Karenas – vienas iš TV3 televizijos ir SEB banko organizuojamos „Išsipildymo akcijos“ herojų.
Vaiko gyvybę gydytojai gelbėjo dvi paras
Siaubinga nelaimė įvyko kovo mėnesį, Karenui leidžiant laiką pas senelius kaime. Jų kieme sarginis šuo užsipuolė ir sužalojo berniuką. Vaiko krūtinės ląsta buvo perkąsta, nebebuvo pusės veido, ausyčių, kūnas subjaurotas. Vaiko gyvybę gydytojai gelbėjo dvi paras.
Kareno mama Jekaterina prisimena iškart po nelaimės buvusias gilias žaizdas sūnaus veide, krūtinėje ir nugaroje, tačiau džiaugiasi, kad situacija pamažu gerėja. Liepos mėnesį jos sūnui buvo restauruotas dešinės pusės apatinis vokas.
„Prieš tai jo nebuvo, po akimi buvo duobė, bet gydytojas Karolis Baužys tikrai padarė stebuklą. Tikrai dabar jis kitaip atrodo. Aišku, beveik nėra blakstienų, bet bent jau atsirado vokas ir jis dabar atlieka savo funkciją, laiko tą akytę vietoje“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo Jekaterina.
Mama atvirauja, kad nelaimės padarinius berniukas jaučia iki šiol, o pastaruoju metu skundžiasi akytės skausmu ir negali pajudinti dešinės pusės veido:
„Nors tos žaizdos, kur buvo įkasta, sugijo, bet jis pradėjo skųstis, kad nejudina dešinės pusės antakio, kaktos. Gydytojai nustatė, kad buvo pažeistas nervas. Sūnus pradėjo jausti diskomfortą, todėl užsirašėme pas neurologą ir jau mėnesį laukiame eilėje. Traumatologai mums sakė, kad yra būdų, kaip išjudinti tą pažeistą audinį nerviniais impulsais, bet tą gali padaryti tik neurologas. Todėl dabar laukiame konsultacijos
Ant apatinio voko beveik nelikę blakstienų, per operaciją bandė susiūti taip, kad į išorę eitų tos blakstienos, bet žiūriu, kad jos vėl pradėjo virsti į akies vidų. Todėl dėl jam dirgina akį, jis ją vis krapšto.“
Pasak mamos, sudėtingiausia situacija yra su berniuko ausytėmis, mat po žiauraus šuns sukandžiojimo berniukas visiškai neteko dešinės ausies:
„Ten yra tik skylutė, daugiau nieko, – verkia Jekaterina. – Krūva sugijusių randų ir skylutė… Kitoje pusėje aplink ausį niekas nepažeista, pačios išorinės ausytės mažiau kaip pusę like, bet ji bent yra.“
Išgyvena psichologinę traumą
Jekaterina sako, kad visa laimė, jog nepažeista sūnaus klausa ar regėjimas. Šiokių tokių sutrikimų berniukas turi, tačiau ji viliasi, kad ateityje pavyks jų atsikratyti. Kol kas sunkiausiai jos sūnui sekasi kovoti su vidiniais išgyvenimais ir baimėmis.
Jis bijo likti vienas namuose, o pastaruoju metu daug kalba apie mirtį. Moteris iki nelaimės dirbo, tačiau dabar turi būti su vaiku, nes jis išsigąsta net menkiausio krebždėjimo.
„Jis visiškai negali būti vienas, daugiausiai penkias minutes. Turiu visada būti šalia, grįžti namo bet kurią minutę. Jis tuo metu tik užsidaro savo kambaryje ir niekur neina. Anksčiau viskas buvo gerai, vienas išbūdavo, kad ir pusę dienos.
Dabar net jeigu užsimano į tualetą, skambina man ir laukia, kol aš pareisiu. Kažkurią dieną surizikavau ir išvažiavau į bažnyčią. Jis turėjo sulaukti brolio, pabūti vienas 15 minučių. Tai man teko iš Vilniaus centro lėkti namo, nes jis stovėjo už savo kambario durų ir paskambinęs man sakė, kad girdi garsus.
Neišsiaiškinau, kas tai buvo per garsai. Galėjo būti ir skersvėjis ar dar kas nors, gal kaimynai. Lėkiau namo, nes vaikas rėkė į telefoną: „Mama nedėk ragelio ir greičiau grįžk“, – pasakoja Jekaterina.
