Politinių partijų reitingų lyderės pozicijos ir toliau neužleidžia opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Visuomenės parama LSDP per praėjusį mėnesį išliko beveik nekintanti – spalį už ją balsavę būtų 13 procentų apklaustųjų, lapkričio mėnesį šis rezultatas siekia 12,9 procento, rodo Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2021 metų lapkričio 11 –28 dienomis, naujienų portalo Delfi.lt užsakymu vykdyta apklausa.
Toliau rikiuojasi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), parama jai nuo praėjusios apklausos mažėjo paklaidos ribose. Spalio mėnesį už šią partiją balsavę būtų 11,6 procento apklaustųjų, lapkritį – 11 procentų.
Trečioje pozicijoje – opozicijoje veikianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Parama šiai politinei jėgai per mėnesį taip pat beveik nesikeitė – spalį šią partiją palaikę būtų 8,8 procentai apklaustųjų, lapkričio mėnesį atliktos apklausos rezultatas – 8,9 procento.
Trąšų skandalas ir valstiečių skilimas gali stipriai pakeisti reitingus
Tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą praėjusią savaitę sukėlė vieną didžiausių pastarojo meto politinių krizių Lietuvoje. Atsakomybę dėl to prisiėmė ir apie pasirengimą pasitraukti iš užimamų pareigų pranešė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Kiek anksčiau praėjusią savaitę politinę padangę sudrebino ir žinia apie dar vieną didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) skilimą. Iš partijos ir frakcijos pasitraukė vienu ryškiausių šios politinės jėgos veidu laikyta Seimo narė Agnė Širinskienė, o sekmadienį jos pėdomis pasekė ir Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.
Reitingai, nustatyti dar prieš kilusią trąšų tranzito krizę ir LVŽS skilimą, gali smarkiai ateityje pakeisti reitingų lentelę, neabejoja naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai.
„Dabar vyksta keli procesai – aižėja valstiečių partija ir krizė purtanti valdančiąją koaliciją. Tai yra labai rimti dalykai ir abu šie atvejai tikrai nepalankiai nušviečia įtrauktas į šį procesą politines partijas“, – sako Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga.
Gali kristi ne tik Vyriausybės, bet ir konservatorių reitingai
Kilusi trąšų tranzito krizė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) gali ypač nepalankiai atsiliepti visuomenės vertinimuose, nes skandalo epicentre – partijos lyderis G. Landsbergis, sako politologas.
„Labai tikėtinas scenarijus, kad jis kris. Juolab, kad partijos pirmininkas labai tiesiogiai yra įtrauktas į šį skandalą ir net paskelbė apie savo atsistatydinimą. Daugelis komentatorių, jau nekalbant apie opoziciją, nurodo padarytas klaidas. Reitingų požiūrių, tai labai didelė komunikacinė krizė“, – teigia S. Spurga.
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius neabejoja, kad Vyriausybės ir pačių konservatorių reitingai priklausys nuo to, kaip premjerei Ingridai Šimonytei seksis išspręsti kalio tranzito klausimą – jį sustabdyti be didelių nuostolių valstybei: „Tokiu atveju yra galimybė tuos reitingus išlaikyti“.
„Jeigu įvyks kažkas priešingo ir jei įvyks Vyriausybės griūtis, tai tuomet matytume TS-LKD reitingus krentančius žemyn. Šios partijos reitingai yra tiesiogiai susiję su I. Šimonytės sėkmės ar nesėkmės istorijomis“, – priduria politologas.
Antrindamas V. Valentinavičiui, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Bernaras Ivanovas taip pat priduria, kad premjerės sprendimai lems ne tik konservatorių, visos Vyriausybės, bet ir jos pačios reitingus.
