Dabar pradėta vykdyti valstybinė Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje programa leidžia tikėtis, kad mūsų šalies vandenyse bus atkurti šių žuvų ištekliai. Šią programą, kuri numatyta iki 2020 m., praėjusį pavasarį patvirtino aplinkos ir žemės ūkio ministrai. Ją įgyvendinant vakar Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų specialistai į Nerį išleido per penkis tūkstančius eršketų jauniklių. Išleidžiant šiuos jauniklius dalyvavo ir kolegos iš Latvijos, atvykę pasisemti patirties. Latviai taip pat ketina imtis atkurti eršketų išteklius.
Prie Baltijos jūros esančių šalių aplinkos ministrai 2007 m. pasirašė Helsinkio komisijos veiksmų planą dėl Baltijos jūros ir įsipareigojo prisijungti prie Vokietijos ir Lenkijos vykdomų aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo darbų.
Jos
taip pat įsipareigojo parengti šių išteklių atkūrimo programas eršketams gyventi tinkamose upėse.
Vykdant tokią programą, ir šiandien į Nerį ir Šventąją dar buvo išleista apie du tūkstančius aštriašnipių eršketų jauniklių. Iš viso į šias abi upes jų jau yra išleista apie 13 tūkstančių. Pirmą kartą šalies istorijoje, pasak Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus Vytauto Grušausko, į upes yra paleisti ne iš svetimų kraštų atgabenti, bet Lietuvoje, Rusnėje, išvesti jaunikliai.
Aštriašnipiai eršketai gyvena labai ilgai, bet ir bręsta ilgai. Kad pirmą kartą išnerštų, turi praeiti apie 15-18 metų. Per tą laiką jie susiduria su daugybe pavojų. Vienas svarbiausių – intensyvi žvejyba jūroje ir vidaus vandenyse.
Aštriašnipių eršketų išteklių nepavyks atkurti, jeigu nepadės žvejai. Aplinkos ministerija kreipiasi į visus žvejus ir prašo, kad pagavę upėje ar Kuršių mariose eršketą jį paleistų atgal į vandens telkinį. Informacija apie pagautą žuvį ir būdą, kaip ji buvo sugauta, Aplinkos ministerijos specialistams taip pat yra labai svarbi. Ji padės išsiaiškinti aštriašnipio eršketo migracijos kelius ir elgseną. Informaciją apie sugautus eršketus prašom siųsti Aplinkos ministerijos elektroniniu paštu [email protected]
.
