paskolų priemonė kelionių organizatoriams. Tai yra maždaug 14-15 mln.

Trečdalis (34 proc.) paskolų turinčių gyventojų balandį teigė, kad jiems nekyla sunkumų laiku grąžinti turimas paskolas. Bemaž tiek pat (32 proc.) konstatavo, kad skolų grąžinimas – nei didelė, nei nedidelė našta. Kiek daugiau negu ketvirtadalis, t. y. 28 proc., paskolų turinčių gyventojų pripažino, kad turimų paskolų ir skolų grąžinimas jiems yra didelė našta.  Finansiniai įsipareigojimai labiau slegia gyventojus, kurių šeimos mėnesio pajamos siekia iki 700 eurų: 56 proc.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ pirmadienį pradėjo teikti lengvatines valstybės paskolas nuo krizės nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui. Tokias paskolas jau teikia Šiaulių bankas, „FinBee Verslui“, „Noviti finance“ ir Lietuvos centrinė kredito unija. „Swedbank“ pranešė, kad įmonės gali gauti iki 100 tūkst.

Karantino metu Lietuvos komercinių bankų teikiamų naujų paskolų srautas yra pastebimai sumažėjęs, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas. Vitas Vasiliauskas sako, kad tam įtakos turi ir smukusi paskolų paklausa. „Mūsų duomenys rodo, kad paskolų srautas yra sumažėjęs (...) Kalbant apie būsto paskolas, naujai išduotų paskolų sumažėjimas yra apie 30 proc., fiziniams asmenis naujai išduotų kitų paskolų skaičius – apie 50 proc.

Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

SEB bankas dėl koronaviruso epidemijos jau atidėjo paskolas daugiau kaip 1,3 tūkst. klientų. Didžiausia dalis – apie 70 proc. – priimtų sprendimų yra dėl būsto paskolų, pranešė bankas.  Remiantis laikinu kredito įsipareigojimų moratoriumu privatiems SEB banko klientams būsto paskolų mokėjimas gali būti atidedamas iki metų, lizingo ir vartojimo paskolų – iki pusmečio.

Su įmonėmis, kurios patiria nuostolių dėl paskelbto karantino, jau pasirašytos 649 sutartys dėl mokestinių paskolų atidėjimo ar išdėstymo dalimis, iki šiol mokestinių paskolų suteikta už 12,46 mln. eurų, penktadienį pranešė Vyriausybė. Jos teigimu, taip pat sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai. Šiuo metu mokestinių nepriemokų suma siekia virš 246 mln. eurų bei yra 52 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš kurių laikinai nevykdomas nepriemokų išieškojimas.

Nuo šiol daugiau verslų galės teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms ir apmokėtinų sąskaitų paskoloms, penktadienį Vyriausybėje pranešė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Iki šiol buvo sistema, kad tik tos įmonės gali kreiptis lengvatinių paskolų, kurių apyvarta nukrito 60 proc. ir daugiau.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai, prisidėdami prie pagalbos nuo COVID-19 nukentėjusiems gyventojams, pasirašė moratoriumą dėl laikino kredito įsipareigojimų atidėjimo privatiems klientams. Šiuo moratoriumu įsipareigojama, nekeičiant sutarties sąlygų ar palūkanų, suteikti galimybę visiems privatiems klientams būsto paskolų įmokas atidėti iki vienerių metų, o lizingo ir vartojimo kreditų – iki pusmečio, rašoma pranešime spaudai. „COVID-19 sustabdė daugybę verslų ir atėmė iš žmonių pajamas.

Lietuvos bankas primygtinai ragina komercinius bankus ir kitas kredito įstaigas kartu susitarti dėl paskolų moratoriumo sąlygų savo klientams. Europos bankininkystės institucijos gairių nuostatas atitinkantis susitarimas reikštų, kad skolininkams turės būti pasiūlytas maksimalus įmokų atidėjimo terminas, o sutarčių sąlygos liks tos pačios, teigiama Lietuvos banko pranešime.

Bankams skolinti su „Invegos“ garantijomis bus naudinga, sako finansų viceministrė. Loreta Maskaliovienė tikina, kad bankai tokiu būdu didins klientų skaičių bei gaus pajamų iš jų mokamo sutarties mokesčio.     „Norės vien dėl tos priežasties, kad valstybės pinigais gali augintis naujus klientus“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete teigė L. Maskaliovienė.

Sprendimas taikyti griežtą karantiną Lietuvoje ir sustabdyti didelės dalies įmonių veiklą tam, kad sustotų viruso plitimas, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus, ir jų elgseną. Išanalizavus klientų mokėjimų kortelių duomenis pastebėta, kad po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu. Didžiausias pokytis − labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose.

