Pirmadienio apklausos duomenys parodė įdomią tendenciją – pakilo abiejų sisteminių (deklaruojamos kairės ir dešinės) partijų reitingai. Skelbiamos apklausos duomenimis, Lietuvos socialdemokratų partiją spalį palaikė 15,5 procento, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 10,5 procento apklaustųjų. Rugsėjį šias partijas atitinkamai palaikė 13,5 ir 9,1 procento respondentų. Tad ar galime kalbėti apie grįžimą prie senesnių Lietuvos politikos tendencijų, kuomet švytuoklės principu pasikeisdamos valdydavo šios dvi partijos?
Komunikacijos eksperto Lino Kontrimo teigimu, kalbėti apie grįžimą prie dviejų sisteminių (deklaruojamos kairės ir dešinės) partijų dominavimo dar per anksti.
„Manau, kad tokios tendencijos dar negalime įžiūrėti. Pati rinkimų kampanija ir kova dėl kitų metų postų nėra ryškiai prasidėjusi. Mes kuris laikas matome LSDP ir TS-LKD šuoliavimo dinamiką. Bet vėlgi, jeigu pasižiūrėtume į skirtingus apklausos šaltinius – matome, kad duomenys gali būti paklaidos ribose. Mes dabar turime laukimo periodą, kada partijos išrikiuos pagrindinius veikėjus, žinutes, prieš kitų metų politines batalijos. Pačioje koalicijoje batalijos yra prasidėjusios. Tai taip pat keis skaičių konfigūraciją“, – teigė L. Kontrimas.
Šiek tiek paaugo ir opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) reitingai. Ją palaiko 6,5 procento apklaustųjų. Rugsėjį apklausos rodiklis siekė 5,6 procento. Vis dėlto, pasak L. Kontrimo šis pakilimas yra per daug menkas, kad būtų galima įžiūrėti kokias nors tendencijas.
„Tai nėra žymus pakitimas. Bene visos aktyvesnės partijos užsidirbo pliusą paskutiniuose reitinguose. Matyt, tokia tendencija matoma ir valstiečių frakcijoje. Sakyčiau, kad opozicijai (išskyrus LSDP) reikėtų gerokai aktyviau būti politiniame lauke, kad ženkliai kilsteltų savo balą“, – sakė L. Kontrimas.
LSDP – politinė partija be turinio
Panašiai LSDP ir TS-LKD reitingus įvertino ir politologė Rima Urbonaitė – pasak jos, nors šios partijos pirmauja, stebuklingo rezultato per kitus rinkimus tikėtis nereikėtų. Abiem partijoms teks sudarinėti koalicijas.
„Didelių pokyčių aš nematau. Tie reitingai yra tiek žemi, kad tikėtis jų uždominavimo po rinkimų mes negalime. Kaip bebūtų, tai yra partijos, kurioms reikės sudarinėti koalicijas, kad ir kuri partija tai bebūtų. Tai ko gero nebus konservatoriai – šiuo metu opozicinės partijos atrodo kur kas geriau. Kad šitos partijos populiariausios – taip teigti galime, bet kaip atrodys rezultatai po metų, pasakyti sunku. Neskubėkime daryti išvadas“, – teigė R. Urbonaitė.
Nepaisant LSDP užimamos pirmos vietos reitinguose, politologė sukritikavo LSDP komunikaciją. Pasak jos, partija vietoj proaktyvaus idėjų siūlymo, daugiau dėmesio skiria plačiai vyriausybės kritikai.
„Net tik turinio nelabai yra, bet ir aktyvaus frakcijos veikimo Seime nematau. Veikia daugiau mažiau tik V. Blinkevičiūtė, kurios pagrindinė funkcija yra kritikuoti vyriausybę dėl visko – lyg tik šita valdžia būtų priėmusi visiems mums aktualius sprendimus. To aiškesnio turinio yra labai mažai. Kai kalbama apie turinį, būna vengiama tiesiai atsakyti, kodėl partija vienaip ar kitaip balsuoja parlamente“, – pastebėjo R. Urbonaitė.
R. Urbonaitė taip pat pabrėžė, jog LSDP pirmauja ne dėl savo įdirbio, o dėl silpno kitų partijų darbo.
„Socialdemokratų reitingai tokie yra ne dėl to, kad socialdemokratai pradėjo proaktyviai generuoti geras idėjas, o dėl to, kad nepaisant jų nepakankamo įdirbio, jie yra opozicijoje. Tai jiems palanku, o be to ir konkurentai dirba silpnai“, – pabrėžė R. Urbonaitė.
Panašią kritiką išsakė ir L Kontrimas – pasak jo, LSDP vis dar neturi nei aiškių politinių tikslų, nei vadų ateinantiems rinkimams.
„Dar kurį laiką matysime besitęsiantį LSDP ir jų pirmininkės inercinį reitingą. Bet aš noriu priminti, jog jis kol kas yra tuščias, be turinio. Pagal reitingus pirmaujanti partija likus metams iki Seimo rinkimų dar nesugeba įvardinti savo bruožų, programinių tikslų, kas bus jų vadai prezidento rinkimuose ir Seimo bei vyriausybės rinkimuose. Turime labai lietuvišką situaciją – nežinia dėl ko yra tempiama pauzė, slepiamas turinys“, – svarstė L. Kontrimas.
