partijų reitingai

Pirmadienį paskelbtų partijų politinių reitingai: pirmaujanti išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partija, po jų – valdantieji konservatoriai. Atliktos apklausos duomenimis, kol kas kaip premjerę gyventojai norėtų matyti LSDP pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę. Vis dėlto, ekspertų teigimu, šiuo metu aukštą V. Blinkevičiūtės reitingą nulemia kitų partijų prastas darbas, be to, jie LSDP komunikaciją kritikavo kaip stokojančią aiškaus turinio.

Politinių partijų reitingų lentelėje pirmaujanti išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), po jų – valdantieji konservatoriai, rodo spalį „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Pirmadienį skelbiamos apklausos duomenimis, Lietuvos socialdemokratų partiją spalį palaikė 15,5 procento, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 10,5 procento apklaustųjų. Rugsėjį šias partijas atitinkamai palaikė 13,5 ir 9,1 procento respondentų.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje toliau išlieka opoziciniai socialdemokratai, po jų – valdantieji konservatoriai, rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Pirmadienį skelbiamos apklausos duomenimis, liepą Lietuvos socialdemokratų partiją palaikė 13,3 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 11,8 proc. apklaustųjų. Birželį šias partijas atitinkamai palaikė 12,6 proc. ir 8,8 proc. apklaustųjų.

Valdančiųjų partijų lyderiai dugne, pasitikėjimas konservatoriais smunka, o daugiausia simpatijų Skvernelio partijai – tokius rezultatus pateikė naujausia visuomenės apklausa apie politikų populiarumą. Paklausti už ką balsuotų rinkimuose, gyventojai pirmiausia mini opozicijoje esančias partijas, Laisvės partija apskritai nesurenka net 5 procentų gyventojų pasitikėjimo.

Savaitgalį vyko Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas. Dar praėjusių metų pabaigoje atliktoje „Spinter tyrimų“ apklausoje ši, tuomet dar oficialiai neegzistavusi partija, atsidūrė tarp populiariausių ir pasidalino trečią vietą kartu su Liberalų sąjūdžiu. Bendrovės vadovas, sociologas Ignas Zokas sako, kad nauja politinė jėga turi nemažų perspektyvų „pasistumdyti“ tarp kitų kairiųjų partijų.

Įtampoms politinėje padangėje besitęsiant – nauji vėjai partijų reitingų lentelėje. Formaliai dar nesusikūrusi ekspremjero Sauliaus Skvernelio vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ jau spėjo pelnyti visuomenės simpatijas ir taikosi į geriausiai vertinamų partijų trejetuką, užnugaryje palikdama buvusius bendražygius.

Praėjusią savaitę nacionalinį politikos lauką sudrebino du ryškūs epizodai – tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą klausimas bei periodiški politikų pasitraukimai iš didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS). Nors šių įvykių padariniai dar neatsispindi visuomenės nuomonių vertinimuose, ekspertai prognozuoja – jų bus.  Abu šie procesai gali nepalankiai nušviesti įtrauktas į šį procesą politines partijas.

Rietenos, blaškymasis ir ambicijų demonstravimas – taip valdžios darbą apibūdina dalis tautiečių. Ir ta dalis vis auga. Naujausia apklausa rodo, kad kategoriškai nepalankiai į ministrų darbą žiūri beveik trečdalis gyventojų, nuo vasaros pradžios šis skaičius ūgtelėjo pusantro karto.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), birželio mėnesį „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, aplenkė valdžioje esančią Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus ir tapo palankiausiai vertinama partija. Ekspertams LVŽS įsiveržimas didelės nuostabos nekelia. Jų teigimu, verta atkreipti dėmesį į Lietuvos socialdemokratų partiją, kurios reitingų augimas buvo sparčiausias.

Tokią išvadą pateikia viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, reaguodamas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio dalijamus patarimus po galimos politinės korupcijos skandalo dar neatsigaunantiems liberalams.

Visuomenės ir rinkos tyrimų kompanija „Factus dominus“ skelbia naują, savo išvadomis ne vieną išversiančią iš kojų partijų reitingų lentelę, kurioje lyderiais toli gražu įvardijami ne kitose apklausose vis dar karaliaujantys socialdemokratai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos užsakytoje apklausoje „Factus dominus“ tyrėjai šių metų gegužės 2-10 dienomis apklausė 1006 respondentus nuo 18 metų.

