Bankų atstovai atskleidžia, kokio dydžio paskolą ir su kokiomis palūkanomis gali gauti vidutinį atlyginimą uždirbantis lietuvis ar šeima, ko reikia tokiai paskolai gauti ir ar artimiausiu metu sąlygos keisis.
Specialistai pripažįsta, kad išaugus palūkanoms gyventojams tenka mokėti daugiau. Pavyzdžiui, kintama tarpbankinė „Euribor“ palūkanų norma nuo 2015 m. buvo neigiama ar nulinė, tad už paskolą reikėjo mokėti gana nedaug, bet nuo 2022 m. birželio palūkanų norma jau paaugo iki 1,8 proc.
Dėl šios priežasties nuo palūkanų keitimo dienos mėnesinė įmoka už paskolą būstui jau padidėjo ir dar didės.
Grubiai skaičiuojant, jei žmogus ėmė 100 tūkst. eurų paskolą su bendra 2 proc. metinių palūkanų norma, tai kas mėnesį jam reikėjo mokėti po 167 eurų palūkanų. Jeigu pakilus „Euribor“ bendra palūkanų norma išaugo iki 3 proc., tai mėnesinė įmoka jam padidėjo iki 250 eurų.
Vidutinės palūkanos – 2,6 proc. ir dar kils
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė aiškina, kad kiekvienos paskolos dydis nustatomas individualiai – jis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų dydžio, norimo būsto ir turimų įsipareigojimų.
„Gaunant vidutinį atlyginimą, kuris šiuo metu siekia maždaug 1,1 tūkst. eurų į rankas, preliminariais skaičiavimais, būtų galima gauti apie 80–90 tūkst. eurų paskolą 30 metų laikotarpiui.
Visgi, labai svarbu pabrėžti, kad toks skaičiavimas yra preliminarus ir priklauso nuo kiekvieno asmens ir situacijos individualiai. Šiuo metu vidutinės palūkanos (įskaitant „Euribor“), Lietuvoje siekia apie 2,6 proc.“, – apibūdina pašnekovė.
G. Ilekytės teigimu, Lietuvoje didžioji dalis būsto paskolų yra pasirašomos su kintamomis palūkanomis. Kintamąsias palūkanos dažniausiai sudaro „Euribor“ rodiklis ir marža. Dėl pastarosios yra sutariama sutarties pasirašymo metu: „6 mėnesių „Euribor“, su kuriuo ir yra susieta didžioji dalis paskolų, šiuo metu siekia beveik 1,6 proc.“
Pasak „Swedbank“ atstovės, Europos Centriniam Bankui signalizuojant, kad bazinė palūkanų norma ir toliau kils, „Euribor“ kopia aukštyn. Rinkose tikimasi, kad „Euribor“ kitais metais sieks kiek mažiau nei 3 proc.
Pašnekovė papildo, kad „Euribor“ įtaka paskolos įmokoms priklauso nuo paskolos dydžio ir likusio paskolos termino.
Kriterijai, norint gauti būsto paskolą
SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento direktorius Modestas Kieras pabrėžia, kad, suteikdami kreditus, bankai privalo vadovautis Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais.
Remiantis šiais nuostatais, imant būsto paskolą kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (jo šeimos) nuolatinių pajamų. Imant būsto paskolą gyventojas taip pat turi turėti nuosavų lėšų dalį, kuri turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri mažesnė).
Anot pašnekovo, atsakingojo skolinimo nuostatai nurodo, kad nuosava lėšų dalis turi būti kliento nuosava (t. y. neskolinta), ir imdamas paskolą klientas turi raštiškai patvirtinti, kad tai yra jo nuosavi (neskolinti) pinigai.
M. Kieras įvardija, kad būsto paskolų palūkanos kiekvienu atveju yra nustatomos individualiai, atsižvelgiant į asmens ar šeimos finansines galimybes, turimus kitus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį ir kt.
„Maksimaliam 30 metų laikotarpiui vidutines pajamas gaunantis lietuvis (vienas asmuo) šiuo metu būstui galėtų pasiskolinti 80 tūkst. eurų, vidutines pajamas gaunančių lietuvių šeima – 160 tūkst. eurų, pradinė įmoka turėtų siekti 15 proc. Vadinasi, vienas asmuo galėtų įsigyti apie 94 tūkst. eurų vertės turtą, šeima – apie 188 tūkst. eurų vertės turtą laikant, kad kaina lygi vertei“, – dėsto SEB banko atstovas.
Didėjantis „Euribor“ jau koreguoja mėnesines įmokas
M. Kieras atkreipia dėmesį, kad „Euribor“ palūkanos pasiekė neigiamą reikšmę dar 2016 m. ir iki 2021 m. pabaigos buvo rekordiškai žemos: „Dabar „Euribor“ palūkanų norma kinta dėl Europos centrinio banko sprendimų, kuriuos savo ruožtu lemia bendra ekonominė padėtis euro zonoje.“
Jis pamini, kad „Euribor“ palūkanų normos iš žemiausio taško pajudėjo nuo 2022 m. pradžios. Dėl to būsto paskolas turintiems klientams, palūkanų keitimo dieną, kaip ir yra numatyta kredito sutartyje, įmoka gali didėti.
