parama

Septynerius metus trukusi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) buvo pratęsta dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, kol bus patvirtintos naujos bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo kryptys. Paramos ir toliau bus alima kreiptis šiais metais – kaip tik patvirtintas šiemetinis paraiškų atskiroms priemonėms teikimo grafikas. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad šiemet, pratęsus KPP įgyvendinimo laikotarpį, ūkininkams bus pasiūlyta daugiau paramos lėšų.

Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) ir „Invegai“ kitos savaitės pradžioje planuojant pradėti priimti nuo krizės nukentėjusių įmonių paraiškas naujoms subsidijoms, Vyriausybė penktadienį posėdyje turėtų spręsti dėl 150 mln. eurų subsidijų mokėjimo tvarkos.  Trečiadienį šis klausimas nesvarstytas, nes dar nebuvo gautas Europos Komisijos (EK) suderinimas dėl pakoreguoto apyvartos kritimo termino.

Tragiška avarija trečiadienio vakarą Trakų rajone pasiglemžė penkių asmenų gyvybes. Paaiškėjo, kad tarp aukų buvo ir du „Dzūkų Tankų“ bendruomenės nariai – 18-metis Rokas ir 17-metis Deivydas. Bendruomenė renka paramą nukentėjusiųjų vaikinų šeimoms ir prašo prisidėti visus geradarius žmones. Trečiadienį vakare iš Vilniaus į Alytų keliavęs penkių asmenų ekipažas pateko į tragišką avariją, kuri nusinešė visų penkių alytiškių gyvybes.

Žvelgiant į nuotraukose matomą Amelijos veidą, sunku būtų net ir pagalvoti, kad ši šešiametė yra paženklinta gausybės ligų puokšte. Plačiai besišypsanti Amelija pasaulį jaučia ir supranta šiek tiek kitokiu būdu nei visi – mergytė nieko nemato, o kalbėti taip pat nemoka. „Ji yra tarsi mažas tyras angeliukas“, – jautriai kalba vilnietės mama Laima Kliukinaitė. Vilnietės Laimos Kliukinaitės gyvenimas jau šešerius metus sukasi aplink Amelijos rutiną bei poreikius.

Parama dėl koronaviruso pandemijos sunkumų patiriančiam verslui šiuo metu yra teikiama sparčiau, efektyviau ir tikslingiau nei pavasarį buvusio karantino metu, interviu „Verslo žinioms“ sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė, kad toks teiginys nėra priekaištas buvusiai Vyriausybei, kuriai reikėjo viską kurti nuo nulio. „Dabar jau tikrai galima tęsti tai, kas veikė gerai, pataisyti tas vietas, kur veikimas buvo prastesnis, panaikinti neefektyvius arba neveikiančius instrumentus.

Vos už 260 eurų prastovose dėl karantino dienas leidžiantys tautiečiai pamažu praranda kantrybę. Dalis neslepia – nebežino, kaip toliau gyventi. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad jau kitą savaitę tikisi nuo pandemijos nukentėjusiam verslui skirti papildomus 180 milijonų eurų. Dirbantiesiems savarankiškai didesnės išmokos dar nekvepia, geriausiu atveju pinigų padaugės po mėnesio. Grožio specialistai, slidinėjimo centrai į valdžią kreipiasi jau raštu.

Šiandien posėdžiavusi Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktam planui didinti 2021 m. finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms ir kitoms sritims. Posėdyje dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas informavo, kad nuo sausio 1 d. nacionalinių sporto federacijų, tarp jų – ir neįgaliųjų, aukšto meistriškumo programoms vykdyti ir pamainoms rengti papildomai skiriama 1 mln. eurų. Planuojama 30 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žada didesnę paramą smulkiems verslininkams bei individualiai dirbantiems žmonėms, jei jie nekentėjo dėl karantino suvaržymų.

Pradedant nuo sausio 6 d. neturintys darbo ir norintys pradėti dirbti sau dėl nemenkos paramos savarankiško darbo pradžiai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą. Didžiausia galima paramos suma yra 19921,26 euro. „Tai – puiki galimybė tiems, kurie šiuo sudėtingu metu yra pasiryžę veikti savarankiškai. Tikiu, kad  žmogui galima labiau padėti ne dalijant žuvis, bet davus meškerę ir išmokius žvejoti“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Kelionių organizatoriams bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams gera žinia – iki 2021 m. gegužės 31 d. pratęstas terminas kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“.  „2021 metus pradedame su gera žinia šiam skaudžiai nuo COVID-19 nukentėjusiam sektoriui – nuo 2020 metų liepos mėnesio įsigaliojusi paskolų turizmo ir viešojo maitinimo...

