Šią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad pareiškusi įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 m. pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.
Atliekant tyrimą surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos siekiant neteisėtos naudos partijai.
Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kilus įtarimų, jog privačios bendrovės padengė dalį 147 000 Lt vertės partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ kaštų. Tuo buvo siekiama, kad partijos įtakojami Vidaus reikalų ministerijos tarnautojai, vykdant viešuosius pirkimus, veiktų suinteresuotų bendrovių naudai. Vėliau tyrimas buvo praplėstas.
Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta didesnė nei 1 300 000 litų (377 000 eurų) kyšių suma.
Įtarimai pratęs „kankinystės“ istoriją?
Portalo tv3.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas atkreipė dėmesį į tai, jog „tvarkiečių“ reitingai drastiškai nekrito ir po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vadinamosios „dramblio“ istorijos, kai kilo korupcijos skandalas, pažymėtas STT kratomis partijos būstinėje.
Politologas neatmeta galimybės, kad tiek Seimo sprendimas nepritarti Konstitucijos pataisos, kurios leistų „tvarkiečių“ lyderiui R. Paksui dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose, tiek ir partijai pareikšti įtarimai gali būti išnaudoti politinės jėgos populiarumo didinimui.
„Po „dramblio“ istorijas partijos reitingai smarkiai nesumažėjo. Ar gali partijai pareikšti įtarimai paveikti „tvarkiečių“ elektoratą, R. Pakso gerbėjus, jeigu dalis jų nuoširdžiai mano, kad R. Paksas per apkaltą buvo apkaltintas ir nušalintas nuo prezidento posto neteisėtai?
Jeigu jie nuoširdžiai mano, kad R. Paksas buvo apkaltintas neteisėtai, tai įtarimus jie vertina kaip R. Pakso apkaltos istorijos pratęsimą. Taigi, gali būti net priešingas efektas – jeigu žmogus įsitikinęs, kad R. Paksas yra sąmokslo auka, tai jis galvos, kad sąmokslas tęsiasi ir partijos palaikymas gali kilti. Tai gali atrodyti paradoksalu, bet įtarimai partijai R. Pakso populiarumui gali įpūsti deguonies“, – aiškino V. Dumbliauskas.
Mato grėsmę partijos „kietumui“
V. Dumbliauskui iš dalies pritarė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, politologas Vincentas Vobolevičius. Anot jo, „tvarkiečiai“ yra nusitaikę į vadinamuosius protesto balsus, taigi teisėsaugos smūgis partijai gali būti papildoma priežastis, kuri gali padidinti jų elektorato lojalumą.
„Gali būti, kad partijos rėmėjų tarpe yra labai stipri nuomonė, kad partija yra konspiracijų, elito sąmokslų auka. Tie žmonės, kurie vis dar palaiko tą partiją, gali būti būtent tokie rinkėjai, kuriems prokuratūros sprendimai, veiksmai gali atrodyti kaip eilinė elito sąmokslo dalis, kuri tęsiasi – R. Paksui neleista kandidatuoti rinkimuose, visaip trukdoma, dabar partija griaunama iš esmės. Jeigu iš tiesų partijos rėmėjai priimta šitą veiksmą (įtarimų pareiškimą partijai – tv3.lt) kaip elito sąmokslą, nusivylimas partija gali visiškai nepadidėti turinio prasme – jiems gali pasirodyti nepatikimas kaltinimas, kad partija kažką darė blogai“, – tv3.lt kalbėjo V. Vobolevičius.
Vis dėlto, kaip teigė V. Vobolevičius, rinkėjai į įtarimus partijai „Tvarka ir teisingumas“ gali sureaguoti ir kitaip. Pasak politologo, žmonės gali natūraliai suprasti, jog virš „tvarkiečių“ pakibę įtarimai korupcija reiškia, kad partijos nariai yra neįgalūs dirbti aukščiausiuose postuose.
„Žmonės remia partijas ne vien dėl to, kad jos žada įgyvendinti jiems patinkančią politiką, bet ir dėl to, kad mato tose partijose ir jų lyderiuose tai sugebančius padaryti asmenis, tai yra reikia būti ne tik geru, bet ir kietu.