„Prieš metus premjerė sakė, kad šešėliui pradėjus kristi (valdančiųjų tarpe – aut. past.) ji imsis veiksmų. Tai šioje situacijoje ji galėtų pasirodyti kaip ryžtinga, savo žodžio besilaikanti. Jeigu ji priims sprendimą, kuris yra būdingas Vakarams, tuomet bus jai į pliusą“, – akcentuodamas, kad kalba apie ministrų ar jos pačios atsistatydinimą, sako politologas.
„Vakarietiškos Vyriausybės prasme, tai ji (Vyriausybė – aut. past.) dar praėjusią savaitę turėjo atsistatydinti. Bendrai paėmus šią istoriją, tai premjerė ir susisiekimo ministras turėtų priimti atsakomybę. Tačiau ne dėl Landsbergio, bet dėl Skuodžio. Kažkodėl šioje situacijoje keliamas Landsbergis į pirmą vietą. Galbūt dėl to, kad jis agitavo už sankcijas“, – nurodo jis.
Politologas taip pat atkreipia dėmesį, kad konservatorių reitingai kurį laiką ir taip tendencingai mažėjo, tačiau absoliutaus „nulinio reitingo“ neprognozuoja „Nepamirškime, kad konservatorių elektoratas yra „branduolinis“. Nepaisant to, kas dabar vyksta, žmonės juos remia ir rems, todėl visiško „kracho“ neturėtų būtų, o kritimas dėl prasiveržusių problemų tikrai bus“.
Vyriausybės neigiamas vertinimas per mėnesį kiek sumažėjo paklaidos ribose. Spalį tokių buvo 34,7 procento, lapkritį šis rezultatas siekia 34,2 procento.
Politologai vieningi: valstiečių reitingai ir toliau kris
Ekspertai, vertindami dabartinius LVŽS reitingus taip pat neabejoja, kad jie gali tendencingai kristi. Tai gali lemti dvi priežastys.
„Valstiečiams peršasi prognozė, kad reitingai ir toliau kris. Tuo labiau, Širinskienės pasitraukimas, kad ir ką bekalbėtų ponas Karbauskis, jis tikrai nepraeis be nuostolių“, – sako V. Valentinavičius.
Kad LVŽS pirmininko kalbos, jog bendrapartiečių pasitraukimai – nereikšmingi, o valstiečiai nuo to pasidarė tik stipresni, yra tik bandymas „nugesinti“ situaciją, neabejoja ir S. Spurga.
„Tikrai taip nėra, nes praradimai akivaizdūs. Pats partijos pirmininkas sako dar „nelaidoti“ partijos, vadinasi, vyrauja tokios nuotaikos, kad partija „laidojama“, – teigia jis.
Anot ekspertų, priklausant nuo to, kaip S. Skverneliui seksis sėkmingai įkurti naują politinę jėgą, LVŽS reitingų kreivė taip pat gali leistis žemyn.
„Negaliu sakyti, kad Skvernelio jėga labai skiriasi nuo valstiečių. Galima daug ginčytis apie vertybinius aspektus tarp šių partijų, bet skirtumo tarp politinės jėgos, kurios lyderis laikosi labai radikalių antivakserinių pažiūrų, yra ir stambus žemvaldys ir prekybos rusiškomis trąšomis „specialistas“, ir tarp Skvernelio kuriamos partijos, kurio vertybių mes apskritai nežinome, išskyrus kelių asfaltavimą ir žmonos įdarbinimą įstaigoje, kuri darbo ryšiais buvo susijusi su premjeru, kokybinė skirtumo tarp šių partijų aš nematau.
Faktas tas, kad reitingų balus tai atims“, – teigia V. Valentinavičius.
Jam priduria ir S. Spurga, nurodydamas, kad Atsitiktinai išėjo, kad Skvernelio partija kuriama tokiu laiku, kai artimiausius konkurentus, išskiriant socialdemokratus, purto didesnės ar mažesnės krizės, kurie ir toliau dėl neaiškių priežasčių turi ryškias pozicijas: „Taip jau yra, kad žmonės pasiilgę naujovių“.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų lapkričio 11 –28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
