parama

Europos Komisija (EK) patvirtino 47,5 mln. eurų vertės paramos schemą kiaulienos, daržovių ir akvakultūros produktų gamybos bei perdirbimo Lietuvos įmonėms, nukentėjusioms nuo koronaviruso protrūkio. Paramos schema buvo patvirtinta pagal kovo 19 dieną EK priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, pranešė EK.  Pagal schemą 7,5 mln. eurų parama bus teikiama kaip tiesioginės dotacijos, o 40 mln. eurų – subsidijuojamos paskolų palūkanų normos.

JAV veikiančiam „Lietuvos pagalbos fondui“ buvo liepta išsiskirstyti ir grąžinti 7 mln. dolerių nedeklaruotų ir, galimai, pasisavintų lėšų. Patys fondo atstovai tvirtina, kad ilgus metus vykęs tyrimas jau išspręstas taikiai, o minimos lėšos pasieks tuos, kam jų labiausiai reikia.

Negalią turinčių žmonių sporto renginiams organizuoti iš Sporto rėmimo fondo paskirstyta beveik 228 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anot ministerijos, lėšos paskirstytos penkiems renginiams, kurie bus įgyvendinami 2020–2023 metais. Jie atrinkti konkurso būdu, finansavimas skirtas geriausiai Sporto rėmimo fondo reikalavimus atitikusiems projektams.

Siekiant persiorentuoti į inovatyvias veiklas ir taip prisitaikyti prie koronaviruso krizės sukeltų aplinkybių, 325 turizmo paslaugas teikiančios įmonės ir turizmo verslo asociacijos prašo 9 mln. eurų paramos inovatyvioms veikloms. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, prašomų finansuoti išlaidų suma jau viršijo numatytą biudžetą – 6 mln. eurų. „Karantinui pakeitus visų gyvenimo būdus, turizmas tapo vienu labiausiai paveiktų sektorių tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.

Viešųjų pastatų atnaujinimui finansuoti prašoma beveik 100 mln. eurų, nors šiuo kvietimu buvo numatyta mažesnė – apie 24 mln. eurų – ES parama.  Energetikos ministerija praneša, kad per du mėnesius planuojama baigti paraiškų vertinimą ir nustatyti galutinį lėšų poreikį. Kartu ieškoma lėšų visoms pateiktoms paraiškoms finansuoti. „Sukūrėme naują finansinį modelį viešojo sektoriaus pastatams atnaujinti, kuris davė akivaizdų teigiamą rezultatą.

Lietuviai masiškai keičia savo senus automobilius į elektrinius paspirtukus bei dviračius. Tokią tendenciją pastebėjo Aplinkos projektų valdymo agentūra. Esą nauji elektriniai paspirtukai žmones vilioja daug labiau nei galimybė gauti 1000 eurų naujam automobiliui ar dėvėtam elektromobiliui. Tiesa, automobilių rinkos specialistai kritikuoja šias pinigų dalybas ir sako, kad seni automobiliai iš gatvių dingsta tik šalies didmiesčiuose.

Pensijų kaupimo reforma baigta. „Sodra“ pradeda mokėti pensijų anuitetus. Gyventojams, kurie dalyvauja antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, sukauptus pinigus nuo šiol išmokės ne tik privatūs pensijų fondai, bet ir „Sodra". Kaip ir kokio dydžio pensijas gausite, priklausys nuo sukauptos sumos dydžio ir anuiteto rūšies.  Konsultantė kaunietė Viltė dirba bendrovėje, kuri gilinasi į finansinius gyventojų ir verslo klausimus.

