pasaulio lietuviai

Opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įsteigė Pasaulio lietuvių skyrių. Skyriaus pirmininku metų kadencijai išrinktas šios partijos narys, Pasaulio lietuvių bendruomenės tarybos narys Laurynas Gerikas, penktadienį pranešė partija. Pasaulio lietuvių skyrius jungia Ukrainoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Austrijoje, Vengrijoje, JAV, Australijoje ir Pietų Amerikos šalyse gyvenančius demokratus.

Antradienį Seimo rūmuose Vilniuje pavasario susitikimą pradės Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija. Ji aptars pasirengimą referendumui dėl daugybinės pilietybės įteisinimo. Balandžio pradžioje Seime pradėtas svarstyti siūlymas privalomąjį referendumą dėl to surengti 2024 metų gegužės 12 dieną. Planuojama, kad referendumas vyktų drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

Pasaulio lietuviai ruošiasi blogiausiam scenarijui: kuria planą, kaip galėtų ginti Lietuvą, jei pultų rusai. Užsienyje gyvenantys tautiečiai kuria strategiją, kaip rinktų karui reikalingus pinigus, kiek galėtų priimti pabėgėlių moterų ir vaikų iš Lietuvos, kaip sutelktų medikus. Dalis diasporos nusiteikusi kovingai: jei reikės, Lietuvą gins ir ginklu.

Vilniuje šią savaitę posėdžiaus Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimas, vienas svarbiausių klausimų – naujos valdybos rinkimai. Taip pat bus svarstomi bendradarbiavimo su Lietuvos institucijomis, referendumo dėl daugybinės pilietybės, pagalbos karo niokojamai Ukrainai bei kiti išeivijai svarbūs klausimai, pranešė Pasaulio lietuvių bendruomenė. „Ištvėrę kelerius metus trukusią pandeminę atskirtį, pasaulio lietuviai vėl renkasi Vilniuje.

Pasaulio lietuvių vienybės proga užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis garbės ženklu „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ apdovanojo JAV lietuvių bendruomenę ir būrį užsienio lietuvių.

Pasaulio lietuviai tikisi teigiamo atsakymo iš Konstitucinio Teismo (KT) dėl nuleistos kartelės referendumui dvigubos pilietybės klausimu. „Šeštadienį buvo priimtas labai svarbus įstatymas, kad būtų sumažinta kartelė, mes labai sveikiname, tikiuosi, tai padės priartinti prie teigiamos referendumo baigties“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Dalia Henke.

Išeivių atstovau kritikuoja Alytaus politikų planus kurti centrą, kuriame iš emigracijos grįžusių šeimų vaikai būtų papildomai mokomi lietuvių kalbos. Pasaulio lietuvių bendrijos (PLB) atstovai pažymi, kad atskiras centras, nepaisant gerų ketinimų, duos priešingą efektą – užuot integravęs vaikus, sukurs atskirtį. „Integracija vyks tarp vaikų sugrįžusių iš užsienio valstybių, o ne tarp jų lankomos bendruomenės. Tokiu atveju galimas patyčių skatinimas, atitolimas nuo pasirinktos bendruomenės.

Pasaulio lietuvių bendruomenė skelbia pradedanti plačią diskusiją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių lygios balso teisės. Šią savaitę bendruomenės atstovai dėl to planuoja susitikti su daugeliu pareigūnų ir visuomenės veikėjų. „Dar pusė Lietuvos yra išsibarsčiusi visame pasaulyje. Kiekvieno išvažiavimas turi savo istoriją, bet daugelis jų išdidžiai save vadina lietuviu, galinčiu ir norinčiu prie Lietuvos augimo prisidėti mažu ar dideliu darbu.

Pasaulio lietuviai referendumą dėl dvigubos pilietybės sutinka rengti tik sumažinus referendumui keliamus reikalavimus dėl būtino surinkti balsų skaičiaus. Šią savaitę parlamente posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija priėmė rezoliuciją, kuria pasisako prieš anksčiau politikų svarstytus planus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo rengti su Seimo rinkimais šių metų spalį.

