„Šiuo metu į kredito įstaigas, matome, kad kreipiasi pavieniai gyventojai pasidomėti dėl galimybių kažkiek atidėti savo būsto paskolų mokėjimus ar susimažinti įmokas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė E.Čipkutė.
„Kol kas dar tendencijos nėra. Statistika rodo, kad blogų būstų paskolų rekordiškai mažai“, – pridūrė ji.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę interviu LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė, jog bankų „viršpelnis“ pernai susiformavo ir todėl, kad valstybė pastaraisiais metais rėmė verslą ir namų ūkius, išsaugodama darbo vietas, žmonių pajamas, o tai teigiamai paveikė ir bankų paskolų portfelio kokybę.
Pasak jo, dėl to bankai nepatyrė nuostolių, o uždirbdami didesnį pelną, kuris gimsta ne iš verslo sprendimų, galėtų pasidalinti solidarumo mokesčių forma su visuomene.
G. Šimkaus teigimu, kalbama apie pelno mokesčio „vienokį ar kitokį dizainą, bet galbūt nebūtinai tokį įprastą kaip tam tikras procentas nuo viso apmokestinamo pelno“.
„Mes kalbame apie laikiną pelno apmokestinimą, tai yra perteklinį pelną, todėl tai reikalauja tam tikro specifinio pelno mokesčio dizaino sukūrimo. Na, ir pavyzdžių yra, tai yra energetikos sektoriai“, – LRT sakė LB vadovas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pirmadienį sakė, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie milijardą eurų – maždaug du kartus daugiau nei pernai, todėl bus svarstoma galimybė tokį disbalansą išspręsti fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, įvedant solidarumo įnašą.
„2022 metai buvo taip pat labai sėkmingi – buvo apie 50 proc. didesnis pelnas negu 2021 metais“ – LRT sakė G. Šimkus.
Visi Lietuvoje veikiantys bankai per devynis praėjusių metų mėnesius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu 2021 metais tuo pat laiku. Visų metų rezultato LB kol kas neskelbė.