Vyriausybė gyrėsi, kad per karantiną verslui kompensuos pusę nuomos išlaidų. Tačiau be subsidijų iki šiol vargsta dešimtys tūkstančių turgaus prekeivių. Po ilgų ginčų Vyriausybė nusileido ir jau žada padalinti turgaus prekeiviams vienkartines išmokas po 300 eurų. Valdininkai nusprendė nebesigilinti, kiek prekeiviai iš tiesų išleidžia nuomai ir visiems skirti vienodas išmokas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį padėkojo rinkėjams po nacionalinio balsavimo, per kurį dauguma pritarė prieštaringai vertinamoms konstitucijos reformoms, leidžiančioms, be kita ko, jam likti valdžioje iki 2036 metų. „Labai jums ačiū už jūsų paramą ir pasitikėjimą“, – pareiškė prezidentas, kurio kalbą transliavo televizija, Rusijos rinkimų komisijai paskelbus, kad beveik 78 proc. rinkėjų pritarė šalies pagrindinio įstatymo pataisoms.

Europos Komisija pasiūlė naują ekonomikos gaivinimo priemonę, kuri siektų 750 mlrd. eurų. Didžioji šių lėšų dalis atiteks valstybėms narėms, o Lietuva papildomai galėtų gauti apie 6,3 mlrd. eurų. Koronaviruso pandemija padarė didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai. Gegužės pabaigoje Europos Komisija pasiūlė sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuri apima daugiametį ES biudžetą ir skolintomis lėšomis sukurtą Atsigavimo Fondą.

Nuo karantino pradžios per nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) aministruojamas valstybės pagalbos priemones verslui paskirstyta daugiau kaip 210 mln. eurų. Didžiausia lėšų dalis panaudota per karantino metu pasiūlytas priemones: teikiant paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams – 116 mln. eurų, 25 mln.

Apie 40 tūkstančių nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių smulkių ūkininkų gaus 200 eurų išmokas. Laisvosios rinkos instituto ekspertai tokias paramos dalybas vadina priešrinkiminiu pasitaškymu pinigais – esą paramą gaus ir tie ūkininkai, kuriems jos išvis nereikia. Ekologiškas braškes Vilkaviškio rajone Gižų kaime auginantis Evaldas Samuolis džiaugiasi, kad smulkūs ūkininkai galės pretenduoti į 200 eurų išmoką.

Siekiant mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, iš Klimato kaitos programos numatyta 37 mln. eurų skirti energetikos, transporto ir žemės ūkio sektoriams. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antradienį paskelbė kvietimus teikti paraiškas paramai, pranešė Aplinkos ministerija.  15 mln. eurų numatyta skirti transporto priemonių įsigijimui, kurios naudoja elektrą, suslėgtąsias ar suskystintąsias gamtines dujas, biometaną arba vandenilį. Subsidijos sieks iki 40 proc.

Energetikos ministerija trečiadienį paskelbė kvietimą beveik 4,5 mln. eurų paramai nuotolinėms saulės elektrinėms įsigyti. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad saulės energetikos plėtra Lietuvoje pastaruoju metu yra sparti – per metus gaminančių vartotojų skaičius išaugo maždaug triskart ir pasiekė beveik 6 tūkst., instaliuotų saulės elektrinių galia padidėjo nuo 30 megavatų (MW) iki 60 MW.

Šiandien taikią ir džiaugsmingą akciją sostinės senamiestyje surengę šalies gidai po gera nuotaika slepia milžinišką baimę dėl ateities. Esą tokios prastos padėties turizmo sektoriuje jie dar neregėjo, o ir perspektyvų, kada ir kaip ji gali atsistatyti, kol kas dar toli gražu nematyti. Su skėčiais ir šypsenomis Vilniaus senamiestyje savo protestą prieš susidariusią situaciją turizmo sektoriuje pradeda šalies gidai. Šiandien panašios akcijos vyksta ir daugelyje kitų Europos miestų.

Seimas apsispręs dėl paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams.   Maždaug 30 tūkst. ūkininkų, kurie neturi pajamų iš darbo santykių arba yra užregistravę bedarbiais, siūloma mokėti vienkartinę 200 eurų išmoką. Už visus tris karantino mėnesius po 200 eurų subsidijas siūloma skirti 9 tūkst. ūkininkų, kurie turi darbą ir gauna pajamų, bet ne daugiau kaip minimalią algą.

