nykimas

 Visaginiečiai po atominės elektrinės uždarymo niekaip neranda darbo ir bėga iš Visagino arba į didmiesčius, arba dar dažniau – ir visai palieka Lietuvą. Tiesa, miesto valdžia didesnės bėdos nemato, ir sako, esą priešingai, padėtis gerėja, ir jau netrukus Visaginas taps klestintis. Tiesa, tam reikia prisivilioti kuo daugiau įmonių, sukursiančių darbo vietas. Ignalinos atominė elektrinė - pirmoji pasaulyje, nutraukusi nesaugių reaktorių veiklą.

Emigracija ir skurdas iš Lietuvos žemėlapio tiesiog šluote šluoja regionus. Net didesniuose miestuose jau uždarytos mokyklos, kaimai dėl paskutinio kultūros spindulio kovoja sunkiai suvokiamom priemonėm – kai mokykloje lieka vos 30–40 vaikų, jos gaivinamos dirbtinai – verčiamos med. punkto, kultūros centro ir darželių junginiais. Tačiau tai tik ,,priešmirtinis’’ mokyklų gaivinimas – vaikų regionuose mažėja dešimtimis kartų – šeimos emigruoja jau kartu su pensininkais tėvais.

Dėl nykstančių gyvenimo plotų ir žmogaus veiklos poveikio gepardai greitai artėja prie išnykimo ribos, sakoma šią savaitę paskelbto naujo tyrimo išvadose, kuriose mokslininkai ragina imtis skubių veiksmų greičiausiems planetos gyvūnams išsaugoti. Gepardų skaičius Zimbabvėje per pastaruosius 16 metų sumažėjo daugiau nei 85 proc., o Irane jų liko mažiau nei 50, skelbia Londono zoologų draugija ir Laukinės gamtos išsaugojimo draugija.

Šešiasdešimtmetė Regina – viena iš nedaugelio Kiemelių kaimo gyventojų turinti savo nedidelį ūkį – arklį Čigoną, keletą ožkų. Moteris įsitikinusi, anksčiau ar vėliau kaimas virs vaiduokliu, mat jauni žmonės išvažiuoja, o seni gyventojai išmiršta. „Nykstantis, kas gi čia gyvens? Aš sakau – aš sena, mano vyras senas, va arklį turiu, gyvulių turiu. Ir viskas. Ką čia mano sūnus gyvens? Baikite jūs, niekada taip nebuvo ir nebus. Praeikite per kaimą – pusę kaimo jau nebėra.

Per vieno žmogaus gyvenimą negalima matyti klimato kaitos, nes klimatas keisdavosi per tūkstančius, milijonus metų. Dabar, kada mes labai smarkiai pradėjome lemti klimatą, klimato kaitą mes galime matyti jau vieno žmogaus gyvenime ir netgi vaiko gyvenime, „Žinių radijui“ sakė klimatologė Audronė Galvonaitė.   „Labai dažnai mes supainiojame du dalykus: klimatą ir orus. Sako, koks čia klimato šiltėjimas, jeigu vasarą šaltą arba naktys šaltos. Tai yra orai, tai yra dinamika.

Šiandien net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose veikiančios parduotuvės gali leisti savo klientams atsiskaityti banko kortelėmis. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, grynųjų pinigų naudojimas kainuoja šimtus milijardų eurų, taigi akivaizdu, kad ilgainiui bus pasirinkta elektroninė alternatyva. „Elektroniniai pinigai yra žymiai pigesni už grynuosius. Skaičiuojama, kad Europoje kas metus išleidžiama apie 100 mlrd.

Pastaruoju metu vyksta svarbūs pokyčiai asmens bankinės informacijos teikimo srityje, visų pirma informacijos teikimo metoduose ir apimtyse. Iki šiol institucijos, norinčios gauti iš finansų įstaigų reikalingą informaciją apie konkretų asmenį, turėjo pateikti užklausą. Tačiau jau greitai viskas apsivers – bankai ir kitos finansų įstaigos teiks informaciją ne tik pagal atskirą paklausimą, bet ir automatiškai.

Per pastaruosius 50 metų augalų ir gyvūnų rūšių įvairovės nykimas yra didesnis nei bet kada anksčiau. Kasdien teršiamas pramonės ir transporto išmetamomis dujomis oras sukelia rimtas aplinkos užterštumo problemas bei prisideda prie pasaulinio klimato atšilimo. Dėl pastarojo, kyla vandenynų ir jūrų vandens lygis, auga vidutinė metinė oro temperatūra, keičiasi metų laikų trukmė, jų pradžia ir pabaiga.