 Šeštadienį (04 25) Londone įvyko ketvirtasis „Pasaulio lietuvių čempionų taurės“ turnyras, kuriame varžėsi šešios ekipos iš keturių šalių – Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Airijos ir Švedijos. Renginyje dalyvavo Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje Asta Skaisgirytė-Liauškienė, legendinis krepšininkas Algimantas Baziukas praeityje atstovavęs Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Statybai“ bei kone didžiausi šalies krepšinio gerbėjai – broliai Nauris ir Normundas Maciai.

Žinomi Lietuvos muzikos atlikėjai ir grupės ruošiasi susitikimui su lietuviais iš skirtingų pasaulio šalių. Liepos 10-13 dienomis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime koncertus surengsiantys Leon Somov ir Jazzu, Jurga, „Skamp“ nariai pabrėžia lietuvių, išsibarščiusių po pasaulį, bendravimo svarbą. Duetas Leon Somov ir Jazzu, muzikiniuose M.A.M.A. 2013 apdovanojimuose pripažintas Metų grupe, pastebi, kad šis susitikimas yra puiki erdvė dalintis patirtimi.

Pirmą kartą prieš dvejus metus Lietuvoje surengtas verslo, kultūros, politikos ir mokslo festivalis šią vasarą vėl burs po pasaulį išsisklaidžiusius lietuvius. Liepos 10-13 dienomis Prienų rajone esančiame Visuomenės harmonizavimo parke įvyks antrasis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas. Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, lygiai 21 val., viso pasaulio lietuviai jau penktą kartą susivienys bendrai „Tautiškai giesmei“. Pirmiausiai nuskambėjęs Naujoje Zelandijoje, šeštadienio vakarą Lietuvos himnas su šviesa keliaus per Australiją, Rusiją, Gruziją, Turkiją, kol pasieks Lietuvą. Iš čia jis per Norvegiją, Švediją nuvilnys į Didžiąją Britaniją ir pasieks Havajus, Argentiną, Jungtines Amerikos Valstijas.

Pasaulio lietuvių bendruomenė nerimauja, kad nyksta ryšiai su Lietuva, esą juos atnaujintų tik dvigubos pilietybės įteisinimas. Pasaulio lietuvių bendruomenė ragina Lietuvos valdžią nepaisyti Konstitucijos ir įteisinti dvigubą pilietybę. Emigrantai tikina, kad jų netenkintų ir vadinamoji lietuvio korta, nes ji nesuteiktų tiek teisių, kiek Lietuvos Respublikos pasas.

Jungtinė Karalystė – viena iš tų šalių, į kurias ieškoti geresnio gyvenimo dažniausiai traukia lietuvaičiai. Tikslių skaičių, kiek mūsų tautiečių čia gyvena, niekas nepasakytų, tačiau akivaizdu – daug. Bet lietuvių bendruomenės veikloje dalyvauja tik nedidelė jų dalis. O aktyvių dar mažiau. Taip teigia Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės pirmininkė žinoma rašytoja ir žurnalistė Zita Čepaitė.

Derinant pilietybės įstatymą, Lietuvos tikslas buvo sudaryti galimybes kiekvienam lietuviui palaikyti politinius ir pilietinius ryšius su Lietuvos valstybe. Tačiau viena yra surašyti popieriuje, kita – įgyvendinti viską praktiškai. Pasirodo, kad vykdomasis mechanizmas pradėjo šlubuoti nuo pat pradžių, todėl vietoj poslinkių į priekį iki šiol trypčiojama vietoje. O neigiamą požiūrį į dvigubą pilietybę pasaulio lietuviai apibendrino klausimu: „Gal mūsų nori atsikratyti?“ Nori atsikratyti.