Nuo koronaviruso nukentėję kelionių organizatoriai šią savaitę jau galės teikti paraiškas gauti lengvatines paskolas, skirtas padengti nuostolius dėl atšauktų kelionių. Laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas sako, kad lengvatinėms paskoloms bus skirta 14-15 mln. eurų. „Šią savaitę kaip tik turėtų pradėti veikti paskolų priemonė kelionių organizatoriams. Tai yra maždaug 14-15 mln.

Seime skinasi kelią valdančiųjų siekis skirti paramą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams – ir dirbantiems, ir bedarbiams. Tam biudžete reikės rasti apie 12 mln. eurų.  Seimas penktadienį po svarstymo pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms: už balsavo 64 Seimo nariai, o susilaikė septyni.

Europos Komisija (EK) patvirtino 50 mln. eurų vertės Lietuvos priemones, skirtas dėl koronaviruso COVID-19 krizės nukentėjusioms kelionių sektoriaus įmonėms remti. Priemonės patvirtintos pagal kovo 19 dienos EK priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą su pakeitimais, padarytais balandžio 3 ir gegužės 8 dienomis, teigiama EK pranešime.

Valdantieji nusiteikę beveik per pusę sumažinti siūlomą paramą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams.   Jeigu Seimas priims naująsias Užimtumo įstatymo įstatymo pataisas, biudžete ūkininkams reikės rasti apie 12 mln. eurų, o ne 20 mln. eurų, kaip buvo planuojama anksčiau. Šiems siūlymams ketvirtadienį pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas.  Dabar maždaug 30 tūkst.

Vyriausybei skyrus 6 mln. eurų per krizę nedirbusių turgaus prekeivių nuomos mokesčio kompensacijoms, Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas sako, kad parama nepadengs visų patirtų nuostolių, tačiau tai „geriau negu nieko“.  „Palyginti su tuo, kiek daug žmonių, Lietuvoje gal 80–90 tūkst. žmonių dirba sezono metu (turgavietėse – BNS), tai suma yra maža, bet tai geriau negu nieko“, – BNS sakė Vytenis Butkevičius.

Lietuvos kultūros taryba skyrė dar 103 vienkartines kompensacines išmokas savarankiškai dirbantiems kūrėjams, tai yra ketvirtadalis per antrąjį etapą išmokų prašiusių kūrėjų. Antrasis etapas priimant savarankiškai dirbančių kūrėjų, nukentėjusių nuo koronaviruso sukeltos krizės, paraiškas vyko gegužės 28 dieną. Paraiškų priėmimas netruko nė dienos, jis sustabdytas sulaukus 422 prašymų.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad Lietuva, pasinaudojusi  Europos Sąjungos (ES) atsigavimo fondo parama nuo krizės nukentėjusiai ekonomikai, šią naštą perkels ant ateities kartų pečių.   Ji pabrėžė, kad daugiau nei 6 mlrd. eurų, kuriuos gautų Lietuva iš Europos atsigavimo fondo, yra skolintos lėšos, už kurias reikės mokėti, įvedant naujus mokesčius.  „Turime nepamiršti, kad viską atstatinėjame skolintomis lėšomis.

Nors karantinas jau baigėsi, tačiau jo pasekmes dar jusime ilgai. Idant jos nebūtų tokios skaudžios, valstybė šeimoms ateina į pagalbą. Na, o pastaruoju  metu informacijos srautas toks intensyvus, kad sunku ir susigaudyti: kaip sužinoti, ar Jums priklauso didesnės mėnesio išmokos už vaiką? O ką daryti, kad galėtumėte gauti už jį vienkartinę išmoką? Jei Jūsų mažylis į šį pasaulį atkeliaus gruodžio 31-ąją, ar jam ji dar priklausys? Visus atsakymus į aktualius klausimus rasite šiame reportaž...

