„Aš myliu lietuvius“ – tokį užrašą savo rankose prieš pat tapdamas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu 1980-aisiais laikė tuometinis Kalifornijos gubernatorius Ronaldas Reiganas. Tokį pat Gintaro Karoso sukurtą plakatą buvo galima matyti ir Džordžo Bušo vyresniojo rankose 1988-aisiais lietuvių šventėje Meino valstijoje.
Šiuos patriotinius Lietuvos simbolius Jungtinėse Amerikos Valstijose platino lietuvių išeivija, kuri tada siekė išsaugoti istorinę atmintį ir padėti Lietuvai išsilaisvinti iš sovietų okupacijos.
„Mes važinėjom po visą Ameriką, reprezentuojant Lietuvą, dar tuo laiku, kada Lietuva buvo okupuota, niekas nematė, kad tas išeis, išleidom katalogą 1979 metais, kuris niekad nebuvo tokio didelio masto, 45 000 tiražas, kad žmonės Amerikoje nutautėję galėtų įsigyti įvairius dalykus“, – kalba darbų autorius Gintaras Karosas.
„Rusija dabar kovoja su kiekvieno iš mūsų laisve ir nenurims, kol jos rankos nebus tvirtai supančioto“, – teigė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pasak Premjerės, po pasaulį pasklidusiems Lietuviams vėl atėjo laikas priminti, kaip anksčiau už laisvę kovojo diaspora ir prisiimti svarbesnį vaidmenį kovojant su Rusijos agresija.
„Svarbiausia kova dėl pasaulio tvarkos ir demokratinių idealų vyksta mūšio lauke Ukrainoje. Nuo karo Ukrainoje baigties stipriai priklausys ir tai, kaip atrodys Europos ir viso laisvojo pasaulio, kuriam beveik visi čia atstovaujate, ateitis“, – tvirtina I. Šimonytė.
„Turime išsitraukti iš istorinių tą, ką diaspora darė iki 1990 metų. Gaila, bet tenka grįžti vėl į tuos laikus. Tikiuosi niekada nereikės ginti Lietuvą. Mums reikia apsitarti šiandieną apie pilietinį susitelkimą atėjus Lietuvai, dienai X“, – kalba Pasaulio Lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke.
Pasaulio lietuviai turi naują užduotį – sukurti konkrečią strategiją, kaip elgtųsi užsienyje gyvenantys tautiečiai, jei Lietuvoje prasidėtų karas.
„Kiek galėsime priimti moterų, vaikų, kiek turime medikų, seselių, kaip telksime finansus valstybėje. Tai yra gana paprasti klausimai ir tikiuosi kada nors Krašto apsaugos ministerija pakvies karinio pasiruošimo diskusijų“, – sako D. Henke.
Dalis užsienio lietuvių, jei reiktų, yra pasiryžę ginti Lietuvą ir ginklu.
„Kas važiuoja į Lietuvą, kas padeda Lietuvai. Dienos X atveju tikrai mes sulauktumėm ne vieno užsienio lietuvio, kuris sugrįžtų į Lietuvą“, – tikina JAV lietuvių bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbonavičius.
Pasaulio lietuviai jau dabar stengiasi kovoti su rusiška propaganda, surenka milijonus eurų pagalbos Ukrainai, spaudžia užsienio politikus, kad šie neužmirštų karo.
„Tikrai spaudžia tiek kongresmenus, tiek senatorius, kad kuo aktyviau Ukrainos balsas tikrai skambėtų. Per savo verslininkus, per verslininkų partnerius, mes renkame dideles lėšas, stengiamės. Mano žiniai jau yra surinkta virš 3 milijonų dolerių, vien tik per lietuvių verslininkus“, – teigia A. Urbonavičius.
Į Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimą buvo atvykę ir lietuviai iš Ukrainos.
„Gyvenant kaukiant sirenoms, kartais krenta bombos. Buvom gegužės mėnesį pačioje Bučoje, tvarkėme teritoriją po išvykimo Rusijos okupantų. Vaizdai gan žiaurūs. Svarbu, kad visi žmonės nepailstų nuo to karo. Aš suprantu, kad jis jau tęsiasi 5-as mėnuo. Žmonės gal pavargsta nuo tų mitingų, bet negalima nuleisti rankų. Turi vykti tas judėjimas palaikymas“, – sako Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova.
Pasaulio lietuviai galvoja ne tik kaip padėti Lietuvai, Ukrainai, bet ir toliau sprendžia kitas problemas. Dėmesio centre išlieka pilietybės išsaugojimo problema. Užsienio lietuviai puoselėja viltį, kad jiems ateityje pasirinkus užsienio valstybės pasą, nereikės atsisakyti gimtosios pilietybės.
„Dėl naujai atvykstančių. Norime, kad daugiau atvyktų pas mus, bet norime, kad jie išsaugotų lietuvių pilietybę“, – teigia Australijos Lietuvių Bendruomenė atstovė Rasa Mauragienė.
„Lietuva turėtų išlaikyti savo piliečius, mūsų lietuvių nėra daug, todėl neverta jais švaistytis“, – sako Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis.
Šimonytė pažadėjo, kad Vyriausybė darys viską, kad bendromis pastangomis Lietuva geriau pasirengtų 2024-aisiais kartu su Prezidento rinkimais vyksiančiam referendumui dėl Konstitucijos pakeitimų, kurie leistų įteisinti daugybinę pilietybę.
Mes norime taikiai, gražiai gyventi. Nebenorime gyventi nežinioje...