„Pateikiame pavyzdį: jei turima vidutinė būsto paskola siekia 70 tūkst. eurų, o iki paskolos grąžinimo liko 23 metai, taikomas paskolos grąžinimo metodas – anuitetas, būsto paskolų palūkanų normai padidėjus 0,5 proc., mėnesio įmoka išauga apie 17 eurų.
Jei būsto paskolų palūkanų norma didėtų 1 proc. (iki 3 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 35 eurus. Jei būsto paskolų palūkanų norma didėtų 2 proc. (iki 4 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 73 eurus“, – skaičiuoja pašnekovas.
M. Kiero teigimu, būsto paraiškų gauti paskolą sumažėjimo, kurį būtų galima sieti su Europos centrinio banko sprendimais, SEB bankas nejaučia. Jis taip pat negali nuspėti, kiek gali kilti „Euribor“ palūkanų norma. O kiek Europos centrinis bankas didins bazines palūkanas, pasak pašnekovo, priklausys nuo to, kaip keisis infliacija euro zonoje ir kokia bus ekonomikos reakcija į didėjančias palūkanų normas.
„Galime pateikti pavyzdį, kad aukščiausia 3 mėn. „Euribor“ palūkanų norma nuo euro įvedimo 1999 m. buvo 5,4 proc. Tikėtina, kad tokių palūkanų normų per artimiausius dvejus metus euro zonoje nepamatysime, nes tokios palūkanų normos veikiausiai įstumtų daugelį euro zonos ekonomikų į recesiją“, – svarsto M. Kieras.
Jis tikina, kad būsto paskolų sąlygų šiuo metu keisti neplanuojama.
Šiandien – 150 eurų didesnės palūkanos
„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis atkreipia dėmesį, kad, „Sodra“ duomenimis, 2022 m. 2-ąjį ketv. vidutinis šalies darbo užmokestis bruto buvo 1753 eurai (arba 1100 eurų po mokesčių), o tai yra 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Jis nurodo, kad, vertinant tokio dydžio jaunos šeimos pajamas, kuri susideda iš dviejų suaugusių asmenų, jie galėtų kreiptis į banką būsto paskolos iki 158 tūkst. eurų 30 metų laikotarpiui su 3,5 proc. bendromis metinėmis palūkanomis (banko marža + kintama tarpbankinė „Euribor“ dalis).
Pašnekovas priduria, kad banko marža nustatoma kiekvienam klientui individualiai atsižvelgiant į jo rizikos vertinimą.
Anot D. Burdaičio, galima teigti, kad pati būsto paskolos paslaugos kaina banke išliko nepakitusi: nesikeitė nei administravimo paslaugos kaina, nei kasdieninės bankininkystės paslaugų įkainiai norintiems gauti paskolą.
„Kas keitėsi 2022 m., tai tarpbankinė („Euribor“) palūkanų norma, kuri yra būsto paskolų palūkanų viena iš dedamųjų. „Euribor“ nuo 2015 m. lapkričio buvo neigiama (klientams neigiamo „Euribor“ atveju taikytas 0 proc.), tačiau nuo 2022 m. birželio jau spėjo padidėti iki 1,8 proc.
Ilgą laiką klientai, mokėję tik banko maržą, šiandieną jau moka ir „Euribor“. Tad klientams, imantiems jau minėtą 158 tūkst. eurų būsto kreditą, šiandien tenka mokėti 150 eurų didesnes mėnesio įmokas“, – skaičiuoja pašnekovas.
Tad galima teigti, kad gyventojams jau reikia skirti daugiau lėšų kredito aptarnavimui nei reikėjo iki šiol.
Pasiskolinti bus galima vis mažesnę sumą
Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė skaičiuoja kitaip. Anot jos, 2022 m. 2-ojo ketv. vidutinis šalies neto darbo užmokestis yra 1116 eurų. Taigi asmuo, neturintis jokių kitų finansinių įsipareigojimų, galėtų gauti paskolą, kurios mėnesinė įmoka neviršytų 446 eurų per mėnesį, t.y. 40 proc. kliento pajamų.
„Jei paskola suteikiama 30 metų terminui, pasiskolinti klientas galėtų apie 80 tūkst. eurų“, – sako pašnekovė.
Ji taip pat nurodo, kad nuo metų pradžios būsto paskolos pabrango apie 100 eurų per mėnesį dėl padidėjusio „Euribor“, kalbant apie vidutinę paskolos sumą 100 tūkst. eurų 30 metų terminui.
„Atsižvelgiant į šiandienines rinkos tendencijas, tikėtina, kad galimybė skolintis mažės dėl augančių palūkanų normų – joms augant, klientai pagal savo pajamas galės pasiskolinti vis mažesnę sumą, todėl, tikėtina, dalis jų gali norėti palaukti, kol stabilizuosis situacija rinkoje ir palūkanų norma taps pastovesnė“, – įžvalgomis dalinasi D. Kalvaitienė.