Daugiau nei 5000 eurų tiems, kuriuos COVID-19 virusas palietė labiausiai. Kauno maratono generalinis rėmėjas AB „Agathum“ 25 proc. kiekvieno renginyje bėgusio dalyvio startinio mokesčio sumos skyrė trims organizacijoms, padedančioms sumažinti žalą viruso paliestoms grupėms tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla pirmadienį Telšiuose aplankys tarnybos metu žuvusio pareigūno šeimą ir kapą bei perduos visuomenės ir policijos šeimai skiriamą paramą. Kaip pranešė Policijos departamentas, visuomenė pareigūno šeimai paaukojo 16 tūkst. 740 eurų, antra tiek paramos skiria policijos bendruomenė iš Lietuvos policijos labdaros ir paramos fondo. Iš šio fondo 8 tūkst. 370 eurų bus skiriama ir tarnybos metu sužeistai pareigūnei.

Sakoma, kad žaibas antrąkart į tą pačią vietą netrenkia, tačiau tai, atrodo, negalioja Gintarės ir Tomo Plungių šeimai, gyvenančiai Priekulėje. Jų penkerių metukų dukrai Medai nuo kūdikystės buvo diagnozuotas mišrus specifinis raidos sutrikimas, kitokia epilepsija ir regos nervų subatrofija. Per penkerius metus mergaitė turėjo daug reabilitacijų ir gydymų, po kurių sustiprėjo ir buvo labai pažengusi.

Po koronaviruso pandemijos Lietuva į šalį turistus vilios neįprastais būdais. Valdžia užsimojo turistams kompensuoti kas trečią Lietuvoje praleistą naktį – apgyvendinimo paslaugos su maitinimu užsienio svečiams nekainuos. Viešbučių ir restoranų asociacija tikina, kad vien tokių priemonių atgaivinti turizmą nepakanka. O kai kurie ekonomistai skeptiškai vertina ir tokias valdžios akcijas ir ragina nemėtyti šimtų tūkstančių eurų į balą.

Valdantieji jau ruošiasi didesnių pandeminių vaiko pinigų išmokėjimui. Prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlius, Seimas nusprendė liepą vaikams skirti trigubo dydžio išmokas. Tiesa, vyriausybė jau nuogąstauja, kas bus vėliau. Seimas dar pernai įstatymu pasižadėjo vaiko pinigus kitąmet toliau didinti bent 10 eurų. Tačiau, ar bus iš ko? Vaikai džiaugiasi vasariškais orais ir pramogomis, o tėvai jau skaičiuoja, kur išleis papildomus vaiko pinigus.

Iki 1 mlrd. eurų vertės Paramos verslui fondas turėtų pradėti veikti vasaros pabaigoje, teigia pirmasis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.  Anksčiau skelbta, kad fondas galėtų pradėti veikti birželį, o balandžio pradžioje, kai fondo iniciatyva buvo pristatyta ir sulaukė Vyriausybės pritarimo, buvo planuota, kad jis startuos balandžio 15 dieną.

Europos Komisija pirmadienį pranešė patvirtinusi 30,5 mln. eurų Lietuvos valstybės pagalbą nuo koronaviruso epidemijos nukentėjusiems galvijų produktų ir pieno gamintojams.  „Europos Komisija padarė išvadą, kad Lietuvos priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti. (...) Tuo remdamasi Europos Komisija patvirtino priemones pagal ES valstybės pagalbos taisykles“, – rašoma EK pranešime.  Galvijų augintojams bus skirta 12 mln.

Bet kuris asmuo per gyvenimą gali patirti finansinių sunkumų: tai gali lemti pandemija, ekonominė krizė, netikėtai prarastas darbas, krizinės situacijos šeimoje, socialinių įgūdžių stoka ar kitokios negandos, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.  Lietuvoje egzistuoja keletas pagalbos rūšių gyventojams, kurias galima tarpusavyje derinti: parama savivaldybėse, „Sodros“ mokamos socialinio draudimo išmokos netekus darbo bei laikina parama dėl pandemijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda padėkomis apdovanojo 18 pavyzdingų tėvų iš visos Lietuvos, daugiausia tų, kurie užaugino būrius savų ir svetimų vaikų. Prezidentas ceremonijos metu pasidalijo istorija, kaip daugiau nei prieš 40-imt metų tėtis jį slaugė po vos tragiškai nesibaigusios dviračio avarijos. Tiesa, medalių „Už nuopelnus Lietuvai“, kokius gauna moterys, vyrai negavo. Mat, pagal galiojančius įstatymus tokius medalius už puoselėjamą šeimos gali gauti tik mamos.