Antradienį Vilniuje pradėjo posėdžiauti XIV pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Trumpam sugrįžti į Lietuvą jis paskatino kelis šimtus aktyviai lietuvių bendruomenių veikloje dalyvaujančių mūsų tautiečių. Viena iš jų – Airijos Korko miesto lietuvių bendruomenės pirmininkė Inga Girdenytė. „Lietuvoje net neteko dirbti. Iš pradžių, važiuodama į Airiją galvojau: pinigėlių užsidirbsiu, anglų kalbą geriau pramoksiu, o paskui žiūrėsiu.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, apsilankiusi antradienį Vilniuje prasidėjusio PLB XIV Seimo posėdyje žurnalistams tvirtino, esą užsienio lietuviai net geriau suvokia Lietuvoje vyskatnčius procesus. Tačiau Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Reginos Narušienės teigimu, užsienio lietuviai neretai linkę laikytis šiek tiek nuošalyje. „Jie ženkliai geriau kartais suvokia, negu mes čia gyvendami, kad strateginių tikslų įgyvendinimas šiandien Lietuvai yra reikalingas kaip oras.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė tvirtina, kad aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime užsienyje gyvenantiems lietuviams leistų galimybė balsuoti internetu. „Gaila, kad Seimas nesiryžta žengti šio žingsnio. Mūsų atstumai dideli, balsavimo laikas labai trumpas, tai dažnai daugelis mūsų žmonių net negali nuvažiuoti balsuoti. Mes prašėme, kad leistų balsuoti internetu nors mūsų apygardoje, pirmoje“, – žurnalistams sakė Vilniuje viešinti R. Narušienė.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė įsitikinusi, kad vienas svarbiausių klausimų užsienio lietuviams – dvigubos pilietybės įteisinimas – anksčiau ar vėliau bus išspręstas teigiamai. „Žinoma, kad įvyks, tik kada, bus politinė valia.  Šiame Seime dar nebuvo, bet tai nereiškia, kad kitame  Seime irgi nebus. Lietuvos žmonės ir Seimas pradės suprasti, kad čia yra tautos tęstinumo klausimas.

Rugpjūčio 7 dieną Seimo rūmuose pradėjo posėdžiauti XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Nors rytą kaip iš kibiro pylęs lietus sutrukdė jo dalyviams pakelti PLB vėliavą, susirinkusieji salėje pradėdami pirmąjį posėdį darniai sugiedojo Lietuvos himną. Po trumpos maldos ir tylos minutės, skirtos pagerbti anapilin išėjusius bendruomenės narius, PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė pristatė Seimo atstovus iš keliasdešimt Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos žemynų.

Rugpjūčio 7-10 dienomis Seimo III rūmų Konferencijų salėje posėdžiaus XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimas, kuriame dalyvaus PLB valdybos nariai, kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai, Lietuvos bendruomenių atstovai. Apie 190 lietuvių net iš trijų dešimčių pasaulio valstybių spręs lietuvių bendruomenių ir aktualius Lietuvos – išeivijos santykių klausimus. PLB Seimas rinks naują organizacijos vadovybę.

Trečią dieną vykstančiame Pasaulio jaunimo lietuvių susitikime diskutuota apie verslą ir jaunimo galimybes jame, emigraciją, ir jaunus žmones politikoje. Už Lietuvos ribų gyvenantys mūsų šalies piliečiai sako pageidaujantys daugiau teisių formuojant gimtosios valstybės politiką. Tautiečiai, gyvenantys už Lietuvos ribų, sako išvykę iš Tėvynės dėl įvairių priežasčių: vieni – laikinai mokytis, kiti – tiesiog užsidirbti, treti – įgauti daugiau profesinės patirties.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Andrius Kubilius atidarė pirmąkart Lietuvoje vykstantį Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavimą. Prienų rajone iki sekmadienio truksiančiame susitikime laukiama daugiau nei trijų 3 tūkstančių dalyvių. Į iškilmingą pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo atidarymo ceremoniją penktadienį atvyko aukščiausi šalies vadovai. Festivalio globėja prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino iš daugiau nei 30 pasaulio šalių susirinkusius lietuvius.

Kitą antradienį, liepos 17 dieną, Vilniuje bus minima Pasaulio lietuvių vienybės diena. Vilniaus kirtimų kultūros centro iniciatyva organizuojamoje ir jau tradicija tampančioje  šventėje, kaip ir kasmet, keliautojų laukia staigmenos ir įvairūs renginiai. „Džiaugiamės, kad jau trečius metus iš eilės vilniečius ir miesto svečius galime pakviesti į nedidelę šventę.