Pradėjęs eiti į mokyklą, tapo linksmesnis
Moteris pasakoja, kad po nelaimės berniukas labai bijojo sugrįžti į mokyklą, tačiau pradėjęs ją lankyti, tapo linksmesnis ir rečiau klausinėja apie nelaimę.
„Kai pradėjo eiti į mokykla, jis pagyvėjo, pralinksmėjo, jį labai šiltai priėmė mokytojos. Mokykla iš tikrųjų buvo išsigelbėjimas. Tačiau vis tiek, kai jis grįžta namo, aš jau turiu jo laukti, kad nebūtų vienas.
Nuo kovo, kai nutiko nelaimė, iki pat rugsėjo jis buvo visiškai uždarytas, nes randams ir žaizdoms buvo pavojingi saulės spinduliai. Jis visą vasarą iki vakaro buvo uždarytas namuose, mes vengėme saulės. Jis nieko nematė, tik ateidavo vienas draugas. Tai įsivaizduokit, vaikui tiek laiko niekur neišeiti“, – sako moteris.
Kreipėsi pagalbos pas psichologę
Jekaterina pasakoja, kad iškart po nelaimės užrašė sūnų pas psichologę:
„Dar mums begulint ligoninėje psichologė jau buvo tris kartus apsilankiusi. Išsirašius, pirmoje eilėje mes ėjome pas psichologę, nes vaikas ištisai šnekėjo apie nelaimę, visą laiką, kai nemiegodavo, klausdavo: „Kodėl? Kodėl šuniukas įkando, kodėl šuniukas supyko?“. Jis visą laiką pabusdavo.“
Mama pasakoja, kad psichologės žodžiais tariant, Karenas tiesiog verda iš vidaus, jame kunkuliuoja daug sunkių emocijų, baimės, nepasitikėjimo. Tačiau specialistė prognozuoja, kad ir toliau lankant konsultacijas, berniuko savijauta pagerės.
„Ji sako, kad jaučia, kaip ten viskas jam verda. Aš jos tiesiog prašiau, kad pasakytų, jog viskas bus gerai, – verkia mama. – Ir ji sako, kad tikrai viskas bus gerai, bet užtruks ir jokiais būdais negalima nutraukti susitikimų.
Dar sunku, bet viskas kažkada susitvarkys. Palyginus su tuo, kaip pradžioje viskas buvo, tai dabar jis jau retai kalba apie nelaimę, retai klausia kas ir kodėl įvyko“, – skaudžiais išgyvenimais dalijasi moteris.
Kasdien prisimena skaudžią nelaimę
Kareno mama neslėpdama ašarų pasakoja, kad jai prieš akis kasdien stovi vaizdas, kaip šuo kramto jos vaiką. Moteris lankosi pas psichoanalitiką, tačiau kol kas vidines traumos sukeltas žaizdas gydyti sekasi sunkiai.
„Man labai sunku, be galo skaudu, kai prisimenu tą momentą, aš negaliu įkvėpti. Man norisi šaukti iš skausmo. Kai vaikas šalia, turiu reikšti ramybę, kad jis jaustų, kad mama tvirta. Bet kai jis nemato, aš einu iš proto. Aš naktimis pabundu kas tris valandas, nemiegu, man tas vaizdas stovi akyse, tarsi viskas būtų įvykę vakar“, – nesulaiko ašarų moteris.
Skaičiuoja dienas iki operacijos
Šiuo metu berniukui reikalinga ausyčių rekonstrukcinė operacija užsienyje. Jekaterina sužinojo, kad tokias operacijas atlieka ir Lietuvoje, bet užsienio specialistų patirtis ir galimybės nepalyginamai didesnės. Tačiau ligonių kasos neapmoka tokių operacijų užsienyje, o mama tokios sumos pinigų neturi, berniuką augina viena ir šiuo metu negali dirbti.
Jekaterina planuoja kitų metų pavasarį vykti į konsultaciją užsienyje. Tuomet jau bus praėję metai po tragedijos ir sūnaus pažeisti audiniai bus sugiję. Gydytojai teigia, kad ausyčių rekonstrukcinę operaciją Karenui jau galima atlikti, nes vaiko ausis nustoja augti 8–10 metų.
