Antradienį Vilniuje pradėjo posėdžiauti XIV pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Trumpam sugrįžti į Lietuvą jis paskatino kelis šimtus aktyviai lietuvių bendruomenių veikloje dalyvaujančių mūsų tautiečių. Viena iš jų – Airijos Korko miesto lietuvių bendruomenės pirmininkė Inga Girdenytė.
„Lietuvoje net neteko dirbti. Iš pradžių, važiuodama į Airiją galvojau: pinigėlių užsidirbsiu, anglų kalbą geriau pramoksiu, o paskui žiūrėsiu. Bet iš pat pradžių pasisekė įsidarbinti, geri darbdaviai buvo, labai patiko darbo atmosfera, tai ir likau ilgesniam laikui“, – Balsas.lt sakė Inga, svetimoje šalyje prieš beveik 10 metų atsidūrusi iš karto po studijų.
Mergina prisipažino, kad iš pradžių Airijoje teko padirbėti paprasta pardavėja, nors Lietuvoje įgijo statybų inžinierės specialybę.
„Palaipsniui įrodžiau darbdaviams, kad sugebu daugiau, ir dabar jau esu pardavimo vadybininkė. Bet aš tuo neapsiribojau, pradėjau studijuoti aukštojoje mokykloje, ir dabar ju esu įgijusi antrą specialybę – personalo vadybos“, – pasakojo Inga. Ji pridūrė, kad padaryti karjerą Airijoje pavyskta ne kiekvienam, bet „jeigu žmogus stengiasi, rodo įniciatyvą – jis bus pastebėtas“.
Paklausta, kaip atsitiko, kad jauna mergina tapo Korko miesto lietuvių bendruomenės lydere, ji aiškino:
„Bendruomenės veikloje dalyvauju nuo pat pradžių. Netyčia užėjau į vieną lietuvių susitikimą, ir likau. Dabar jau ketveri metai esu Korko bendruomenės pirmininkė“.
Lietuviams rūpi užsidirbti, o ne bendruomenės veikloje dalyvauti
Anot Ingos, antrame pagal dydį Airijos mieste lietuvių yra daug. Tačiau lietuvių bendruomenės veikloje dalyvauja tik maža dalis mūsų tautiečių.
„Statistika suskaičiuoja ne visus, bet Airijoje yra tūkstančiai lietuvių. Mano draugų ratas yra palyginti didelis – apie 40-50 žmonių, nes aš jau daug metų esu bendruomenėje. Tačiau intensyviai bendraujančių, sprendžiančių bendruomenės reikalus ir paprasčiausiai susitinkančių ratelis – apie 20 žmonių. Jeigu būna koks koncertas, sakykime komercinis, gali net iki 200-300 lietuvių sutikti, bet taip būna retai. Dauguma užsidarę savo mažuose šeimyniniuose rateliuose, neieško naujų pažinčių", – pasakojo Inga.
Jos teigimu, daugeliui mūsų tautiečių labiausiai rūpi dirbti ir kuo daugiau užsidirbti.
„Dauguma atvažiuoja užsidirbti, jie gyvena savo gyvenimą. Tik kai kurie nori labiau įsijungti į bendruomenės veiklą. Jie ateina, susipažįsta, prisideda. Yra ir tokių, kurie ateina paprasčiausiai pabūti – stebi, kas vyksta bendruomenėje, kokie mūsų interesai, ką mes darome, kai susitinkame“, – pasakojo ji.
Anot Ingos, didžioji dalis lietuvaičių Airijoje gyvena 6-8 metus. Dalis – jaunesni žmonės atvažiavo čia studijuoti pagal Erazmus programą, kiti – vyresni, kurie ieškojo kitokių galimybių, naujos patirties ir didesnio atlyginimo, nes „vienas iš svarbiausių dalykų yra tai, kad Airijoje didesnis uždarbis“.
Naujųjų emigrantų vaikai angliškai kalba geriau, negu lietuviškai
Paklausta, ar daug nemalonumų lietuvaičiai patiria Airijoje, ar dažnai patys patenka į konfliktines situacijas, I. Girdenytė sakė, kad tokių atvejų nėra daug. „Nepasakyčiau, kad lietuviai dažnai patirtų nemalonumų. Gana tyliai gražiai gyvena. Tik kai kas nors nutinka, pabrėžiama tautybė. Bet retas atvejis, kad kur nors įsipainiotų lietuviai“, – teigė ji.
Anot Korko lietuvių bendruomenės lyderės, kai kurie lietuvaičiai planuoja grįžti į gimtinę, bet yra ir tokių, kurie jau įleido šaknis svetimoje šalyje.
„Pavyzdžiui, mūsų rate dauguma norėtų grįžti. Yra tokių, kurie jau nusipirko namus, vaikai mokosi mokykloje. Jie žiūri, kaip geriau vaikui – jeigu jis mokosi vyresnėje klasėje, nori nenori, jis jau geriau kalba angliškai negu lietuviškai. Jam integruotis Lietuvoje būtų sunku. Todėl tėvai laukia, kol vaikai baigs mokslus, o tada spręs, grįžti ar ne", – pasakojo ji.