Pandemijai  tęsiantis darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai, būtinybei atsiradus mažus ar negalią turinčius vaikus namuose prižiūrintys tėvai ir kitais metais galės naudotis valstybės pagalbos priemonėmis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios valstybės paramos nuo pandemijos nukentėję šalies gyventojai sulauks kitąmet. „Vos pradėjusi darbą naujoji Vyriausybė iš karto ieškojo galimybių ir išteklių paremti pandemijos paliestus žmones.

SBA koncernas antrąją Kalėdų dieną pranešė su COVID-19 pacientų antplūdžiu kovojančioms ligoninėms dovanojęs bemaž 0,5 mln. eurų vertės medicininės įrangos.  Iš viso už 479 tūkst. eurų įmonių grupė ligoninėms nupirko 15 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, devynias didelio deguonies srauto terapijos sistemas, devynis gyvybinių funkcijų monitorius, 16 deguonies koncentratorių, 15 reanimacinių lovų ir vieną portatyvinę rentgeno sistemą.

Pandemija yra iššūkis ir bažnyčioms, ypač pradėjusioms didelius remonto darbus. Kai kurie strigo įpusėję, tad Kaune, kad neliktų kiauras šventovės stogas žmonės socialiniame tinkle raginti aukoti. Esą dideli remontai – galvos skausmas, tad paramos prašoma ne tik valstybinių institucijų, bet ir miesto valdžios, nors šiai tuo rūpintis nepriklauso. O arkivyskupijos atstovai sako, kad maldos namų priežiūra – bendruomenės rūpestis.

Paskutiniame šių metų posėdyje Seimas nusprendė, kad kitąmet prastovose esančių įmonių darbuotojai gaus mažesnes subsidijas nei pasiūlė vyriausybė. Tiesa, politikai žada, kad dosniau bus dalinamos ir darbo paieškos išmokos. Kompensacijų sulauks ir daugiau tėvų, kurie per karantiną sutiks neleisti vaikų į darželius, didės ir vaiko pinigai. O pensijos kitąmet didės ne tik dešimtadaliu, bet ir nuo metų vidurio žadamos papildomos išmokos vienišiems senjorams.

Kitų metų valstybės biudžete – geros naujienos pensininkams ir blogos daliai prastovose esančių darbuotojų. Kaip naujoji valdžia aiškina prieštaringai vertinamus sprendimus dėl biudžeto ir verslui didelę įtaką darančių karantino ribojimų? Apie tai pokalbis su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku. Sumažinote subsidijas už darbuotojų prastovas per karantiną. Žadėjote 100 proc. kompensuoti iki 2 minimalių atlyginimų. Paaiškėjo, kad pinigų bus pusantro karto mažiau.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama. „Krizinis pandeminio karo biudžetas.

Lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) elektroninei žiniasklaidai – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams – bus taikomas nuo 2021 metų sausio.  Seimas antradienį priėmė Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, o susilaikė trys parlamentarai.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad tokia lengvata padės žiniasklaidai per koronaviruso krizę netenkančiai pajamų.

Seimas antradienį priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus  –  atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet.

Seimas leido į paramos gavėjų sąrašą įtraukti gyventojus, daugiausia medikus, gelbstinčius užsikrėtusius koronavirusu.  Tai aktualu ir, pavyzdžiui, Maisto bankui, kuris dabar negali remti medikų, nes jie nėra labdaros gavėjai.   Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pataisas: už balsavo 116, o susilaikė vienas parlamentaras. Pataisas teikė premjerė Ingrida Šimonytė bei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

2020 metais įvesti mokesčiai ir valstybės siūlomos subsidijos sukėlė nemažai painiavos, todėl portalas Autoplius.lt apžvelgė ir susistemino pagrindines su automobilių pirkimu, pardavimu ir registravimu susijusias naujoves.  Pagrindinės temos – tai taršos mokestis ir galimybė gauti subsidiją utilizuojant seną, arba perkant naują automobilį.  Pradėkime nuo subsidijų.

Kitų metų valstybės biudžete – beveik 5 mlrd. eurų deficitas. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis jau gąsdina, kad skolai padengti teks didinti mokesčius. Beveik milijardą valdantieji papildomai skirs kovai su pandemija. Naujoji vyriausybė atsigręžia į prastovose dėl karantino atsidūrusius darbuotojus ir jų darbdavius. Jiems išmokos turėtų didėti.