Jekaterina atskleidžia, kad sūnus kasdien skaičiuoja dienas, nes gydytojai jam pasakojo, kad iki ausyčių atstatymo operacijos turi praeiti dvylika mėnesių.
„Jis skaičiuoja, kiek liko laiko, klausia manęs: „Mama, o kada, ar tikrai padarys?“. Tos abejonės, baimės, aš tikinu, kad jei viskas bus gerai su karantinu, tai tikrai padarys“, – verkia Jekaterina.
Reikalinga finansinė parama
Rekonstrukcija vyktų etapais per tris metus. Iš pradžių būtų atstatoma viena ausytė, o tik jai sugijus, būtų tvarkoma ir antroji.
„Aš negaliu pamiršti šio įvykio, nes vien tas ausų atstatymas truks iki trijų metų. Pati operacija yra labai sudėtinga, nėra kaip kokia vokų patempimo operacija. Aš bijau ir nerimauju, kad tik pavyktų ir prigytų.
Pirmoji operacija gali trukti iki 11 valandų. Aš išvien apie tai galvoju ir turiu dar pora mėnesių tam pasiruošt, bet nežinau kaip. Galvoju apie tai, kaip sūnui atidarinės krūtinės ląstą, pjaus iš krūtinės kremzlę, formuos tą naują ausytę, vėl pjaustys galvą. O paskui, dar užtruks nuo 6 iki 9 mėnesių, kol viskas užgis.
Ir antrą ausį darys tik kai sugis pirma. Visada yra rizika, nes tai yra naujai sukuriamas organas ir gali neprigyti, bet stengiuosi apie tai negalvoti. Bandau vyti tas blogas mintis, kad kas nors bus ne taip“, – atvirauja Jekaterina.
Operacijos kaina Anglijoje būtų apie 52 000 eurų, o Vokietijoje – nuo 30 000 iki 40 000 eurų. Taip pat šeimai pinigai reikalingi brangiems vaistams randams minkštinti bei psichologo konsultacijoms. Dideles viltis Jekaterina deda į „Išsipildymo akciją“, kuri yra padėjusi jau ne vienam nelaimės ar sunkios ligos ištiktam vaikui. Moteris nuoširdžiai dėkoja visiems geros valios žmonėms, kurie prisideda prie Kareno gijimo:
„Mes jau patyrėme, kiek daug yra gerų žmonių, kiek žmonės prisidėjo, net jeigu tu jų ir nepažįsti, jie taip jaučia svetimą skausmą. Tai kažkokie stebuklai“.
Apie „Išsipildymo akciją“
„Išsipildymo akcija“ sėkmingai gyvuoja nuo 2003 metų. Per visus šiuos metus geros valios žmonės paaukojo beveik 10 mln. Eurų. Už suaukotas lėšas ligoninėms ir vaikams buvo nupirkta medicininė įranga, vaistai, atliktos operacijos, suteiktos reabilitacijos, pagerinta buitis. Iš viso akcijos metu buvo padėta daugiau nei 180-iai itin sunkių ligonių, kai kurie iš jų, tiesiogine to žodžio prasme, buvo prikelti gyvenimui.
Akcijos metu surenkamos lėšos skiriamos ne tik pavieniams vaikams gydyti, bet ir ligoninėms reikalingai medicininei įrangai įsigyti, kuri naudojama daugelio vaikų sveikatos problemas spręsti.
Prisidėti prie „Išsipildymo akcijos“ galima telefonu:
1891 – 3 eur;
1892 – 5 eur;
1893 – 10 eur.
Informacija bankiniams pavedimams atlikti:
AB SEB banko akcijos sąskaita: LT89 7044 0600 0385 2791; Kodas 70440; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB „Swedbank“ akcijos sąskaita: LT06 7300 0101 1936 4074; Kodas 73000; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB Luminor Bank akcijos sąskaita: LT75 4010 0424 0261 9386; Kodas 40100; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB „Citadele“ banko akcijos sąskaita: LT19 7290 0000 0170 0188; Kodas 72900; Labdaros fondas „Vienybė“.
Aukojimas taip pat galimas per elektroninio aukojimo sistemą Aukok.lt
