Lietuvos dailės istorikų draugija reiškia didelį nerimą dėl unikalios medinės architektūros pastato - Vilniaus Užupio rajone, Polocko gatvėje, esančio XIX a. gyvenamojo namo būkle.
„Pastaraisiais metais atgijęs dėmesys Vilniaus medinei architektūrai, formuojančiai nepakartojamą Žvėryno, Užupio ir kitų istorinių Lietuvos sostinės dalių peizažą, daugelio vertingų pavyzdžių gali nebeišgelbėti“, - teigiama Lietuvos dailės istorikų draugijos išplatintame pranešime.
Namas Vilniuje, Polocko g. Nr. 52, pradėtas statyti 1876 m. pagal inžinieriaus architekto Ivano Levickio projektą. 1887-aisiais pagal inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus projektą namas buvo perstatytas.
„Tai ypatingos architektūrinės vertės medinis pastatas, puoštas menine drožyba, kuriai Vilniuje neprilygsta joks kitas medinis paminklinis namas. Jame tarpukariu gyveno visuomenės ir kultūros istorijai svarbios asmenybės - menininkai Konstantinas Markovskis, Jadvyga Minska, rašytoja Sofija Bykova, lankėsi tapytojas Ferdinandas Ruščicas ir fotografas Janas Bulhakas. Namas 2006 m. buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą“, - primena dailės istorikai.
Jų teigimu, meniškai vertingiausios pastato dalies - dviaukštės kiaurapjūve ornamentine drožyba dekoruotos verandos - kiauras stogas žiemos nebeatlaikys, todėl būtina imtis kuo skubiausių priemonių šio statinio avarinės būklės pašalinimui ir viso statinio restauravimui.
„Teoriškai Lietuvos medinės architektūros paveldu tarsi ir rūpinamasi, (...), tačiau iš tikrųjų šio paveldo apsaugos situacija blogėja, o vertingi medinės architektūros objektai sparčiai nyksta. Lietuvos dailės istorikų draugijos nuomone, visoms institucijoms, kurių pareiga - rūpintis medinės architektūros apsauga, būtina koordinuoti savo veiksmus ir realiai saugoti medinės architektūros paveldą. Gera pradžia galėtų būti namo Polocko g. 52, Vilniuje, vertingųjų savybių, o ypač - unikalios meniškos drožybos - išsaugojimas ir restauravimas“, - teigiama Lietuvos dailės istorikų draugijos pranešime.
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas spaudai yra sakęs, jog unikalaus namo restauravimui galėtų būti skirtas finansavimas iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos fondų paramos lėšų, Vilniaus savivaldybei kreipusis į Kultūros ministeriją, tačiau ministerijos valdininkai sako konkretaus valstybinio planavimo dėl vertingų medinių pastatų tvarkymo dar neturintys.