Sekančio premjero kėdė – dar laisva
Kol kas tarp kandidatų į premjerus pirmauja LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Spalį ją premjerės kėdėje norėjo matyti 8,2 procento respondentų, kai tuo metu rugsėjį – 6,8 procento. Premjerės Ingridos Šimonytės rezultatas spalį siekė 8 procentus, ji užima antrąją poziciją. Rugsėjį apklausos rezultatas siekė 10,9 procento.
Vis dėlto, R Urbonaitė siūlo šiuos duomenis vertinti ne kaip V. Blinkevičiūtės pakilimą, o stiprų I. Šimonytės nuosmukį, nulemtą sudėtingo darbo Vyriausybėje.
„Nematau didelių V. Blinkevičiūtės nuopelnų – daugiau matomi iššūkiai, su kuriais susiduria I. Šimonytė. Tai per daug nestebina – po trijų metų labai sudėtingos kadencijos, išlaikyti itin aukštas pozicijas yra nelengva. Atkreipsiu dėmesį, jog lygiai prieš metus I. Šimonytės reitingas buvo 14,4 proc, o dabar siekia apie 8 proc.
Toks būtų pastebėjimas – Šimonytės reitingas labiau krito, nei Blinkevičiūtės kilo. Prieš metus spalį Blinkevičiūtės reitingas buvo 7,8 proc., taigi beveik toks pat, kaip dabar“, – teigė R. Urbonaitė
L. Kontrimo teigimu, nepaisant V. Blinkevičiūtės užimamos pirmos vietos, premjero pozicija – dar laisva.
„Vietos visada palikime. Būkime turtingi ir teisingi – kandidatų į premjerus suoliukas Lietuvoje yra gana platus. Žmonių būtų ne tik partinių, bet ir pakviestų verslo atstovų. Į ministrus kartais kviečiame tokius specialistus“, – teigė L. Kontrimas
Laisvės partijos laidoti nesiūlo
Praėjusią savaitę įsiplieskęs konfliktas tarp laisvės partijos frakcijai priklausančios ministrės Aušrinės Armonaitės bei konservatorių premjerės Ingridos Šimonytės Laisvės partijai uždirbti didesnio balo reitinguose neleido. Jeigu Laisvės partiją rugsėjo mėnesį rinkosi 3,4 procento apklaustųjų, spalio mėnesio apklausos rezultatas – 3,5 procento. Vis dėlto, R. Urbonaitės teigimu, kol kas laidoti Laisvės partijos nereikėtų. Pasak jos, laisvės partijai pavyksta išlaikyti partijos elektoratui aktualius klausimus dienotvarkėje – tai bus jų pagrindinis argumentas prieš savo rinkėją.
„Laisvės partijos pažadai yra kabantys ore. Bet kaip bebūtų – jie daro viską, kad jiems aktualūs klausimai neišeitų iš politinės dienotvarkės. Kalbant apie civilinę sąjungą – jie vis dar bando tai prastumti, skaičiuoja balsus. Laisvės frakcija nepadeda to į šoną – jie yra pasiryžę šantažuoti konservatorius dėl to. Jie vis tiek bando būti labai proaktyvūs“, – pastebėjo R. Urbonaitė.
R. Urbonaitė pabrėžė, jog liberalus elektoratas nelabai turi kitų pasirinkimų be laisvės partijos.
„Aš kelčiau tokį klausimą – o kokią alternatyvą turi Laisvės partijos rinkėjai? Nei konservatoriai, nei liberalų sąjūdis netapo alternatyvomis. Yra tik vienas klausimas – ar nusivylęs Laisvės partijos rinkėjas išvis ateis į rinkimus? Jei jiems pavyks atvesti rinkėją, tada jiems bus per anksti užsakinėti mišias. Jų stiprybė – niekas daugiau nekalba apie jų idėjas, kai kuriuos žmogaus teisių klausimus. Liberalų sąjūdžio liberalumas dabar yra labai abejotinas, kai apie trečdalis frakcijos nepalaiko civilinės sąjungos projekto. Manau Laisvės partija dar turi šansų, nes neturi stiprių konkurentų, be to, frakcija yra gana aktyvi“, – pabrėžė R. Urbonaitė.
Kiek kitokią nuomonę išsakė L. Kontrimas. Pasak jo, Laisvės partija išvaistė energiją klausimams, nesusijusiems su svarbiausias partijos programiniais uždaviniais, tad partijos rinkėjai yra nusivylę ir daugiau už ją balso neatiduos.
„Nuo kadencijos pradžios, jų energija buvo demonstruojama visur kur nori, bet nebūtinai tose programinėse vietose, dėl kurių jų skelbiasi esą išrinkti. Aišku, jie jų niekada nepaleido. Bet kai kadencija yra į pabaigą, yra naivu tikėtis, jog visi mesis paremti laisvės partiją temomis, kurios visuomenėje yra priimamos labai priešiškai. Laisvės partija privalo peržiūrėti savo politinę retoriką – su kuo jie kalbasi, su kokiomis žiniomis eina pas buvusius rinkėjus, kaip bando telkti kitus rinkėjus“, – teigė L. Kontrimas.