Dėl siaučiančio koronaviruso grėsmės į parduotuvę negalintys ar bijantys koją kelti silpnesni Vilniaus senjorai sulaukė savanorių pagalbos. Kartą per kelias savaites jie užsuka į senolių namus ir palieka būtiniausių negendančių produktų – konservų, kruopų, kavos, miltų ar saldėsių. Savanoriai darbuojasi iki vėlyvo vakaro, o štai akcijos sumanytojai neslepia – papildomų rankų vežioti produktus labai trūksta.

Vėstant orams, kai kuriuose nakvynės ar laikinuosiuose namuose daugėja tautiečių ne tik jau daugelį metų įpratusių gyventi be pastogės, bet ir tų, kas per karantiną neteko pajamų ir pastogės. Nakvynės namų vadovai sako, kad padėtis kontroliuojama, bet neslepia – paruoštas ir vadinamasis planas B – papildomos patalpos, jeigu tokių žmonių daugės masiškai. Tiesa, kai kuriuos nakvynės namus nuolatiniai gyventojai priešingai – per karantiną apleido dėl taikomų itin griežtų reikalavimų.

Zarasų rajone esančioje Užtiltės gyvenvietėje gyvena dvimetė Gustė. Mergaitė smalsi, kaip ir kiekvienas vaikas, mėgsta žaisti bei žiūrėti filmukus, ir nors jai du metukai, ji vis dar negali vaikščioti. Mergaitei – cerebrinis paralyžius. Mama Lina pasakoja, kad jos didžiausia svajonė dabar yra, kad jos vaikas pradėtų vaikščioti. Gustė yra ankstukė, ji gimė dviem mėnesiais per anksti.

Žiemišką gruodžio 11-osios penktadienio vakarą praėjo „Išsipildymo akcijos 2020“ paramos koncertas. Suskaičiavus su „Pyragų dienos“ surinktomis lėšomis, jo metu buvo surinkta daugiau nei 350 tūkst. eurų aukų sunkiai sergantiems vaikams. Tiksli galutinė surinktų aukų suma paaiškės rytoj.  „Išsipildymo akcija 2020“ paramos koncertą pradėjo žinomas laidų vedėjas Gian Luca Demarco. Šį kartą projekte „X faktorius.

Gerais darbais ir ūkiškumu pagarsėjęs Panevėžio klebonas paskelbė karą prie bažnyčios elgetaujantiems varguoliams. Vietoj to, pasiūlė jiems karštos sriubos ir maisto davinį. Bet ne visoms elgetoms tai patinka. Pasirodo didžioji dalis su ištiesta ranka ant laiptų klūpi toli gražu ne dėl tuščio pilvo, jiems reikia pinigų velnio lašams pirkti.

Nepaisant karantino, pasiruošimas šventėms įgauna pagreitį. Gyventojai jau perka tiek maisto produktus šventiniam stalui, tiek dovanas. Žmonės tikina, kad šviežių, o kartais ir pigesnių maisto produktų randa ūkininkų turgeliuose, kurie šiuo metu persikėlė į internetą.

Jau seniai dalis žmonių maisto produktus perka tiesiai iš ūkininkų. Vieni lankosi turguose, kiti ūkininkų elektroninėse parduotuvėse. Karantino metu jų kiekis dar labiau išaugo. O iniciatyva „Kaimas į namus“ padeda ūkininkams ir pirkėjams greičiau vienas kitą surasti elektroninėje erdvėje.

NBA komandos iš lygos dėl koronaviruso krizės sulaukės finansinės paramos. Pranešama, kad visi NBA klubai gaus 30 mln. JAV dolerių ir lyga per šią paramą iš viso išleis 900 mln. JAV dolerių. Beveik 40 proc. lygos komandų pajamų sudaro bilietų pardavimai, todėl šiame sezone tikimasi stipraus kritimo dėl sirgalių ribojimo arenose. Sezono pradžia numatoma gruodžio 22 dieną.

Prieš Kalėdas daugėja įvairių gerumą skleidžiančių ir nuotaiką keliančių akcijų. Štai šiauliečiai su pavojinga COVID-19 liga kovojančius medikus nusprendė pavaišinti bulvių plokštainiu. O kauniečiai rūpinasi saugumu ir tam, kad gyventojai liktų namie ir nesiburiuotų mieste, kalėdinis autobusas koncertą jiems atveža tiesiog po langais – į kiemą. Garuoja šviežutėlis bulvių plokštainis.

