Anksčiau skelbta, kad fondas galėtų pradėti veikti birželį, o balandžio pradžioje, kai fondo iniciatyva buvo pristatyta ir sulaukė Vyriausybės pritarimo, buvo planuota, kad jis startuos balandžio 15 dieną.
„Fondo pradžios startas iš tikrųjų užtrunka, atsižvelgiant į tai, kad ir derinimas su Europos Komisija užtruko, ir tai, kad investuojama labai daug atrinkti valdymo struktūrą, nepriklausomus ekspertus, kurie padėtų užtikrinti to fondo ir nepriklausomumą, ir labai teisingą valdyseną, ir strateginį investavimą“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo L. Savickas.
„Taip kad vasaros pabaigoje jau tas fondas tikrai turėtų veikti pilnu pajėgumu“, – patikino jis.
Gegužės pabaigoje Lietuvos bankas (LB) pranešė ieškantis Pagalbos verslui fondą valdysiančios bendrovės Valstybės investicijų valdymo agentūra vadovo, valdybos bei stebėtojų tarybos narių.
Fondo steigimas pradedamas Europos Komisijai patvirtinus Lietuvos pagalbos verslui fondo planą. EK gegužę pritarė Lietuvos valstybės pagalbos schemai, kuri leis pritraukti iki 1 mlrd. eurų vertės investicijų į vidutines ir dideles įmones, nukentėjusias dėl koronaviruso COVID-19 protrūkio.
Fondas per skolos ir rekapitalizavimo priemones investuos į Lietuvoje veikiančias vidutines ir dideles įmones, kurias paveikė koronaviruso protrūkis ir kurių veiklos nutraukimas gali turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių.
Lietuvos Vyriausybė padarys pradinę 100 mln. eurų investiciją ir garantuos iki 400 mln. eurų vertės obligacijas, kurios bus išleistos papildomoms lėšoms į fondą surinkti. Tikimasi, kad dar 500 mln. eurų bus pritraukta į fondą iš privačių investuotojų.
Iki vasaros pabaigos nusikėlusi verslui skirto milijardinio fondo veiklos pradžia galimai per daug nepakenks stambiajam verslui, kuriam fondas ir yra skirtas, tačiau tai priklauso nuo sektoriaus ir konkrečių aplinkybių, teigia „Investuotojų forumo“ („Investors' Forum“) vykdomoji direktorė.
Vis dėlto, pasak Rūtos Skyrienės, dėl fondo, kaip ir dėl kitų paramos priemonių, periodiškai kyla naujų klausimų, tad vasarą ir vertėtų išnaudoti atsakymų paieškoms.
„Manau, kad su tuo fondu bus dar daug klausimų visiems – ir dalyviams, ir finansų sektoriui, visiems. Per tą laiką gal kaip tik ir reikia išsiaiškinti visas detales, kad jis įsijungęs galėtų pradėti veikti“, – BNS pirmadienį sakė R. Skyrienė.
Anot jos, verslo atstovai ne kartą minėjo, jog nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui skirtos pagalbos teikimas užtrukęs. Tiesa, Paramos verslo fondui vėlavimą iš dalies galima suprasti.
„Su tuo fondu natūraliai ilgiau užtruko – vis tiek jis kažkiek kitoks, reikėjo ir reguliavimą sutvarkyti. Ir jis daugiau skirtas stambesniam verslui, tai gal kažkaip ir iškentės iki tos vasaros (...) Vis tiek stambesnis verslas turi galbūt įvairesnes veiklas ir tuos rezervus, „lašinukus“ vadinamus, ir lengviau gali pakelti. Nors priklausomai, koks verslas, šaka, kokia įmonė, – visko gali būti“, – sakė R. Skyrienė.
Jos vertinimu, dabar situacija su paramos pasiekiamumu, atrodo, gerėja.
„Visi labai giria Mokesčių inspekcijos visus veiksmus krizės laikotarpiu. Na, o „Invega“, aš įsivaizduoju: jiems teko beprotiškai didelis krūvis. Nežinau, ar jiems didino darbuotojų skaičių, bet pagalvokite: kai tu sau dirbi su keletu projektu ir tau staiga ant tavo galvos užgriūna visos paramos schemos“, – sakė R. Skyrienė.