Labai smulkioms, iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms valstybė jau išmokėjo virš 70 mln. eurų paramos. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, kad vadinamosioms mikro įmonėms iki ketvirtadienio jau išmokėta 70,1 mln. eurų, o skirta 70,6 mln. eurų. Iš viso gauta daugiau nei 21,1 tūkst. paraiškų. Kaip šią savaitę aiškino pirmasis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas, tikėtina, kad visa šioms subsidijoms skirta suma – 100 mln.

Artėjant rinkimams Seimas trykšta dosnumu. Vaikams jau ruošiamos išmokos po 120 ir 200 eurų. Priešpensinio amžiaus dirbantiesiems, atsidūrusiems prastovose algas žada apmokėti valstybė. Bet tuo gerumas nesibaigia – rudeniui ruošiama ir dar viena kalendorinė šventė – senelių diena, kuriai seimūnai trokšta tokios pačios svarbos kaip ir neseniai minėtai motinos dienai bei savaitgalį artėjančiai tėvo dienai. Sutuoktiniai Neringa ir Romas džiaugiasi šylančiais orais ir augančiomis dukromis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis teigia, kad parlamento vadovo Viktoro Pranckiečio į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasiūlytas Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovas Andrius Kabišaitis valdančiųjų paramos neturės. „Aš norėčiau Teisės departamento vadovui A. Kabišaičiui pasakyt, kad jo pavardė su dauguma nebuvo derinta jokiais būdais, nes Seimo pirmininkas su valdančiąja dauguma nebendrauja, jis tariasi tik su G. Landsbergiu.

Milžiniškos pacientų eilės poliklinikose ir ligoninėse, kur laisvos vietos pas specialistą gali tekti laukti net iki rudens vidurio. Tokią kasdienybę piešia Lietuvos gydytojai, kurie kritikuoja naują ligoninių, poliklinikų darbo tvarką. Esą rekomendacijos dirbti ciklais ne tik neleidžia pacientams laiku pradėti gydymo, bet ir mažina medikų algas.

Seime toliau skinasi kelią subsidijos priešpensinio amžiaus darbuotojams. 60-mečiams ir vyresniems valdantieji žada dešimtadaliu didesnes subsidijas nei kitiems darbuotojams. Vyriausiems darbuotojams per sunkmetį esą labiausiai gresia atleidimas, tad valdantieji pinigais viliasi suminkštinti darbdavių širdis. Opozicija tai vadina rinkėjų papirkinėjimu ir gresiančios atleidimų bangos vilkinimu iki rinkimų.

Europos Komisijos pasiūlytas 750 mlrd. eurų vertės atkūrimo fondas gali lemti didesnę bendrą Europos Sąjungos paramą Lietuvai, tačiau sprendimai dėl naujos ilgametės finansinės ES perspektyvos kol kas nepriimti ir laukia sunkios derybos, teigia prezidento patarėjas Sigitas Mitkus.

Karantinui vis labiau švelnėjant, ekonomistai jau stebi pirmuosius kilimo iš ekonominės duobės ženklus. Du mėnesius susilaikę nuo nebūtinų pirkinių, gyventojai vis plačiau atveria pinigines ir drąsiau išlaidauja. Tad juodžiausio koronaviruso mėnesio titulo Lietuvoje gali nusipelnyti jau praėjęs balandis. Visgi visos šalies ekonomikos atsigavimo dar teks palaukti, mat dar nežinia, kada sulauks buvusių užsakymų užsienyje eksportui dirbanti pramonė. Kristina prekiauja vaikų drabužiais ir batais.

Kaune karantino metu kiekvieną ketvirtadienį dalinama kareiviška košė. Net 1000 porcijų dingsta akimirksniu, o norinčiųjų ja pasistiprinti tik daugėja. Taip karo lauko virtuvė virsta karantino virtuve. Vos kariškų spalvų automobilis ketvirtadienio vidurdienį įsuka į kiemą Partizanų gatvėje, prie jo kaip mat nusidriekia eilė laukiančiųjų garuojančios košės.