Nuosekliai krentant partijos reitingams ministras pirmininkas socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius pripažįsta, kad partija pastaruoju metu darė viešųjų ryšių klaidų. „Aš manau, kad tos klaidos pastaruoju metu buvo padarytos ne faktinės. Mes vėluodavome sureaguoti į viešojoje erdvėje pasirodančią informaciją, tos klaidos buvo viešųjų ryšių“, - BNS šeštadienį sakė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

2015 m. tiesioginiai merų rinkimai, matyt, socdemų nenudžiugino, mat jų pozicijos šiam lygmenyje sumenko. Šiuo metu situacija dar suprastėjo – socialdemokratų vadovų skaičius regionuose dar sumažėjo. Politologai perspėja, jo šios neigiamos tendencijos gali pakenkti ir partijos, kurios populiarumas visai neseniai pradėjo aižėti, pasirodymui Seimo rinkimuose, mat tuo esą gali pasinaudoti kitos partijos, „pavogdamos“ valdančiųjų rinkėjus.

„Yra tam tikra Rusijos įtaka“, – pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius, komentuodamas švietimo darbuotojų profesinių sąjungų streikus. Vėliau šį pareiškimą sekė socialdemokratų lyderio vadovo atsiprašymas. Prieš tai A. Butkevičiaus pavaduotojas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atsisakė skirti Patriotų premiją sovietmetį nagrinėjančiai filosofei Nerijai Putinaitei. Galiausiai šiuos įvykius vainikavo valdančiųjų sprendimas neleisti pradėti neeilinę Seimo sesiją.

Teisėsauga kirto „tvarkiečiams“ – partijai pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Tai jau yra antras smūgis šiai politinei jėgai pastaruoju metu po to, kai „tvarkiečių“ pirmininkui, per apkaltą iš prezidento posto pašalintas Rolandui Paksui neleista dalyvauti Seimo rinkimuose. Nepaisant šių nesėkmių, politologai mano, kad partijai „Tvarka ir teisingumas“ pareikšti įtarimai gali net padėti „tvarkiečiams“ susikrauti politinius dividendus.

2012-2016 m. Seimo kadencija ritasi į pabaigą, pagrindinių politinių partijų rinkimų štabai jau ruošia ateinančių parlamento rinkimų strategijų gaires, o partijų lyderiai, nepaisant to, kad rinkimų kampanija oficialiai nėra prasidėjusi, jau žvelgia į rinkėjus iš plakatų gatvėse ir primena apie savo nuveiktus darbus bei įnirtingai kritikuoja politinius oponentus.

Populiariausia partija Lietuvoje išlieka socialdemokratai, antri pagal populiarumą - liberalai. Naujienų portalo delfi.lt skelbiamos apklausos duomenimis, Seimo rinkimuose, jei jie vyktų kitą savaitgalį, už Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 21,8 procentai respondentų. Tuo metu už Liberalų sąjūdį balsą atiduotų 13,7 proc. apklaustųjų. Už konservatorius balsuotų 11,5 proc., „Tvarką ir teisingumą“ palaikytų 8,6, Darbo partiją - 6,9 proc. apklaustų rinkėjų. 5 proc.

Valdančioji socialdemokratų partija stabiliai laikosi partijų reitingų viršūnėje, tačiau antroje vietoje atsidūrė parlamentinei opozicijai priklausantys konservatoriai, o liberalų palaikymas šiek tiek smuko – jie nukrito į trečią vietą, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbti apklausos rezultatai. Rugsėjo pradžioje atliktos apklausos duomenimis, rinkimuose į Seimą už socialdemokratus ketina balsuoti 23,4 proc.

Lietuvoje jau tapo tradicija, kad artėjant rinkimams į Seimą, viešumoje aktyviai ima reikštis šiek tiek primiršti politiniai veikėjai ir steigiamos naujos partijos. Mažesnės partijos ir nepartiniai judėjimai artėjant spalio 14-ajai taip pat buriasi į savotiškus susivienijimus. Taip buvo 2000, 2004, 2008 metais, taip yra ir šiemet. Potencialių pretendentų sąrašas dar nepilnas Teisingumo ministerija 2012-aisiais jau išdavė penkis leidimus registruotis naujoms partijoms.

Prezidentė D. Grybauskaitė paskelbė, kad ekonominė krizė tęsiasi, bet teigė kažkaip ginsianti pensininkus. „Kritinė situacija nesibaigia – taupyti reikia, bet ne labiausiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Todėl nepritarsiu, kad tai būtų daroma pensininkų sąskaita“, – antradienį apie Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) poziciją sakė sakė prezidentė. Ateinančių 2012 m. biudžeto projekte, kurį ketvirtadienį svarstys Seimas, Vyriausybė, siekdama užlopyti beveik 1 mlrd.