Atlanto mėlynpelekiai tunai, atsidūrę ties išnykimo riba, pirmą kartą po daugelio dešimtmečių suteikė populiacijos atsikūrimo vilčių. Atlantinių tunų mėgėjai gali šiek tiek lengviau atsikvėpti: jūrų biologai pranešė, kad grėsmingai sumažėjusi mėlynpelekių tunų populiacija pamažu pradeda atsigauti.

Įvykiai Ukrainoje, Kryme parodė kaip greitai keičiasi geopolitinė situacija, kai buvusios draugiškos šalys atsiduria karinio konflikto situacijoje. Rusijos pastangos įtraukti Ukrainą į Eurazijos ekonominę sąjungą baigėsi Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymu ir vieno iš labiausiai dotuojamų Ukrainos regionų - Krymo aneksija į Rusijos Federacijos sudėtį. Tokia įvykių raida kelia rimtų abejonių Rusijos tarptautinių įsipareigojimų patikimumu, geopolitiniais Rusijos tikslais.

Naujas tyrimas atskleidė, kad pasauliniame kompiuterių tinkle naudojama tik 5 proc. šiuo metu Žemėje vartojamų kalbų, pranešė BBC. Pasak tyrimo autorių, internete naudojamos 388 kalbos iš 7 776 šiuo metu pasaulyje vartojamų. Teigiama, kad technologijų raida paspartino kalbų nykimą. Anglų kalba tyrimo duomenimis šiuo metu parašyta apie 55 proc. visos internete paskelbtos tekstinės informacijos. Antroje vietoje yra rusų kalba (6,1 proc.), trečioje - vokiečių (5,3 proc.

Algimantas BALTRUŠAITIS Esant blogiausiam scenarijui, Šiaulių gyventojams tektų evakuotis iš miesto. Grėsmę kelia ne tik greta miesto įrenginėjama pavojingų atliekų deginimo gamykla bei sąvartynas, bet ir tolimesni kaimynai. Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statoma atominė elektrinė, tad įvykus reaktoriaus sutrikimams ar avarijai radiacijos pilni debesys keltų pavojų ne tik Vilniui ar Kaunui, bet ir Šiauliams bei kitiems didmiesčiams.

Gaurėje per pastaruosius dvejus metus mirė 13 žmonių, gyventi atsikraustė dvi naujakurių šeimos – 6 asmenys. Įsivaizduojant tokią gyventojų kaitą šis miestelis turėtų visiškai ištuštėti po 70 metų. Tęsdama rašinių ciklą „Nykstantys kaimai“ lankiau senų, apleistų namų pilnas šio miestelio gatves. Sodybas, kuriose kadaise virė gyvenimas, ant šono verčia didelės gyventojų ambicijos, ir, kaip visada, per maži pinigai. 28 kampai Teko girdėti, kad Gaurėje galima nebrangiai įsigyti sodybą.

Dėl prastos Lietuvos zoologijos sodo būklės Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA) panaikino jo, kaip visateisio nario, statusą ir pakeitė jį į kandidato. „Tai – nemaloni ir netoleruotina situacija. Privalome imtis neatidėliotinų ir veiksmingų priemonių, kad Lietuvos zoologijos sodas atitiktų visus tarptautinius reikalavimus ir vėl taptų visateisiu EAZA nariu“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Kone trečdalis pasaulio žemės ūkio derliaus yra priklausomas nuo vabzdžių ir kitų gyvūnų atliekamo žiedadulkių pernešimo. Didžioji dalis nuopelnų šioje srityje tenka bitėms. Deja, pastaruoju metu bitės masiškai miršta, o šios epidemijos priežastys nėra iki galo atskleistos, rašo „The Telegraph“. Kol kas egzistuoja keletas potencialių kaltininkų: parazitai, virusai ir pesticidai. Tačiau gali būti, kad bičių marą sukėlė keleto priežasčių derinys.

Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vienas gražiausių Lietuvos dvarų – Lentvario rūmai – ketvirti metai nyksta. Padaręs restauracijos tyrimus, savininkas teigia, kad neturi pinigų tolesniems darbams. Tuo metu paveldosaugininkai sako, kad kai kurių darbų nebegalima atidėlioti. Kultūros paveldo departamento komisija Lentvario dvaro rūmuose tikrina, kaip prižiūrimas istorinis pastatas.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“ Ką daryti, kad ir kormoranai liktų sotūs, ir Juodkrantės sengirė nenunyktų, kaip tas Anykščių šilelis? Ekosistemų tyrėjai laidoje „Mokslo ekspresas“ įvairiapusiškai vertina šių ėdrių paukščių įtaką gamtai ir siūlo sprendimo būdus. Nors gamtą mylėti, tausoti patartina ir madinga, kartais tą daryti sunku. Ypač jeigu reikia mylėti kormoranus Juodkrantės gamtoje.

„Santaros-Šviesos“ klubo organizuotoje diskusijoje „Šiaulių tuštėjimo metas“ filosofas Gintautas Mažeikis priminė, jog tuštėja ne tik Šiauliai, per penkiolika metų dvigubai sumažėjo Kaunas. Tuštėjimo priežastys valstybėje suvokiamos per naiviai. G. Mažeikio nuomone, labiausiai veikia prieštaravimas: žmonių lūkesčiai didėja, o galimybės juos patenkinti mažėja. Ieškoma kaltų Vasario 16-osios popietę „Sieloje“ surengtą diskusiją profesorius ir filosofas Gintautas Mažeikis pradėjo nusivylimo gaida.

Lietuvos Vyriausybė su vietos bendruomene ir savivalda turėtų padėti išlaikyti nedideles lietuvių mokyklas Lenkijoje, sako Prezidentės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė. "Manytume, ir Prezidentė yra išreiškusi šią nuomonę, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų galvoti, kaip stengtis kaip tik įmanoma padėti išlaikyti nedideles lietuvių mokyklas Lenkijoje", - "Žinių radijui" sakė šalies vadovės atstovė.

 Šiuolaikinis mokslas turi mažai galimybių pasiekti ką nors panašaus, ką padarė Galileo, pirmasis teleskopu ėmęs tyrinėti dangų, ar Charlesas Darwinas, kuris pasiūlė evoliucijos teoriją, teigia psichologas ir mokslo genijų ekspertas. Deanas Keithas Simontonas iš Kalifornijos universiteto teigia, kad kaip ir pasmerktieji drontai, šiems tyrėjams prilygstantys mokslo genijai jau išnyko.

Lietuvos dailės istorikų draugija reiškia didelį nerimą dėl unikalios medinės architektūros pastato - Vilniaus Užupio rajone, Polocko gatvėje, esančio XIX a. gyvenamojo namo būkle. „Pastaraisiais metais atgijęs dėmesys Vilniaus medinei architektūrai, formuojančiai nepakartojamą Žvėryno, Užupio ir kitų istorinių Lietuvos sostinės dalių peizažą, daugelio vertingų pavyzdžių gali nebeišgelbėti“, - teigiama Lietuvos dailės istorikų draugijos išplatintame pranešime. Namas Vilniuje, Polocko g. Nr.

Pasak paskutinės Kelmynės kaimo gyventojos, 86-erių metų Anzelmos Jurgaitienės, jos sodyboje gyveno ir tėvai, ir seneliai. Rodos, ką tik, o iš tiesų prieš kelias dešimtis metų prabėgusios buities rūpesčių kupinos dienos atėjus senatvei nutyla. Šaltoje troboje ir spengiančioje tyloje širdis atgyja akims užkliuvus už vietos, kur brangiojo sėdėta, į grindis, kur pirmieji mažųjų žingsneliai žengti, dabar proanūkių nulakstyti.

Pesticidai, kurie yra naudojami žemės ūkyje, naikina bites darbininkes ir mažina jų gebėjimą rinkti maistą. Tai lemia, kad tie augalai, kuriems bitės yra reikalingos dauginimuisi, taip pat nukenčia. Londono universiteto mokslininko Richardo Gillo ir jo kolegų atliktas tyrimas rodo, kad dažnas kamanių susidūrimas su pesticidais susilpnina jų gebėjimą ieškoti maisto ir padidina bičių darbininkių mirtingumą, skelbia ABC Science.