Siekiant švelninti koronaviruso krizės padarinius, Žemės ūkio paskolų garantijų fondui leista teikti garantijas ir už paskolas, skirtas darbo užmokesčiui sumokėti.  Tokius pakeitimus patvirtino Žemės ūkio ministerija, pranešė fondas.  Savo ruožtu palūkanų bei lizingo garantinės įmokos kompensavimas padidintas iki 100 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikai teigiamai vertina sprendimą leisti gyventojams dėl karantino praradus dalį pajamų atidėti būsto ir vartojimo paskolų mokėjimus. Anot jų, tai turėtų padėti rinkos tvarumui ir gyventojų finansiniam saugumui. „Šiuos sprendimus vienareikšmiškai teigiamai vertinu, tai tikrai yra savalaikė ir pakankamai efektyvi pagalba žmonėms susitvarkyti su nerimu“, - BNS sakė NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Sauliaus Vagonis.

Reaguodamas į situaciją dėl koronaviruso ir su tuo susijusį klientų susirūpinimą, „Swedbank“ yra pasiruošęs padėti savo klientams įveikti iškilusias problemas, tinkamiausio sprendimo su kiekvienu klientu ieškodamas individualia tvarka, trečiadienį paskelbė bankas.  Ir verslo įmonėms, ir gyventojams bankas gali pritaikyti paskolų įmokų atidėjimą iki 6 mėn. trukmės laikotarpiui, o būsto paskolas turintiems klientams paskolos įmokas bus galima atidėti iki 12 mėn.

Pastebėję, kad keičiasi smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo sąlygos, Lietuvos bankas su Konkurencijos taryba kartu analizuoja tokių pokyčių priežastis. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, darbą jau pradėjo bendra ekspertų grupė, kuri, atlikusi tyrimą, pateiks rekomendacines gaires, kaip reikėtų tobulinti teisinį reglamentavimą, kad smulkieji verslininkai gautų geresnį priėjimą prie finansavimo šaltinių.

Lietuvoje paskolų palūkanos augo jau kurį laiką – nuo 2017 m. pabaigos. Šiuo metu Lietuvoje paskolų palūkanos, palyginti su vidutiniu Europos Sąjungos (ES) šalių palūkanų dydžiu, yra daug didesnis. Nepaisant to, specialistai teigia, kad palūkanų normų lygis Lietuvoje stabilizavosi ir šiais metais žymiai kilti nebeturėtų. Per 2019 m. paskolų palūkanų normos kito nevienodai.

Prognozuojama ekonominė krizė kelia nemažai sumaišties verslo pasaulyje. Tačiau būtent ji skatina ieškoti vis naujesnių ir perspektyvesnių būdų užtikrinti verslo finansavimo modelius, kurie verslininkus skatintų žvalgytis tolesnių ateities perspektyvų. Vis dėlto kai kurių verslų rizikingumas išlieka gana didelis. „Creditinfo Lietuva“ ir Lietuvos bankų asociacijos atlikta verslo sektorių analizė parodė, kad Lietuvos verslininkai krizės pamokas jau išmoko.

Seimo užsakymu ekspertų atliktas kitąmet siūlomų įvesti didelės prekybos ir komercinių bankų aktyvų mokesčių vertinimas rodo, kad nauji mokesčiai pirmiausia užguls vartotojų ir klientų pečius, tai skaudžiai atsilieps jaunoms šeimoms, turinčioms paskolas, rašo su ekspertų išvadomis susipažinęs portalas 15min.lt.

Prieš teismą stos, įtariama, dokumentus pagrobusi ir svetimas sąskaitas naudojusi vilnietė, antradienį pranešė prokuratūra. Įtariama, kad 32 metų M. L. B. pagrobė kito asmens dokumentus ir jo vardu paėmė paskolas, atsiskaitinėjo už prekes ir neteisėtai darė bankinius pavedimus.  Ji kaltinama sukčiavimu, dokumento suklastojimu, pagrobto dokumento naudojimu bei neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone.

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą prieštarauja Konstitucijai, pareiškė Lietuvos bankų asociacija (LBA). Asociacijos teigimu, toks mokestis būtų valstybės pagalba, nes jo dydis yra diferencijuojamas pagal finansų rinkos dalyvių veiklos mastą. Tokia pagalba, anot jos, nėra suderinta su Europos Komisija.

Didelė dalis žmonių gana ramiai tikisi, kad likus vos metams iki naujų seimo rinkimų didelių nustebimų nebus ir nauja valdančioji dauguma praplauks šį periodą be radikalių sprendimų. Visgi kova vyksta ir sprendimus, kurie potencialiai paveiks visų kišenes, gali tekti priimti. Šiuo metu yra dvi kryptys, kurios pasiūlytos valdančios daugumos ir prezidento, kaip surinkti papildomas lėšas biudžeto perskirstymui.

