Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos užsakytoje apklausoje „Factus dominus“ tyrėjai šių metų gegužės 2-10 dienomis apklausė 1006 respondentus nuo 18 metų. Žmonių buvo klausiama, už kurią partiją balsuotų, jei Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį.
Kaip skelbia „Factus dominus“, tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 55 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Opozicija populiaresnė už valdančiuosius
„Factus dominus“ duomenimis, rinkėjų apklausa Lietuvoje parodė, kad didžiausią palaikymą šiuo metu turi Gabrieliaus Landsbergio vedama opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), už kuriuos balsuotų 12,6 proc. Antroje vietoje – Liberalų sąjūdis, kurio reitingas beveik toks pat kaip konservatorių – 12,5 proc.
Iki šiol kitų visuomenės nuomonės tyrimų apklausose pirmaujanti valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) su premjeru Algirdu Butkevičiumi priešakyje, „Factus dominus“ duomenimis, tėra tik trečioje vietoje pagal populiarumą – už socdemus balsuotų 11,2 proc. rinkėjų.
Nuo LSDP mažiau negu 1 procentu atsilieka į savo gretas buvusį vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį prisiviliojusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Šios partijos populiarumas siekia 10,4 proc.
„Factus dominus“ tyrimas rodo, kad Valentino Mazuronio vadovaujama Darbo partija turi 5,9 proc. rinkėjų palaikymą. Tuo metu partija „Tvarka ir teisingumas“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) Seimo rinkimuose 5 proc. barjero neperžengtų: „tvarkiečius“ remia 4,1 proc. žmonių, LLRA – 2 proc.
Tyrimo duomenimis, 14,8 proc. apklaustųjų dar nežino, už ką balsuotų Seimo rinkimuose, 13,7 proc. teigė iš viso nežinantys, ar balsuos, 10,1 proc. pažymėjo nebalsuosiantys parlamento rinkimuose, o 2,1 proc. sugadintų biuletenį.
Kaimuose karaliauja ne valdantieji
„Factus dominus“ atliktas tyrimas atskleidžia ir partijų populiarumą didžiuosiuose šalies miestuose. Vilniaus mieste didžiausią palaikymą, kaip rodo apklausos, turi ne opozicijos atstovai, o LSDP – 15,7 proc. TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio populiarumas sostinėje siekia 13,6 proc.
Tuo metu Kaune konservatorių rėmėjų yra daugiausiai – 20,2 proc. Socdemus laikinojoje sostinėje palaiko 11,8 proc. apklaustųjų, Liberalų sąjūdį – 10,1 proc.
Klaipėdoje akivaizdūs lyderiai yra liberalai, kuriuos palaiko 28,1 proc. Antroje vietoje – LVŽS su 10,5 proc. rinkėjų palaikymu, trečioje – LSDP, kuriuos remia 7 proc. apklaustųjų.
Šiauliuose, „Factus dominus“ duomenimis, populiariausia yra LVŽS, kurią palaiko 20,8 proc. rinkėjų. Toliau rikiuojasi TS-LKD (14,6 proc.) ir LSDP (10,4 proc.).
Panevėžyje pagal populiarumą pirmauja Liberalų sąjūdis (20 proc.), antroje vietoje – konservatoriai ir LVŽS (po 11,4 proc.).
Nors Liberalų sąjūdį dažniausiai remia miestiečiai, būtent kaimuose, kaip rodo „Factus“ tyrimas, ši politinė partija yra populiariausia – liberalus palaiko 13,5 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje kaimiškose teritorijose – LVŽS su 12,8 proc. reitingu, o trečioje – TS-LKD, kuriuos remia 12,5 proc. rinkėjų.
Teigia esantys „kitokie“
Portalo tv3.lt kalbintas visuomenės ir rinkos tyrimų kompanija „Factus dominus“ direktorius, sociologas Kęstutis Tarnauskas pažymėjo, jog rinkėjų apklausa apie jų politines preferencijas atlikta dar iki Liberalų sąjūdį sukrėtusio šiuo metu jau buvusio partijos pirmininko Eligijaus Masiulio kyšininkavimo skandalo. Taigi, anot sociologo, siekiant nustatyti tikslias žmonių nuotaikas, kompanija žada dar iki Seimo rinkimų atlikti 2-3 tokio pobūdžio tyrimus.
Tačiau, kodėl „Factus dominus“ apklausos, kuri atlikta TS-LKD užsakymu, rezultatai skiriasi nuo tiek nuo „Vilmorus“, tiek nuo „Baltijos tyrimai“, tiek ir nuo kitų kompanijų atliktų tyrimų, kuriose, pavyzdžiui, iki šiol partijų reitinge pirmauja socialdemokratai?