Vėžiu sergantiems mūsų tautiečiams karantinas ir koronavirusas kelia tikrai mirtiną pavojų. Dėl tvyrančios baimės vykti į ligoninę, medikai pastebi daugiau užleistų ir dėl to sunkiau pagydomų šios ligos atvejų. Tarptautinė moterų asociacija Vilniuje kartu su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene vėžiu sergantiems ligoniams ir gydytojams ketvirtadienį padovanojo ypač reikalingų brangių prietaisų.

Kavinių ir valgyklų duris užvėręs karantinas įkalino šimtus tonų lietuviškų daržovių. Ūkininkai nerealizuotą derlių verčia dūmais, kompostuoja ar atiduoda veltui labdarai. Paradoksas, bet net ir už tokius gerus darbus ūkininkams tenka susimokėti iš savo kišenės. O vyriausybė ramina, esą sandėliuose pūnančias daržoves nebeišmanantiems kur padėti ūkininkams bus skirta parama. Šakių rajono ūkininkas Linas rodo kalnus burokėlių. Daržovių augintojas sako, kad šiuose sandėliuose guli net 1,5 tūkst.

Krizė jau smogė vyresniems nei 60 metų amžiaus darbuotojams. O darbdaviams juos masiškai pradėjus  atleidinėti, pagalbos ranką senjorams ir juos įdarbinusiam verslui žada tiesti valdžia. Kad nedidėtų vyresnio amžiaus bedarbių gretos, ministerija siūlo didinti subsidijas už jų prastovas. 75-erių senjoras Antanas jau dešimtmetį dirba viename sostinės prekybos centre.

Norint mažinti neigiamas koronaviruso krizės ir karantino sukeltas pasekmes, Vyriausybė trečiadienį skyrė 174 mln. eurų paramos ūkininkams ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams.  Daugiausia teks pieno sektoriui – 120 mln. eurų: perdirbimo įmonėms skirta 101,5 mln. eurų, o pieno gamintojams – 18,5 mln. eurų. Pasak ministerijos, pieno gamintojai ir perdirbėjai yra priklausomi nuo situacijos eksporto rinkose, be to, pieno ūkių yra labai daug – apie 20 tūkst.

Nerimsta aistros dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kurtų medalių medikams pagerbti. Jais bus apdovanoti priešakinėse linijose su koronavirusu kovoję sveikatos priežiūros atstovai. Tačiau medikų sąjūdis tokio apdovanojimo nei nori, nei laukia. Kai kurie tikina, kad Sveikatos apsaugos ministerijai iš pradžių vertėtų pasirūpinti algomis, apsaugos priemonėmis ir kvalifikaciją keliančiais mokymais, o ne beverčiais metalo gabalėliais.

Valdžios parama verslui, nukentėjusiam nuo koronaviruso krizės,  nėra lengvai pasiekiama dėl per sudėtingų sąlygų ir perteklinių reikalavimų. Taip mano 65,5 proc. įmonių, parodė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atlikta apklausa. Anot LVK prezidento Valdo Sutkaus, pateikti paraišką įmonėms dažnai kliudo techninės kliūtys, ne visos valstybės institucijų informacinės sistemos buvo pritaikytos didelei apkrovai.

Prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai skirta 31,374 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Už šias lėšas bus atnaujinamas  kelio ruožas nuo 16 iki 21,5 kilometro.  Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, iki šiol šio kelio rekonstravimui ES finansavimas nebuvo skirtas, darbai buvo atliekami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą su koronaviruso protrūkiu susijusią 10 mln. eurų paramos schemą kultūros ir meno institucijoms bei organizacijoms. Kaip pirmadienį pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, parama bus skiriama tiesioginėmis dotacijomis naujų produktų ir paslaugų kūrimui nuo kovo 19 iki gruodžio 31 dienos. „Schemos tikslas – padėti užtikrinti šių organizacijų veiklos tęstinumą viruso protrūkio metu ir jam pasibaigus“, – rašoma pranešime.