NBA žvaigždė Donovanas Mitchellas buvusiai mokyklai skyrė įspūdingą sumą. Pranešama, kad Jutos „Jazz“ žvaigždė paaukojo net 12 mln. JAV dolerių. „Žmogau, man tai reiškia labai daug! Ne tik pastatyti naują salę, bet ir suteikti galimybę mokytis vaikams, kurie paprastai negalėtų lankyti privačios mokyklos“, – sakė D.Mitchellas. Jis praėjusią savaitę su „Jazz“ sudarė penkerių metų 195 mln. JAV dolerių kontraktą.

Per pandemiją nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui Vyriausybė ruošia naują paramos paketą. Nuo Naujųjų metų žada per pusmetį išdalinti 150 mln. eurų. Subsidijų galės prašyti tos įmonės, kurių apyvarta sumažėjo bent 30 procentų. Verslininkai paramos labai laukia, tačiau jau purkštauja, kad jos esą pakaks tik komunaliniams mokesčiams padengti. Sporto klubas dėl karantino skaičiuoja 70 proc. kritusias pajamas. Grupiniai užsiėmimai draudžiami, tad apsilanko vos vienas kitas klientas.

Vyriausybė trečiadienį toliau svarstys dėl naujų subsidijų nuo karantino apribojimų nukentėjusiems verslams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės pasitarime siūlo pritarti kriterijams, kuriuos atitinkančios įmonės galės pretenduoti į paramą, bei dėl karantino ribojamų veiklų sąrašui.

Prezidentas su naujojo Seimo atstovais aiškinasi, ar pavyks įgyvendinti pažadą Lietuvą paversti gerovės valstybe. Valdžia sutaria, kad pensijos ir algos Lietuvoje per mažos. Tačiau prašnekus, kaip jas reikės didinti, kalba pakrypsta apie mokesčių didinimą. Politikai aptarinėja jau ne tik taršos mokestį ar mokesčių lengvatų naikinimą, bet ir prisiminė Verygos taip ir neįvestą cukraus mokestį, dėl kurio brangtų daugelis nesveikų maisto produktų.

Kai kurios jų ką tik įkurtos, neturinčios darbuotojų ir netgi negeneruojančios apyvartos. Verslo atstovai piktinasi, kad milijonines sumas ministerija dalija bet kam, o kvietimai teikti paraiškas paramai gauti virsta farsu. Už paramos verslui skyrimą atsakinga Ekonomikos ir Inovacijų ministerija pradėjo vidinį auditą. Dvidešimt milijonų eurų – tokio dydžio europinę paramą bando gauti keliasdešimt įmonių, kurios žada investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas Lietuvoje.

Verslininkas supranta, kad perėjus pradinė verslo etapą, svarbu nesustoti ir toliau į jį investuoti, kad būtų pasiekta dar geresnių rezultatų. Ne išimtis – ir žemės ūkio verslas. Ilgainiui daugelis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių įsitikina, kad esamų pajėgumų nepakanka, tad būtina ūkį modernizuoti.

Devynmetis vilnietis Karenas – puikiai pažįstamas portalo tv3.lt skaitytojams. Tūkstančius žmonių sujaudino siaubinga nelaimė, kai viešnagės pas senelius metu, tuomet dar aštuonmetį berniuką iki sąmonės netekimo sukandžiojo jų kieme buvęs šuo. Vaikui prireikė 6 valandas trukusios sunkios operacijos, o nelaimės padarinius jis jaučia iki šiol.  Karenas – vienas iš TV3 televizijos ir SEB banko organizuojamos  „Išsipildymo akcijos“ herojų.

Įprasta manyti, kad paprastai ES parama žemės ūkiui skiriama tik už pasėlius, gyvulius, perkant techniką ar statant su ūkio reikmėms susijusius statinius. Tačiau iš tiesų į ją gali pretenduoti ir turintys miško.

Dažnai ūkininkai pasakoja, kad jų profesija plati, apimanti daugybę sričių. Anot jų, įkūrus ūkį tenka išmokti daug dalykų, vienus galima rasti internete ar knygose, kitus galima išgirsti tik iš profesionalių konsultantų. Tiesa, jų paslaugos mokamas, tad ne visi ūkininkai ryžtasi į jas investuoti. Tačiau, kaip informuoja Žemės ūkio ministerija, ūkininkams gali padėti Europos Sąjungos (ES) parama konsultavimo paslaugoms įsigyti.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos 100 mln. eurų vertės schemą, suteikiančią galimybę nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms įmonėms atidėti socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Schema buvo patvirtinta pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą. Parama galės pasinaudoti įmonės, veikiančios sektoriuose, kuriuose Lietuvos Vyriausybė nurodė taikyti skubias priemones koronaviruso plitimui apriboti, teigiama EK pranešime.