R. Pakso partijoje su kietumu dabar yra prastai, nes R. Paksas, kad ir koks jis būtų savo rėmėjų akyse geras, dabar nebus kandidatas rinkimuose, ir tai mažina jo asmeninį kietumą. Partija taip pat yra spaudžiama ir įtarimų pareiškimas yra kirtis partijos kietumu, partijos galimybei vadovauti. Jeigu mes per tokią prizmę žiūrėsime į partijos rėmėjus, tai gali susidaryti dvejopas įspūdis. Viena vertus, partijos rėmėjai nenusisuks nuo partijos dėl to, kad partijos dėl to, kad ją pavadintų korumpuota, ydinga, netvarkinga, bet gali nusisukti dėl to, kad ją laikys nepajėgia atstovauto jų interesams“, – aiškino V. Vobolevičius.
Kokia bus partijos ateitis?
Įtarimai „tvarkiečiams“ – antras atvejis Lietuvos istorijoje, kai teisėsauga įtarimus pareiškia politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui. Tai jau yra patyrusi Darbo partija „juodosios buhalterijos“ byloje.
Kaip teigė politologas V. Vobolevičius, po įtarimų pareiškimo partijai „Tvarka ir teisingumas“ ši politinė jėga tapo dar panašesnė į „darbiečius“ ir kova dėl elektorato tarp šių partijų gali būti dar aršesnė.
„Partijos panašios ta prasme, kad ir vienai, ir kitai yra svarbus protesto elektoratas. Skirtumas gal tas, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje yra daugiau rinkėjų, kuriuos nuo Darbo partijos palaikymo atbaidydavo V. Uspaskicho asmenybė – tiek dėl tautybės, tiek dėl verslo praeities, tiek dėl galimų sąsajų su Kremliumi. [...] „Tvarka ir teisingumas“ yra panašūs daugeliu požiūriu panaši į Darbo partiją, bet pritraukia tą patriotiškesnį elektoratą“, – komentavo V. Vobolevičius.
Korupcijos šešėlis politinei partijai gali jai pakenkti net ir tada, kai šiai pavyksta sužibėti Seimo rinkimuose. 2012 m. parlamento rinkimuose Darbo partija iškovojo net 29 mandatus Seime ir tapo valdančiosios koalicijos partnere, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra pasakiusi, jog teisiamųjų suole esanti partija negali dalyvauti Vyriausybės formavime.
Ar „tvarkiečių“ laukia Darbo partijos likimas? Ar partija „Tvarka ir teisingumas“ dėl įtarimų korupcija gali užsitraukti prezidentės nemalonę?
Politologo V. Dumbliausko manymu, net jei ir D. Grybauskaitė imtų kritikuoti „tvarkiečius“, tai dar nereikštų, kad jų populiarumas būtų pasmerktas sumažėti.
„Etikečių klijavimas paprastai nepadeda. Manyčiau, kad nereikėtų skubėti tas etiketes klijuoti. Akivaizdžiai matosi, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė labai skeptiškai žiūri, švelniai tariant, į Darbo partiją ir dabartinę valdančiąją koaliciją, [...] bet jos pareiškimų efektas nėra labai didelis, nes „darbiečiai“ tebėra populiarūs“, – komentavo V. Dumbliauskas.
MRU docentas pažymėjo, kad „tvarkiečiai“ tebėra vieno asmens, vieno lyderio – R. Pakso – partija, tačiau net ir tokioms politinėms jėgoms būtina keistis.
„Keičiasi kartos, ateina naujos, jaunos kartos, R. Pakso apkaltos klausimas pasimirš, laikas šią istoriją užneša dulkėmis. R. Paksui jau dabar reikėtų kažką daryti, kadangi jam neleista Seimo rinkimuose dalyvauti 2016 metais, o kiti parlamento rinkimai bus tik 2020 metais, taigi nuo apkaltos istorijos bus praėję net 16 metų“, – atkreipė dėmesį politologas.