Pastaraisiais metais paskolą būstui imantys lietuviai bankams turi atseikėti vis daugiau pinigų palūkanoms. Tai Lietuvos gyventojams papildomai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Šalies bankai nesikuklina taip pelnytis žmonių sąskaita, nors bendrai eurą turinčiose šalyse palūkanos vis mažėja. Palūkanos yra kaina, kurią tenka mokėti už galimybę ką nors įsigyti skolintais pinigais.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sprendimas dėl odontologines paslaugas teikusios bendrovės, jog ši siekė neteisėtos mokestinės naudos ir turi sumokėti per 200 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), delspinigių ir baudos sumą, yra pagrįstas bei teisingas, neskundžiama nutartimi konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), rašoma pranešime žiniasklaidai. Bendrovė jos akcininkui ir faktiniam vadovui formaliai suteikė per 550 tūkst.

Didesni pirkiniai kaip baldai, buitinės technikos prietaisai, transporto priemonės, įvairių planų įgyvendinimas - išvykos į užsienio šalis, kursai, gydymo išlaidos pareikalauja plačiau atverti piniginę. Tačiau daugelis didesnę vertę turinčių paslaugų bei pirkinių yra neatsiejami nuo kokybiško ir patogaus gyvenimo, todėl reikalingos daugeliui šeimų ir pavienių asmenų.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako matantis galimybę, kad teismai galėtų priteisti kompensacijas dėl nepagrįstai brangių bankų paskolų krizės metu. Politikas trečiadienį sakė, kad paskolų kainai įtaką dariusių tarpbankinių palūkanų normos „Vilibor“ augimas galėtų būti įvertintas kaip apgavystė.

Švediško kapitalo bankų vyravimas Lietuvoje darysis vis opesniu klausimu, tikina Robertas Dargis. Anot jo, europinei paramai ateityje mažėsiant, gali kilti problemų užtikrinant pinigų kiekį rinkoje. Esą kaip parodė 2008 m. krizė, minėti bankai gali staigiai užsukti pinigų kranelį ir taip pridaryti nemenkų bėdų lietuviškam verslui. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento (LPK) R. Dargio, tai, kad mūsų šalies finansų kapitalo rinkose bankai užima ypač daug vietos, yra problema.

Socialiniuose tinkluose savo prabangiu gyvenimu bei demonstruojamais turtais išgarsėjęs kriptomilijonierius Paulius Aršauskas ir vėl patraukė žiniasklaidos dėmesį. Šįkart jis savo feisbuke pasidalijo įrašu, kuriame siūlo teikti paskolas.

Paskolos, kurias išduoda bankai, kredito unijos ar kitos finansavimo bendrovės, nei vienam besiskolinančiam neturi tapti našta ar galvos skausmu. Pritrūkus santaupų didesniems pirkiniams ar paslaugoms įsigyti, specialistai pirmiausia rekomenduoja pasitarti su asmeniniu finansų ekspertu, kuris įvertina asmens ar šeimos pajamas, jų pastovumą, kredito istoriją bei kitus aspektus, turinčius įtakos galutiniam banko sprendimui. Įprastai paskolos yra skirstomos į atskirus į jų tipus.

Pasak specialistų, aktyvus gyvenimo būdas, sportas turėtų būti neatsiejami nuo kiekvieno iš mūsų kasdienybės. Užsiimdami sportine veikla džiaugiamės geresne savijauta, energija, kokybiškesniu poilsiu, todėl visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, rekomenduojama gyventi aktyviai ir reguliariai sportuoti. Taip pat patariama išbandyti kuo daugiau skirtingų sporto rūšių tam, kad išsirinktume labiausiai patinkančią, artimiausią širdžiai bei sielai ir į pasirinktas treniruotes eitume noriai.

Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų už tai, kad ieško geriausių skolinimosi sąlygų. „Jeigu žmogus ieško geriausių paskolos sąlygų, už tai jis neturi būti baudžiamas. Antraip tai pažeistų vartotojų teises, nes ribotų galimybes susirasti geriausią pasiūlymą.

Kiekvienas iš mūsų turime įvairių planų: išvykti atostogų, suremontuoti gyvenamąjį būstą, įsigyti automobilį, studijuoti ir pan. Kadangi didesni pirkiniai ar suteikiamos paslaugos kainuoja nemažus pinigus, tenka plačiau atverti piniginę. Neturint reikiamo santaupų kiekio, sprendimu gali tapti paskola, kurios yra skiriamos į atskirus tipus: vartojimo, automobiliui įsigyti, medicinos ir sveikatinimo išlaidoms padengti, namų remontui, verslo paskolos ir kitos.