Vasario mėnesį portalo delfi.lt užsakytos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, už Lietuvos socialdemokratų partijos reitingas siekia 20,9 proc. Antroje vietoje – Liberalų sąjūdis (13 proc.), trečioje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (9,9 proc.).
Dėl klaidos smūgį pajus
Portalo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis atkreipė dėmesį į tai, kad poslinkiai partijų reitingų lentelėse esą jau yra užprogramuoti, mat iki Seimo rinkimų liko tik 8 mėnesiai.
Politologas, kalbėdamas apie A. Butkevičiaus pareiškimą dėl Rusijos įtakos profsąjungoms, akcentavo, kad šis premjero pareiškimas gali turėti didesnę neigiamą įtaką socdemams negu tokie skandalai kaip ministro pirmininko žento istorija arba korupciniai skandalai Druskininkuose.
„Nežiūrint labai aktyvių opozicijos veiksmų, tie buvę skandalai yra tokie dideli stambūs, tačiau nevisiškai aiškūs. Reikia domėtis nemažai politika, išmanyti įstatyminius aktus, sekti įvykius, kad suvoktum, jog čia galėjo būti neskaidru. Priminsiu, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų politika nesidomi. Mes tai žinome iš tyrimų.
O čia sutikčiau su ta nuomone, kad klausimas yra labai aiškus – Lietuvos mokytojai uždirba mažiausiai Europos Sąjungoje. Nereikia daug viskuo domėtis, kad suprastum, jog mokytojų algų situacija nėra gera. Ir tada ateina premjeras ir sako, kad mokytojai turi ryšių su Rusija ir maždaug susiejama su tuo, kad jie čia negali streikuoti, nežiūrint to, kad jų atlyginimai yra maži. Tai aš manau, kad šioje vietoje buvo padarytas komunikacinis liapsusas“, – aiškino M. Jastramskis. „Dėl reitingų kritimo, tai sunku pasakyti, ar dabar tai bus, bet galima tikėtis, kad nemažėjant įtampos viešajame lauke, valdantiesiems tai gali atsiliepti neigiamai“, – pridūrė politologas.
Metė meškerę į socdemų rinkėjus?
M. Jastramskis atkreipė dėmesį į tai, kad premjeras, socdemų lyderis A. Butkevičius iki šiol nėra nė karto konfliktinėse situacijose viešojoje erdvėje metęs Rusijos įtakos kortosm, kurią nuolat naudoja konservatoriai. Ką tai galėtų reikšti?
„Premjero veiksmai pastarieji iš dalies rodo, kad jis komunikacinę situaciją nevisiškai kontroliuoja dėl to, kad pareiškimas apie Rusiją yra labai stiprus. Premjeras niekada, mano žiniomis, nėra susiejęs jokios grupės – ar politinės, ar socialinės – su Rusija.
Tai yra ganėtinai aiškus meškerės užmetimas į tradicinius konservatorius, kaip rinkiminis ginklas. Sunku man vertinti, ar tai padaryta atsitiktinai, ar premjerui kažkas rekomendavo, ar jis pats sugalvojo, bet tai yra panašu į bandymą iš dalies naudoti savo priešininkų ginklus. Tai ganėtinai jam tiktų, nes, kiek pamenu 2012 metų Seimo rinkimų tyrimus, A. Butkevičius yra visai neblogai vertinamas tų pačių konservatorių rinkėjų, tai kodėl gi nepabandyti, ar ne?“, – svartė VU TSPMI dėstytojas.
Vis dėlto, pasak M. Jastramskio toks ministro pirmininko elgesys gal atsisukti prieš jį.
„Premjero komunikacijos stilius atspindi vieną iš tokių mokyklų principų – būti kuo labiau neapibrėžtu, kad opozicijai nebūtų iškomunikuota, kad jis užimą aiškią poziciją vienu ar kitu klausimu. Iki šiol jam taip veikti pavyko gana neblogai. Bet kai tu pasakai, kad konkreti grupė susieta su Rusija, ganėtinai apsibrėži ir tas keitimas nuomonės gali neišeiti į naudą.
Iš kitos pusės, vėlgi premjeras bando aiškinti, kad apskritai kažkokios profsąjungos gali būti susiejamos su Rusija. Ir premjeras galbūt nenorėjo mokytojus išskirti, bet kalbėti apie reiškinį kaip tokį. Bet kokiu atveju, aš manyčiau šitoje vietoje buvo padaryta klaida premjero“, – aiškino politologas.
Nuomonės kaitaliojimas – ne bėda
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) humanitarinių mokslų daktaras, politologas Algis Krupavičius tikino, kad socdemų reitingas dėl pastaruoju metu pabirusių skandalingų istorijų smarkiai pasikeisti neturėtų.
Politologas akcentavo manantis, jog A. Butkevičius, prabilęs apie Rusijos įtaką švietimo profsąjungoms, padarė klaidą, tačiau ši, anot A. Krupavičiaus, atsirūgti jam neturėtų.
„Aišku, premjeras tikrai padarė vaikišką klaidą, kalbėdamas apie profesines sąjungas, galimą profsąjungų ryšį su Rusija, tos šalies tarnybomis. Reikėjo vėliau premjerui aiškintis ir atsiprašyti.
Tačiau vėlgi, palyginkime su kitais politikais. Įsivaizduokime, jeigu A. Kubilius būtų A. Butkevičiaus vietoje, tai tikriausiai būtų taktika visiškai kita – gynyba, jokių atsiprašymų nebūtų matyt“, – komentavo A. Krupavičius.
Politologas pažymėjo, kad, nepaisant to, jog viešojoje erdvėje socdemų lyderis neretai yra išjuokiamas dėl to, kad dažnai keičia nuomonę, rinkėjai tokį jo elgesį gali įvertinti visai kitaip.
„Manau, kad nuomonių kaitaliojimas yra ne dėl nuomonių kaitaliojimų. Premjeras nori pasitaisyti, žinodamas, kad pasielgė taip, kaip galbūt neturėjo pasielgti. O sugebėjimas politiko pasakyti, kad „aš suklydau“ yra juk teigiamas bruožas. Juolab, kad tokių politikų nėra daug, tai aš galvoju, kad gali būti priešingai – gali tokios situacijos net padidinti politiko patrauklumą“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Be to, pasak politologo, apie Rusijos įtaką Lietuvai, įvairioms socialinėms grupėms kalbama nuolat, taigi A. Butkevičiaus pareiškimas apie Rusijos įtaką profsąjungoms esą nėra skandalinga naujiena, kuri gali neigiamai paveikti socdemų rinkėjus.
„Lietuvos viešajame diskurse tokie kaltinimai nėra naujiena. Tai daroma aukščiausiu lygiu. Buvo laikas, kai prezidentė aiškinio, kad bet koks verslininkų nuvykimas į Rusija potencialiai gali būti šalies išdavystė ar panašiai, Valstybės saugumo departamentas kalbėjo panašiais žodžiais. Taigi, tų pareiškimų apie būtas ir nebūtas Rusijos grėsmes Lietuvos viešojoje erdvėje yra tiek daug ir tokių įvairių, kad premjero pasisakymas yra svarbus tik tiek, kad tai pasakė premjeras, o turinio požiūriu yra itin nuosaikus, palyginus, tarkime, su opozicijos lyderių, prezidentės pareiškimais“, – aiškino A. Krupavičius.
