Nauji orai – nauji namai
Kiekvienas gyvūnas ar augalas yra prisitaikęs ir išsivystęs gyventi tam tikroje aplinkoje. Kas atsitiktų, jei ta aplinka pradėtų keistis? Didžiausia problema, jog kylant vidutinei metinei temperatūrai, dauguma organizmų praranda savo namus ir traukiasi į vietoves su jiems palankesnėmis sąlygomis.
Tačiau kas nutiks, kai nebeliks kur trauktis? Jau greitai baltosios meškos ir kitos atšilimui jautrios rūšys tiesiog išnyks, nes nesugebės prisitaikyti prie naujos, jų organizmui nepritaikytos aplinkos. Dar skaudesnis likimas laukia augalijos, kuri negali trauktis bei sunkiai ir lėtai prisitaiko.
Lietuva didžiausioje erkinio encefalito rizikos teritorijoje
Kaip bebūtų, ne visos organizmų rūšys gali išnykti. Kol prie šalčio pratusios rūšys keliauja į šiaurę ieškoti tinkamesnių namų, kai kurie vabzdžiai, tokie kaip erkės ir panašūs kenkėjai, džiaugiasi ilgesniu savo aktyvumo ciklu.
Aplinkos sąlygos, susijusios su klimato atšilimu, paveikė erkių, o kartu ir erkinio encefalito, išplitimą ir sergamumo dinamiką Europoje. Šiuo metu didžiausios rizikos teritorijos centrinėje ir rytinėje Europos dalyje laikomos Baltijos ir Šiaurės šalys.
„Keičiantis klimatui žiemos Lietuvoje tampa vis šiltesnės. Pastarosios dvi žiemos (2013-2015 metais) buvo 3-4ºC šiltesnės nei įprasta bei pasižymėjo labai negausia sniego danga. Šiltos ir besniegės žiemos yra labai palankios kenkėjiškiems vabzdžiams.
Pastebima, kad esant tokioms šiltoms žiemoms erkės gali išlikti aktyvios ištisus metus. Po šiltų žiemų jų išgyvena daug daugiau ir tai sudaro palankias sąlygas plisti ligoms“, – teigia klimatologas Justinas Kilpys.
Saugokime save gamtoje
Norint apsisaugoti nuo kenkėjų keliaujant gamtoje, patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia turėtų taip pat būti gerai prigludusi prie kūno.
Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę ar gobtuvą. Galima naudoti repelentus – nariuotakojus atbaidančias medžiagas, kuriais reikėtų padengti atviras kūno vietas ar net drabužius. (http://www.ulac.lt/ligos/E/erkinis-encefalitas)
Žemės likimas jos gyventojų rankose
Pasaulinis klimato atšilimas ir su juo susijusios pasekmės nėra tokios nekaltos ir nepavojingos, kaip buvo manoma anksčiau. Norint ištaisyti padarytą žalą, žmonijos laukia ilgas ir sunkus išbandymų laikotarpis.
Viskas priklausys ne nuo ko nors kito, bet nuo kiekvieno iš mūsų požiūrio, vertybių ir veiksmų. Norint užkirsti kelią tolimesnėms pasekmėms neužtenka saugoti vien save. Vertėtų susimąstyti kokie iki šiol turimi mūsų įpročiai ir veiksmai daro žalą globaliu mastu ir ar esame pasirengę žengti žingsnį žmonijos ir pasaulio gerovės link.