Pasak K. Tarnausko, tyrimų rezultatai gali skirtis dėl skirtingos metodikos taikymo.
„Mes taikome standartizuoto tiesioginio interviu metodą. Nėra įmaišomi klausimai tarp kitų klausimų, nėra sujungiami keli tyrimai į vieną, kai klausiama apie pieno kokybę, vidutinę temperatūrą, prezervatyvus ir už kokį politiką balsuosite. Šita apklausa dedikuota tik politikai.
Mes tokią apklausą darėme prieš rinkimus ir 2004, ir 2008 metais ir visada buvome kitokie, tik tas dalykas, kad mūsų išankstiniai rezultatai ir rinkėjų apklausų iš karto išėjus po balsavimo Seimo rinkimuose rezultatai, atitikdavo.
Mes nebijome pasakyti, kad daug balsų nebalsuotų arba sugadintų biuletenius. Mes nesilyginame su kitomis kompanijomis, nes skiriasi tyrimų metodikos“, – kalbėjo K. Tarnauskas.
Partijos gali nesunkiai apsikeisti vietomis
Sociologas K. Tarnauskas atkreipė dėmesį į tai, kad politinių partijų populiarumo tyrimo paklaida yra 3,1 proc., o tai reiškia, jog partijų lentelėje galimi nemenki persistumdymai.
„Reikia nepamiršti, kad paklaida šioje apklausoje yra ne daugiau kaip 3,1 procento, tai, jeigu žiūrėti į tuos pačius socialdemokratus su 11,2 procento ir konservatorius su 12,6 procento, tai socialdemokratai gali būti ir pirmoje vietoje. Jeigu įvertinsime viršutinę ir apatinę ribą, kuri gali nuvažiuoti 3,1 procento į viršų ir žemyn, tai partijos gali pasikeisti vietomis“, – aiškino pašnekovas.
„Factus dominus“ vadovas nebuvo linkęs įvardyti konkrečias priežastis, kodėl, tarkime, opozicinės partijos aplenkė reitingų lyderiais laikomus socdemus. K. Tarnauskas tik užsiminė, jog skaičiai iliustruoja jau prasidėjusią neoficialią rinkiminę kampaniją.
„Tai rodo principinį signalą, kad šitie skaičiai atsirado ne be pagrindo. Tai reiškia, kad daroma pakankamai didelė politinė rinkiminė kampanija, nors ji oficialiai nėra prasidėjusi, politikai rodosi, kalba, skleidžiami tam tikri signalai į viešumą ir tai duoda atsakymus. Į skaičių reikia žiūrėti ne kaip į nuotrauką, o kaip į signalą, kad keičiasi požiūris rinkėjų“, – aiškino sociologas.
Priminė „laiminčios komandos“ taisyklę
Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas portalui tv3.lt teigė, jog politinių partijų užsakymu atlikti tyrimai visada kelia abejonių, be to, kaip teigė pašnekovas, ši apklausa neturi istorijos, o tai reiškia, kad nėra galimybės lyginti duomenų.
„Kai kitos kompanijos daro apklausas, dažniausiai nekyla klausimų, nebent dėl paklaidų, bet niekada nekyla klausimų dėl apklausos reputacijos. Tuo tarpu dabar mes turime duomenis, kurie pakankamai stipriai skiriasi nuo kitų apklausų“, – pažymėjo A. Katauskas.
Ryšių su visuomene eksperto teigimu, nors iš šono reitingai gali atrodyti tik kaip paprasti skaičiukai, kurie parodo, kurioms politinėms partijoms labiausiai simpatizuoja rinkėjai, iš tikrųjų tai yra dar viena poveikio priemonė žmonės.
„Svarbiausias dalykas, kurį reikia suvokti, yra tai, kad reitingų komunikacija yra irgi komunikacija. Rinkimų metu ar ne rinkimų metu, politinės partijos tai dažnai naudoja komunikacijai – „mes esame pirmi, kažkas atsilieka“ – ir tai yra vienas iš būdų pasakyti, kad esi geras, geresnis, kad tave vertina vis geriau.
Klausimas – kai kažkieno reitingai krenta ir pasakoma, kad „reitingai krenta“ – ar tai neinicijuoja dar didesnio nuomonės keitimosi į neigiamą pusę apie tą, kurio reitingai krenta.
Lygiai tas pats yra ir žiūrint į viršų: jeigu kažkas pirmauja, tai logiška, kad daug žmonių juos palaiko, o, jei tu esi neapsisprendęs rinkėjas, tai yra noras susitapatinti su lyderiu, kitaip sakant, jeigu komanda pradeda laimėti, vis daugiau sirgalių atsiranda, kurie nori už tą komandą sirgti“, – atkreipė dėmesį A. Katauskas.