Jau šį ketvirtadienį prasidedantis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas svečius pasitiks ne tik plačia konferencine programa, diskusijomis, teatro, kino pasirodymais, koncertais, bet ir tradicinėmis lietuviškomis dainomis ir šokiais.

Liepos 12 – 15 dienomis dizaineris Juozas Statkevičius pristatys specialiai Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo dalyviams sukurtą ekskliuzyvinį aksesuarą. J. Statkevičius Pasaulio lietuviams sukūrė trispalvę odinę apyrankę, kurią galės įsigyti festivalio dalyviai ir svečiai. Aksesuarų kiekis yra ribotas. „Manau, kad toks susitikimas labai naudingas po visą pasaulį pasklidusiai lietuvių tautai. Jaunimas nori ir turi bendrauti, bendradarbiauti.

Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, 21 valandą jau ketvirtą kartą lietuviai visame pasaulyje bus kviečiami giedoti „Tautišką giesmę“. Prie šios unikalios tradicijos prisijungia ir „Lietuvos paštas“, kuris specialiu spaudu, kviečiančiu giedoti Lietuvos himną, antspauduos ne tik Lietuvoje, bet ir į užsienio šalis siunčiamą korespondenciją.

Šį šeštadienį Gatvės muzikos dienos ritmais skambės Paryžius, Kopenhaga, Jorkas, Notingemas, Punskas bei Talinas. Šventės iniciatoriaus ir šią vasarą vyksiančio Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo ambasadoriaus Andriaus Mamontovo kvietimui neabejingi lietuviai rinksis centrinėse šių miestų aikštėse, kur kartu gros ir dainuos lietuviškas dainas. „Kartu kuriame Pasaulio Lietuvą, kuri jau nebėra priklausoma nuo valstybinių sienų.

Pirmadienį Seimo rūmuose prasidės keturias dienas truksiantys Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiai. Juose bus pateikta „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011-2019 metų programos analizė. Posėdžio dalyviai ketina aptarti konkrečias šios programos įgyvendinimo priemones.

Lietuvos įvaizdžiu pasaulyje po skandalo, kai mūsų šalis perdavė Baltarusijos valdžiai šios šalies opozicijos atstovų duomenis, susirūpino ir pasaulio lietuviai. Lietuvių bendruomenių atstovai teigia, kad pataisyti pašlijusį Lietuvos įvaizdį užsienyje turėtų padėti ir valdžios atstovai, praneša LTV „Panorama“. Skandalo, kai Lietuva Baltarusijos režimui perdavė opozicijos atstovų duomenis, atgarsiai nusirito toli už Lietuvos ribų.

Ketvirtadienį Seime prasidės ir dvi dienas truks Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimas. Šių tautiečių organizacijų vadovai aptars aktualiausius užsienyje gyvenančių lietuvių rūpesčius bei pradės rengtis XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimui, kuris 2012 m. vasarą vyks Vilniuje. Pirmoji suvažiavimo diena bus skirta diskusijoms apie „Globalios Lietuvos“ programos reikšmę užsienio lietuviams ir šios programos vykdymą.

Šiaulių universiteto docentė Nijolė Bražienė Airijoje vykusiame pasaulio lituanistinių mokyklų festivalyje lietuviškų mokyklų pedagogams vedė seminarą, kaip mokyti lietuvių kalbos pasitelkiant pasakas. Ji įsitikino, kad išeiviai dar bando išsaugoti lietuvybę. Bendruomenės stiprina ryšius N. Bražienė, grįžusi iš netoli Dublino vykusio septintojo kasmetinio pasaulio lituanistinių mokyklų festivalio „Draugystės tiltas“, sakė dar jaučianti šilumą, patirtą bendraujant su pasaulio lietuviais.

