Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė pripažįsta, kad situacija jau ilgą laiką yra gana sudėtinga.
„Pieno sektorius seniai kenčia nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių ir mažų produkcijos supirkimo kainų, ką rodo ir nekonkurencingi ekonominiai rodikliai, palyginti su kitais sektoriais, ir specifiniai struktūriniai sunkumai (daug pieno ūkių traukiasi iš veiklos).
Pieno ūkiai iš kitų sektorių išsiskiria mažomis pajamomis ir itin ribotomis galimybėmis taupyti ir investuoti“, – komentuoja specialistė.
Ji įsitikinusi, kad parama padės ūkiams išlikti ekonomiškai gyvybingiems, tai paskatinimas toliau tęsti pienininkystės veiką.
Stambesniems ūkiams yra skirta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, taip kad remiami ir smulkūs, ir stambūs ūkiai, tik skirtingomis veiklos sritimis.
„Parama smulkiems ūkiams svarbi dėl kaimo vietovių išsaugojimo ir plėtros, siekiant išsaugoti regionų gyvybingumą. Juk yra skirtumas, ar ūkininkaujant gauti ūkiui 15 tūkst. eurų paramą, ar bandyti plėsti ūkį savo lėšomis.
Padidinus valdos ekonominį dydį, didėja ir ūkio pajamos, ūkiai tampa konkurencingesni. O tai svarbu būtent visapusiškam kaimo gyvybingumo palaikymui, demografinių problemų sprendimui, stabdo kaimų tuštėjimą“, – sako D. Rutkauskaitė.
Paskelbė, kam skirs pinigus
Rugpjūčio 3 d. – rugsėjo 30 d. paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ galėjo teikti tik pienininkyste užsiimantys smulkieji ūkininkai. Jie galėjo prašyti paramos, siekiančios 15 000 Eur, kuri mokama kaip 100 proc. išmoka.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) paskelbė suskirsčiusi paramos siekiančių smulkių pieno ūkių paraiškas į pirmumo eilę.
Joje atsidūrė 540 paraiškų, surinkusių reikiamą 25 atrankos balų skaičių. 2 paraiškos nesurinko būtinojo balų skaičiaus, todėl jos nėra įtraukos į sudarytą paraiškų pirmumo eilę. Didžiausią 75 atrankos balų skaičių surinko 3 paraiškos, mažiausią 25 balų skaičių surinko 75 paraiškos. Didžioji dalis paraiškų, net 170, surinko 35 atrankos balus.
Visiems 540 pareiškėjų numatyta išskirstyti 8 096 420 eurų Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų.
Parama skiriama žemės ūkio veikla užsiimantiems gyventojams, kurie yra savo vardu įregistravę valdą ir ūkininko ūkį ir kreipiasi paramos pieninei galvijininkystei.
Paraiškas pagal KPP veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ galėjo teikti ūkininkai, kurie bent 2019 m. deklaravo pasėlius ir (arba) registravo ūkinius gyvūnus.
Šia priemone remiami būtent karvių pieno produkciją gaminantys ūkiai, tad ožkų ar avių pieno gamintojai šioje programoje nedalyvauja.
Tikisi išplėsti ūkį
Kelmės rajone ūkininkaujanti Regina Rimkuvienė parama pasinaudojo jau ne vieną kartą ir liko labai patenkinta.
„Pradžioje buvo mažytės paramėlės po 1 tūkst. eurų. Išbandžiusi tai ryžausi ir didesnei, kuri siekė jau 15 tūkst. Visas paraiškas visada pildau pati, jokių konsultantų niekada nesamdžiau ir būna juokinga girdėti, kad tai kažkas baisu ar sudėtinga. Taip šnekantys žmonės man tikri keistuoliai“, – teigia buhaltere dirbanti moteris, kuri dar ir ūkininkauja.
Anot R. Rimkuvienės, ES parama skirta tikriems ūkininkams.
„Su NMA visada bendraujame geranoriškai. Jeigu nori dirbti ir dirbi – parama naudotis tikrai apsimoka. Turime 4 juodmarges karvutes ir 10 hektarų žemės, grūdus pašarams auginamės patys, tad esame tikrai smulkus ūkis. Iš paramos lėšų pirkome sėjamąją, grėblius, melžimo aparatūrą, frontalinį krautuvą.
Savais arba iš banko skolintais pinigais išsiversti būtų sunku. Privalumas, naudojantis parama, dar ir tas, kad kokios nors nelaimės atveju vaikams nekris prievolė grąžinti pinigus. Jei tapsi, pavyzdžiui, neįgalus, vaikai už tave mokėti neturės“, – aiškina ūkininkė.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje iš viso buvo auginama per 634 tūkst galvijų – beveik 20 tūkst. mažiau nei 2019 m. pradžioje.
