Valdininkai nusprendė nebesigilinti, kiek prekeiviai iš tiesų išleidžia nuomai ir visiems skirti vienodas išmokas. Tiesa, žmonės džiaugiasi bent tokia parama, tuo metu stambieji verslininkai ir toliau skundžiasi niekaip nesulaukiantys Vyriausybės karantininės paramos.
Gėlių pardavėja Žana džiaugiasi kiekvienu klientu, atėjusiu gėlių į jos saloną. Karantinas gėlių verslui, anot jos, smogė skaudžiai ir iki šiol žmonės gėlėms išleidžia mažiau nei prieš pandemiją.
„Eina žmonės, bet liūdnai, karšta, atostogos, visi kažkur važiuoja“, – kalbėjo moteris.
Gėlių turgus, esantis sostinės Konarskio gatvėje, per karantiną buvo uždarytas visą mėnesį. Dėl galimo koronaviruso plitimo Vyriausybė uždraudė turguose prekiauti viskuo, išskyrus maistą.
„Buvo uždarytas turgus, niekur negalima buvo. Sėdėjome namuose“, – pasakojo Žana.
Per karantiną sustojus verslui, savarankiškai dirbantys pagal verslo liudijimus arba individualią veiklą ir pajamų netekę prekeiviai iš Vyriausybės gavo 257 eurų mėnesines pašalpas, kad išgyventų, tačiau, pasak Žanos, su tokiais pinigais išsiversti labai sunku.
Be to, turgaus prekeiviai skundžiasi, kad mokėti už prekybos vietos nuomą ir per karantiną dažnam vis tiek teko, o Vyriausybės žadėtų subsidijų jie nesulaukė, mat įstatyminiuose raštuose minimi tik patalpų nuomotojai, o ne prekybos vietų.
„Materialinės reikėtų, padėti, moka šeimininkai nuomą“, – pastebi gėlių pardavėja Žana.
„Buvo nepagalvota, buvo kalbama apie patalpų nuomą. Nebuvo įvertinta, kad nuoma yra ir prekybinių vietų, kurios yra turgavietėse. Per Lietuvą yra daugybė vietų, turgaviečių, žmonės būtų likę už borto, negalėję pagal aprašą pretenduoti į subsidijas“, – tikina smulkiųjų verslininkų atstovė Zita Sorokienė.
Skundžiantis ne maisto prekių turgaus prekeiviams, kad per karantiną Vyriausybė jiems uždraudė dirbti, tačiau nepadeda išgyventi, ekonomikos ir inovacijų ministras sutinka skirti ir jiems papildomas vienkartines 300 eurų išmokas. Šie pinigai esą skirti prekybos vietos nuomai apmokėti ir tik tiems, kurių veiklą Vyriausybė buvo apribojusi – ne maisto prekeiviams. Ir nors skirtinguose miestuose, turgavietėse nuomos kainos skiriasi, prekeiviai nusprendė nebepurkštauti ir sutiko su visiems vienoda suma.
„Paskaičiavome vidurkį tam, kad sąnaudų, kurias patiria turgaus prekeiviai, kad būtų fiksuota tokia išmoka ir tokiu būdu tai atitiktų kompensavimo principą kaip visiems kitiems už nuomos mokesčio kompensavimą“, – teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
300 eurų išmokas turgaus prekeiviams ministras Ž. Vaičiūnas žada pradėti mokėti jau netrukus. Iš viso šiai paramai Vyriausybė skiria 6 milijonus eurų. Tai reiškia, kad išmokų turėtų užtekti 20 tūkstančių verslininkų.
Tiesa, Vyriausybei toliau priekaištauja stambesnieji verslininkai dėl to, nes tebestringa žadėta 5 milijardų parama. Esą per porą mėnesių valdininkai padalino vos milijardą eurų paramos, tai yra tik penktadalį pažadėtos sumos.
„Mes iki šiol dėl biurokratinių kliūčių, Registrų centro, skirtingo požiūrio į teisės aktą stumdomės. Premjeras teisingai pasakė, kad gelžbetoninė biurokratija kartais gal gerai valstybei, užkardo korupcinius projektus, bet šiais laikais, kai reikia greitai spręsti, priimti sprendimą, biurokratija suvaidino neigiamą vaidmenį. Nuo to kenčia visi: verslas, žmonės valstybė“, – tikino Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Beje, paramos sulaukia dar ir ne visi smulkieji verslininkai, esą paremti tik turgaus prekeivius 300 eurų vienkartinėmis išmokomis nepakanka. Pastebima, kad pamiršti iki šiol tebėra tūkstančiai nuomojamuose butuose ar kitokiose fizinių asmenų patalpose savarankiškai dirbančių paslaugų teikėjų, tokių kaip: siuvėjai, kirpėjai, batsiuviai.