Valstybės dienos proga sveikindama visus pasaulio lietuvius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė primena, kad valstybė turės ateitį, kai aukosime jai, kas brangiausia, kai būsime kartu. „Lietuva – tai šimtmečių kūrinys. Jos metraštyje – didžios pergalės ir pralaimėjimai, bet svarbiausia – tautos viltis turėti savo valstybę kaip savo namus, apsaugančius nuo negandų, priglaudžiančius ir ginančius. Namus, iš kurių išvykus, visuomet gali sugrįžti atgal ir būsi laukiamas.

Vilniuje baigėsi Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (LPEF). Kartu su dvi dienas trukusiu renginiu vyko ir XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Apžvelgdamas trečiojo PLEF rezultatus, Tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva generalinis direktorius Algimantas Akstinas „Balsas.lt“ sakė, kad renginys pateisino lūkesčius. „Užsienio lietuvių daugiau buvo 2009 metais, tačiau tuomet jiems buvo papildomų stimulų – Dainų šventė, Lietuvos vardo paminėjimo 100-mečio renginiai.

Paskutiniąją Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo dieną, antradienį, bus diskutuojama apie naujus iššūkius Lietuvai – tarpkultūrinį atvirumą ir tapatybių kaitą, kaip po pasaulį pasklidusiam jaunimui išlaikyti gyvą ryšį su Tėvyne, koks mokslo vaidmuo kuriant modernią kultūrinę lietuvių tapatybę.

Vilniuje vykstančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF) „Konkurencinga ateities Lietuva: investicijos į asmenybes, žinias ir inovacijas“ dalyvaujantis mokslininkas futuristas Davidas Passigas (Izraelis) kalbėjo apie iššūkius, kuriuos sukels ir formuos įvairūs XXI a. įvykiai. Anot mokslininko, nerimą kelia besikeičianti demografinė situacija, dėl kurios gali išsibalansuoti tiek socialinė, tiek ekonominė sritys. Anot D. Passigo, pasaulį pakeis kitas dalykas – demografinis lūžis.

Vis pasigirstant diskusijoms, kiek nebe Lietuvoje gyvenantys lietuvių kilmės asmenys turėtų dalyvauti ir reikštis Lietuvos visuomeniniame gyvenime, švietimo ir mokslo viceministrė, filosofė Nerija Putinaitė yra įsitikinusi, kad jų nuomonė šaliai svarbiais klausimais yra svarbi, o išeiviai yra Lietuvos dalis ir juos svarbu ja išlaikyti. „Šitie lietuviai yra būtent Lietuvos dalis ir mums rūpi, kad jie būtų ir išliktų Lietuvos dalis, nes jie yra ir labai svarbus mūsų langas į pasaulį.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai šalies valdžią ragina baigti Valdovų rūmų Vilniuje statybą. Kaip penktadienį Seime spaudos konferencijoje, surengtoje šią savaitę parlamente posėdžiavusios PLB komisijos aktualijoms apžvelgti, sakė komisijos narys Gražvydas Supronas, Valdovų rūmai – didingas, bet drąsus sprendimas tokiai nedidelei valstybei kaip Lietuvai. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad sprendimas statyti šį objektą buvo priimtas, kai šalies ekonomika buvo stabili.

Pasaulio lietuviai norėtų, kad užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams būtų sudaryta galimybė balsuoti internetu ir ragina parlamentą greičiau apsispręsti dėl šio klausimo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininko nuo PLB, JAV LB Vyto Maciūno, internetinis balsavimas palengvintų rinkimų procesą. Jis pateikė Amerikos lietuvių pavyzdį, kai PLB vadovybė renkama internetu. „Tai palengvina ir priartina prie išrinkimo savo struktūrų.

Į Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) organizuotą ekspediciją „Antarktida 2011“ kovo 3 dieną iš Lietuvos išvyksta 25 dalyviai (iš viso ekspedicijoje dalyvaus 28 žmonės). Ekspedicijos dalyviai aplankys tolimiausią, atšiauriausią ir sunkiausiai pasiekiamą Žemės vietą – Antarktidą, kur planuojama pirmą kartą istorijoje surengti kalnų slidinėjimo varžybas.