Dabar pradėta vykdyti valstybinė Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje programa leidžia tikėtis, kad mūsų šalies vandenyse bus atkurti šių žuvų ištekliai. Šią programą, kuri numatyta iki 2020 m., praėjusį pavasarį patvirtino aplinkos ir žemės ūkio ministrai. Ją įgyvendinant vakar Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų specialistai į Nerį išleido per penkis tūkstančius eršketų jauniklių. Išleidžiant šiuos jauniklius dalyvavo ir kolegos iš Latvijos, atvykę pasisemti patirties.

Atšilus orams gamtoje galima pastebėti labai retus ir nykstančius roplius – balinius vėžlius. Iš vandens telkinių šie patraukia į sausumą, kur deda kiaušinius. Lietuvos gamtos fondas rūpinasi vėžlių bei jų buveinių apsauga ir atkūrimu ir prašo gyventojų pranešti, jei teko matyti šiuos egzotiškus gyvūnus. Tai leis gamtosaugininkams nustatyti naujų jų radimviečių, efektyviau taikyti apsaugos priemones. Baliniai vėžliai yra labai reta ir daugelyje ES šalių itin saugoma roplių rūšis.

Beveik pusei iš 6000 šiuo metu pasaulyje naudojamų kalbų, UNESCO vertinimu, gresia išnykimas. Kas dvi savaites išnyksta viena kalba, trečiadienį Bonoje pranešė Vokietijos UNESCO komisija. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) sudarė kalbų, kurioms gresia išnykimas, atlasą. Jame šuo metu išvardytos 2474 kalbos. Tarp jų yra 230 kalbų, išnykusių nuo 1950 metų. Atlasas kas savaitę atnaujinamas. Kalbai grėsmė išnykti kyla dėl daugybės priežasčių.

Mokslininkai nustatė, kad Birmos pitonai yra susiję su žinduolių nykimu JAV Floridos valstijos pelkėtose žemumose, praneša BBC. Mokslininkų komanda išanalizavo pranešimus apie žinduolius „Everglades“ (pelkėtų žemumų) nacionaliniame parke prieš ir po pitonų pagausėjimo. Mokslininkai nustatė ryšį tarp pitonų paplitimo ir sumažėjusio meškėnų, triušių, rusvųjų lūšių ir kitų rūšių gyvūnų skaičiaus. Žurnale PNAS išspausdintame pranešime teigiama, kad kelių žinduolių rūšių sumažėjo 90 proc.

Viena iš klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių – didėjanti CO2 koncentracija atmosferoje. Esant didesniam vartojimui, kasdienėje veikloje žmogus nuolat generuoja vis daugiau anglies dioksido. Transporto priemonės, elektros ir šilumos energija, gaunama deginant iškastinį kurą, – pagrindiniai anglies dioksido taršos šaltiniai.

Didžiausias Irane Urmijos ežeras vis labiau senka, o po keleto metų gali visiškai išdžiūti, atidengdamas didžiulius druskos klodus. Kamalas Saadatas beviltiškai žvelgė į šimtus potencialių klientų, žinodamas, kad jis negalės jų pakviesti į kelionę savo laivu pasimėgauti pavasario savaitgaliu vaizdingame Urmijos ežere, trečiame pagal dydį sūraus vandens ežere pasaulyje, praneša naujienų agentūra AP. „Žiūrėkite, laivas įstrigęs.

Jei nebus imtasi skubių veiksmų, „jūrų atogrąžų miškais“ vadinami koraliniai rifai iki 2050 metų gali visiškai išnykti, perspėja mokslininkai. Dėl klimato atšilimo pakilusi jūrų vandens temperatūra, dėl užterštumo anglies dvideginiu didėjantis vandenynų rūgštingumas, laivyba, intensyvi žvejyba, pakrančių plėtra, žemės ūkio nuotekos – visa tai k elia grėsmę koraliniams rifams, nuo kurių priklauso šimtų milijonų žmonių pragyvenimo šaltinis, teigiama ataskaitoje.

Per metus gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 84,5 tūkst. ir 2010 metų pabaigoje siekė 3,24 mln. Tuo tarpu 2009 metų pabaigoje šis rodiklis siekė 3,33 mln. „Gyventojų skaičiaus sumažėjimas beveik priligtų Marijampolės ir Mažeikių gyventojų skaičiaus sumažėjimui", - teigė Statistikos departamento generalinio direktoriaus pirmoji pavaduotja Vilija Lapėnienė. Didžiausi emigracijos srautai iš Lietuvos buvo balandžio–rugpjūčio mėnesiais, o vėliau palaipsniui mažėjo.