Subsidijos ir lengvatinės paskolos verslui, kurio veikla apribota dėl koronaviruso, pagal naujas priemones turėtų būti teikiama nuo kitų metų pradžios, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė. Jekaterina Rojaka sako, kad naujas priemones Vyriausybei planuojama teikti jau kitą savaitę. „Judame maksimaliu greičiu, kitą savaitę planuojame teikti jau galutiniam svarstymui Vyriausybei“, – žurnalistams trečiadienį sakė J. Rojaka.

Vėluojant naujoms paramos verslui schemoms, skirtoms padėti nuo antros karantino bangos nukentėjusioms įmonėms, kai kurie paveikti verslai gali jų nesulaukti apskritai ir bankrutuoti, sako BNS kalbinti verslo atstovai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiuo metu rengia dvi naujas priemones – subsidijas ir lengvatines paskolas, kurioms turėtų būti skirta iki 110 mln. eurų.

Europos Komisijai patvirtinus pagalbos schemą, Lietuvos kailinių gyvūnų augintojai, nukentėję nuo koronaviruso krizės, galės pretenduoti į 5 mln. eurų valstybės paramą. Tiesioginės dotacijos bus teikiamos iki 2021 metų birželio pabaigos, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.  Šia parama siekiama iš dalies kompensuoti kailinių žvėrelių augintojų netekimus, nes prekybos kailiais aukcionai nevyksta ir visi gaminiai saugomi ūkiuose. Viena įmonė galės gauti iki 100 tūkst. eurų.

Valstybės per vieną dieną verslui išdalinti 30 milijonų eurų kiršina pačius verslininkus. Milijonus lengva ranka skyrus tiems, kas gamina koronavirusui suvaldyti skirtas prekes, pasigirdo įtarimai tiesiog taškant valstybės milijonus. Mat pinigai atiduoti tiems, kas pirmieji paprašė, o ne tiems, kieno gaminiai galbūt reikalingesni ar efektyvesni. Pavasarį, per pirmąją koronaviruso bangą šalyje, trūko tiek dezinfekcinio skysčio, tiek ir apsauginių veido kaukių, jų trūko net ir medikams.

Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Iniciatyva „Programos „Europos horizontas“ akceleravimas“ numatyta skatinti mokslo pažangą ir bendradarbiavimą su verslu.

Pirkdami maisto produktus tiesiai iš ūkininkų gerokai sutrumpiname maisto tiekimo grandinę. Ūkininkai pastebi, kad tiesioginis bendravimas su pirkėju naudingas abiem pusėms. Gyventojai žino, kad perka tikrai šviežius ir kokybiškus produktus, o ūkininkai greičiau ir paprasčiau realizuoja savo produkciją. Sutrumpinti maisto tiekimo grandinę padeda Europos Sąjungos (ES) parama.

Didžiąją dalį pieno gamybos sektoriaus sudaro smulkūs ūkiai. Metai iš metų mažėja ne tik jų skaičius, tiek laikomų galvijų kiekis. Šimtai smulkių ūkininkų, kurie laiko melžiamas karves šiemet gaus papildomos paramos. Tačiau ar tai pakeis vyraujančias tendencijas? Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė pripažįsta, kad situacija jau ilgą laiką yra gana sudėtinga.

Lietuva skyrė 75 tūkst. eurų humanitarinei pagalbą nukentėjusiems nuo karo veiksmų Kalnų Karabache. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, lėšos bus pervestos Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui. Nuo 1992 metų Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas yra vienintelė tarptautinė organizacija Kalnų Karabacho regione, taip pat Armėnijos sostinėje Jerevane bei Azerbaidžano sostinėje Baku.

Septynmetis elektrėniškis Vėjas – puikiai pažįstamas tv3.lt portalo skaitytojams. Berniukas pernai metais spėjo užkariauti jautrių žiūrovų širdis. Būtent jis tapo vienu iš TV3 televizijos ir SEB banko organizuojamos 17-osios „Išsipildymo akcijos“ herojumi. Septynerių metukų Vėjas serga net medikams sunkiai pažįstama liga – piga geno mutacija. Šia liga serga vos dešimt vaikų visame pasaulyje.