partijų finansavimas

    Dar pavasarį pradėtas svarstyti naujas partijų finansavimo modelis Seime antradienį įžiebė aršias diskusijas. Opozicija įstatymo pataisas išvadino kyšiu „socdarbiečiams“ už valstiečių paramą bei akivaizdžia politine korupcija. Po svarstymo 62 Seimo nariai balsavo už, 40 – prieš, 7 susilaikė. Seimas dar balsuos dėl įstatymo priėmimo.

Socdarbiečių siūlomas naujas partijų finansavimo modelis, Agnei Širinskienei pageidavus ir didesniam Seimo narių skaičiui nubalsavus, atkeliavo svarstymui į jos pirmininkaujamą Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Tačiau ketvirtadienį prieš Seimo posėdį komitetui nepavyko apsvarstyti  pataisų dėl partijų finansavimo pertvarkos – nebuvo kvorumo. Į posėdį susirinko valdantieji „valstiečiai“ ir pataisas inicijavusių Socialdemokratų darbo partijos atstovė.

Nevyriausybininkai ragina Lietuvą viešinti daugiau duomenų apie lobizmą, verslininkus bei partijų finansavimą. Tarptautinės iniciatyvos „Atviros Vyriausybės partnerystė“ išplatintoje tarpinėje ataskaitoje rašoma, kad Lietuvoje turi būti pakeistas lobistinės veiklos reguliavimas, praplečiant lobistinės veiklos sąvoką, atgaivinant lobistų registrą ir padidinant lobistinės veiklos skaidrumą atskleidžiant visą su tuo susijusią informaciją viešai.

Nors iki kitų rinkimų į Seimą dar pusantrų metų, parlamentaras Naglis Puteikis jau pradeda ruoštis kovai, kurio rezultatas turėtų būti 71 parlamentaras iš 141. „Nei minimum, nei maksimum. Normali programa – pusė plius vienas. 71 Seimo narys“, – atsakė jis į redakcijos žurnalistų klausimą, kiek jį palaikančių parlamentarų turėtų patekti į Seimą po 2016-ųjų rudenį vyksiančių rinkimų.

Nuo šių metų pasikeitus kai kurioms Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo nuostatoms prognozuojama, kad pinigų iš rėmėjų partijos surinks gerokai mažiau. Naujoji tvarka ne tik uždraudė priimti aukas iš juridinių asmenų, bet ir per pusę sumažino fizinių asmenų aukos dydį. Fizinio asmens auka negali viršyti 21 tūkst. 750 litų ir 10 proc. deklaruotų metinių pajamų. Atsirado ir daugiau apribojimų.

Artėjant Seimo rinkimams, juose dalyvaujančių partijų ir vienmandatininkų sąskaitose daugėja pinigų. Rugsėjo 5-ąją, iki Seimo rinkimų likus dar daugiau kaip mėnesiui, 2012 metų rinkimų kampanijos lyderiai skaičiuojant surinktus pinigus buvo tie patys, kaip ir rugpjūčio pradžioje: Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Tačiau dabar TS-LKD gerokai lenkia vienus dabartinės koalicijos partnerių.

Lietuvoje jau tapo tradicija, kad artėjant rinkimams į Seimą, viešumoje aktyviai ima reikštis šiek tiek primiršti politiniai veikėjai ir steigiamos naujos partijos. Mažesnės partijos ir nepartiniai judėjimai artėjant spalio 14-ajai taip pat buriasi į savotiškus susivienijimus. Taip buvo 2000, 2004, 2008 metais, taip yra ir šiemet. Potencialių pretendentų sąrašas dar nepilnas Teisingumo ministerija 2012-aisiais jau išdavė penkis leidimus registruotis naujoms partijoms.

Seimo grupės “Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos” nariai įregistravo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso papildymo nauju straipsniu įstatymo projektą, kuriuo siūlo įteisinti baudžiamąją atsakomybę už politinių partijų finansavimo tvarkos pažeidimus. Šiuo metu šios tvarkos pažeidimai prilyginami nesunkiems nusikaltimams ir užtraukia tik administracinę atsakomybę. Esamas reguliavimas, anot parlamentarų, neužtikrina adekvačios atsakomybės už tokius pažeidimus.

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency international“ Lietuvos padalinio vadovas Sergejus Muravjovas ragina kruopščiau apgalvoti partijų išlaidų kontrolę.Pasak jo, svarbu ne prilyginti partijas ministerijoms ar departamentams, o efektyvinti jų finansų stebėseną. Pataisė įstatymą Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta netaikyti šio įstatymo nuostatų politinių partijų vykdomiems pirkimams.

