Tiesa, kai kuriuos nakvynės namus nuolatiniai gyventojai priešingai – per karantiną apleido dėl taikomų itin griežtų reikalavimų.
Vilnietis Viktoras Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ laikinųjų namų bibliotekėlėje dairosi knygos. Laisvalaikio skaityti – per akis, mat per pirmą karantino bangą liko be darbo.
„Per tą patį karantiną dirbau statybose, sumažėjo darbo krūvis, ir tapau nereikalingas paprasčiausiai, ir tiek“, – sako laikinųjų namų gyventojas Viktoras Novikovas.
Pasibaigus pirmajai bangai, vyrui buvo sužibusi viltis įsidarbinti, bet koronaviruso pandemijai įsismarkuojant vėl liko be pajamų. „Carito“ Laikinųjų namų vadovė sako, tai ne vienintelė istorija, tokių žmonių ima daugėti.
„Girdisi, kad kai kam prastovos, kad kai kas atostogauja šiuo metu, tokie štai atgarsiai tikrai yra“, – pasakoja laikinųjų namų vadovė Sigita Urbonaitė.
Laikinuose namuose, kurie po remonto gali priimti per septyniasdešimt žmonių, visos vietos užpildytos.
„Šiuo metu yra padidėjęs besikreipiančių skaičius. Tikrai kai kuriems tenka laukti, kol atsilaisvins vieta. Nesam guminiai, turim per septyniasdešimt vietų. Tai praktiškai esam didžiąja dalimi užsipildę“, – teigia S. Urbonaitė.
Pasak direktorės, reikia laikytis ir reikalavimų – mat jau dabar lovos namuose sustatytos taip, kad būtų išlaikytas atstumas.
Vilniaus nakvynės namų valdžia baldų kol kas nestumdo, tarpų tarp lovų nėra. Gyventojai nesiskundžia, nors neslepia, daugiau žmonių kambariuose nesinorėtų. Po būtinojo pasivaikščiojimo, kol vėdinamos patalpos, grįžusi Tatjana įvykdo visus reikalavimus.
Ji juose jau trečią kartą. Senjorė neteko namų, o dukters namuose vietos nėra, tad kol sulauks socialinio būsto nuo koronaviruso grėsmės ir kitų negandų glaudžiasi su dar dviem kambario kaimynėmis.
„Nu žinot, keturi žmonės, tai jau daug mums, va, vienos nėra, laisva, tai jau gerai. Tryse tai gerai dar. O ketvirtas jau daug“, – kalbėjo nakvynės namų gyventoja Tatjana.
Vilniaus nakvynės namų direktorius sako priešingai, palyginti su pernai žmonių mažiau. Paaiškinimas paprastas – kai kurie benamiai tiesiog nemėgsta dėl karantino nakvynės namuose taikomų taisyklių.
„Mes paprasčiausiai reikalaujam pažymos dėl kovido. Kad tų nebūtų griežtumų tokių, išėjimų, atėjimų, kadangi ribodavom išėjimus, ribodavom, tik paeiliui leisdavom, ne tik kas kur nori. Tai daug kas spjovė ir išėjo išvis, ir nežinia kur išėjo“, – sako nakvynės namų direktorius Edvardas Jablonskis.
O laikytis taisyklių išties nori ne kiekvienas – priverstinai, kol patalpos dezinfekuojamos, į lauką išprašyti žmonės laiką leidžia vienas šalia kito, nesilaikydami atstumo.
O prie Aušros Vartų, nors miesto valdžia ir draudžia, išmaldos prašo Arvydėliu prisistatantis vyras neslepia, ne tik atstumo, bet ir kitų reikalavimų nesilaikytų. Tad ir pats, ir jo likimo draugai naktis leidžia kur kam pakliūva.
„Kai kurie garažuose, kai kurie randa sandėliukus“, – pasakoja vilnietis Arvydas.
Jeigu ims vėsti, nakvynės namų vadovas neslepia, kad dalis tokių žmonių grįš. O jeigu pavojingasis virusas ims guldyti vieną po kito, nakvynės namų direktorius užtikrina, kad planą B turi – paruoštos papildomos patalpos benamiams.
