Ji aptars pasirengimą referendumui dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.
Balandžio pradžioje Seime pradėtas svarstyti siūlymas privalomąjį referendumą dėl to surengti 2024 metų gegužės 12 dieną.
Planuojama, kad referendumas vyktų drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu.
Siūloma referendume balsuoti dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“
Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.
Detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas, tvarką, kitus dalykus nustatytų konstitucinis įstatymas.
Jo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietis pilietybės neprarastų, jeigu įgytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios šalies pilietybę, tai yra Europos Sąjungos, NATO, Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybių narių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių šalių pilietybę.
Projekte išskiriama, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinka valstybės, kurios yra Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės.
Be to, dvigubą pilietybę galėtų turėti lietuvių kilmės asmenys ir išvykusieji iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos bei jų palikuonys, susituokę su užsieniečiais ir dėl to įgiję sutuoktinio pilietybę, Lietuvoje gavę pabėgėlio statusą asmenys.
Lietuvos pilietybė būtų suteikiama ir už nuopelnus.
2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.
Konstitucijos pakeitimas dėl pilietybės laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Visą savaitę posėdžiausianti Seimo ir PLB komisija taip pat aptars, kaip didinti diasporos įsitraukimą į Lietuvos gyvenimą, pasirengimą kitąmet vyksiančiai Dainų šventei, „Globalios Lietuvos“ veiksmų plano įgyvendinimą.
Paprastai Seimo ir PLB komisija posėdžiauja du kartus per metus.