„Šiandien apie 13 val. aš, eilinis Lietuvos pilietis, laukiau eilėje banke. Prieš mane su banko klientų aptarnavimo specialiste už uždarų stiklinių ir permatomų durų bankines operacijas vykdo vyras (matau tai per stiklines duris). Po kurio laiko durys atsidarė ir aš išvydau banko padalinio tarpduryje galvą nunarinusį ir akis į grindis įsmeigusį finansų viceministrą Rolandą Kriščiūną“, – rašo portalo Balsas.lt skaitytoja M. J. (Bankas ir padalinio adresas redakcijai žinomi – red. past.

„Sausio 13-osios įvykiai – didžiulės mūsų pergalės diena. Tuomet mes aiškiai pademonstravome, kad nepasiduodame mums iš šalies primetamiems bandymams pavaizduoti mus kaip nesugebančius sukurti normalios valstybės, kad nesileidžiame įtraukiami į ginkluotą konfliktą, nepradedame vaikiškai mosikuoti ginklais ir šaudyti, kaip buvo Kaukaze, Užkaukazėje, Vidurinės Azijos respublikose.

Įsigaliojęs draudimas remti politines partijas juridiniams asmenims, nustatyti apribojimai fizinių asmenų paramai ir beveik nepakitusi biudžetinio finansavimo tvarka žada didžiųjų partijų sustiprėjimą, mažųjų pakasynas ir dar mažesnį pasirinkimą rinkėjams. Konkurenciją tik mažins Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius portalui Balsas.lt pabrėžė būtinumą iš biudžeto finansuoti ne tik valdžios partijas.

Kiekvienais metais įvairios žiniasklaidos priemonės renka metų geriausius. Balsas.lt taip pat nusprendė išrinkti savo nominantus: skandalus, metų poras, netektis, įvykius ir laimėjimus. Tik jūs, Balsas.lt skaitytojai, galėsite išrinkti labiausiai nusipelniusius ir nuvylusius. Kasdien pristatysime po vieną nominaciją ir prašysime jūsų atiduoti savo balsą. Balsas.

Kuomet koks nors politikas viešai prabyla apie biudžetinius pinigus partijoms, ant jo pasipila įvairaus kalibro kruša: nuo primityvaus keiksmažodžio iki intelektualaus „iš principo aš prieš!“. Esant tokiai padėčiai diskutuoti labai sudėtinga, todėl viskas lieka taip kaip yra. Net Prezidentė, teikdama Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės (PPPKFFK) įstatymo pataisas, nedrįsta judinti biudžetinio partijų finansavimo klausimo.

Mažų neparlamentinių partijų atstovai prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymus dėl partijų finansavimo reformos laiko nepakankamais ir prezidentūrai teikia savas iniciatyvas. Socialdemokratų sąjungos (LSDS) ir Centro partijos (CP) vadovai Arvydas Akstinavičius, Violeta Linkienė, Arūnas Grumadas, Eugenijus Skrupskelis susitiko su prezidentės D.Grybauskaitės patarėjų komanda ir aptarė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisas.

Už parlamento ribų daug metų esančios, atstovų keliose savivaldybių tarybose turinčios Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius teigia, kad jo partija yra tikrosios socialdemokratijos nešėja ir iš politikos trauktis neketina.

Dėl partijų finansavimo toliau verda ginčai. Numatomas reformas kai kas laiko dalinėmis ir reiškia nuomonę, kad reikia radikalesnių permainų. Politologas Vladimiras Laučius prezidentės iniciatyvą – drausti juridinių asmenų aukas partijoms - sveikina. „Iniciatyva sveikintina. Apie partijų finansavimo skaidrinimą seniai ir daug kalbama, bet Seimams vis pritrūkdavo noro ar valios nuo gražių žodžių pereiti prie gerų darbų.

Seimo valdybos sprendimu kitą savaitę, spalio 26–ąją, šaukiamas nenumatytas Seimo plenarinis posėdis. Pagrindinis darbotvarkės klausimas – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo projektas. Tikimasi, kad šį dokumentą pavyks priimti ir jo nuostatos bus taikomos kitų metų vasario mėnesį įvyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams.

Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas, panašu, ir vėl beveik nesiskirs nuo šiuo metu galiojančios redakcijos. Siūlymus, kurie kardinaliai pakeistų partijų finansavimo tvarką, Seimo nariai atmetė. Audito komitete nuspręsta ribą, kurią rinkimuose peržengusi partija pretenduoja į dotaciją, nuo 3 proc. mažinti iki 2 proc., taip pat numatyti, kad 10 proc. valstybės dotacijos lėšų būtų paskirstomas visoms įstatymu nustatytus reikalavimus atitinkančioms partijoms.

Seimas, po kelerių metų pertraukus grįžęs prie diskusijų, kaip finansuoti politines partijas, linksta iš esmės nekeisti dabar galiojančios tvarkos, kad partijoms gali aukoti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui drausti politines partijas remti juridiniams asmenims. Esą jei aukotų tik gyventojai, būtų sunkiau kontroliuoti finansavimo skaidrumą.