kenkėjai

Maistinės kandys yra nemalonūs kenkėjai, kurie gana greitai ir lengvai gali įsikurti tarp sausų ir birių maisto produktų. Kandys ypač mėgsta maitintis kruopomis, dribsniais, makaronais, džiūvėsėliais, selenomis ir kitais miltų gaminiais. Aptinkamos jos ir tarp įvairiausių grūdų, sėklų, prieskonių, arbatžolių, riešutų, džiovintų vaisių, uogų, grybų ar net saldumynų.

Cukriniai žvyninukai – tai kenkėjai, kurie ypač mėgsta drėgnas vietas, pavyzdžiui, vonios kambarius. Štai patarimai, kaip su jais kovoti ir užkirsti kelią jų atsiradimui, rašo express.co.uk. Padės šie patarimai Užtikrinkite tinkamą ventiliatoriaus veikimą Cukrinius žvyninukus traukia didelė drėgmė. Todėl svarbu užtikrinti tinkamą ventiliaciją vonios kambaryje. Įrenkite arba suremontuokite ventiliatorius, kad sumažintumėte drėgmės lygį ir išvengtumėte kondensato susidarymo.

Pelių pasirodymas namuose yra vienas iš nemaloniausių buitinių niuansų, todėl labai svarbu žinoti, ką daryti, kad pelės į jūsų namus daugiau nebeužsuktų. Savo tinklaraštyje kenkėjų kontrolės ekspertai „Archers Pest Control“ dalijosi: „Pelės per savo šlapimą ir išmatas platina daugybę bakterijų, tokių kaip salmonelės ir listerijos. Beklaidžiodamos jos su savimi perneša bakterijas ir nešvarumus, kurie patenka tiesiai ant stalviršių, spintelių ir visur kitur.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukia nemažai vartotojų nusiskundimų ir klausimų apie maistines kandis, šių kenkėjų daromą žalą. Gyventojai teiraujasi, kaip apsiginti nuo šių vabzdžių, kokių imtis apsaugos priemonių ir kt.  VMVT specialistai atsako į dažniausiai šia tema užduodamus klausimus.

Atvėsus orams, į namus ima brautis vorai, tačiau daugybė žmonių pataria namuose ant palangės padėti kaštonų – tai padeda apsisaugoti nuo vorų. Vorai kažin, ar gali pridaryti daug žalos namams, mat mūsų šalyje yra vos keletas vorų rūšių, kurios galėtų prakasti žmogaus odą, tačiau dažnai žmonės imasi juos atbaidyti ar stengiasi išprašyti lauk dėl vienos vienintelės priežasties – arachnofobijos (vorų baimės).   Yra daugybė gudrybių ir patarimų, kaip apsaugoti namus nuo vorų – nuo langų uždar...

Sodininkai šiemet stebėjosi intensyviu šliužų antpuoliu – ne vienas pastebėjo, kad šiemet jų buvo kaip niekad daug. Sodininkė Irena sako šiemet išbandžiusi netikėtą, bet veiksmingą šliužų atbaidymo būdą, kurį naudos ir kitąmet – šliužų sode ženkliai sumažėjo. Šliužai soduose pridaro krūvą žalos: apgraužia gėles, kitus augalus, dėl ko jie tik silpnėja, o artėjant žiemai tai – prasta žinia, mat augalai bus jautresni šalčiui.

Rudenį pelių daržuose ir butuose tampa labai daug, nes jos ieško maisto ir šiltų vietų žiemos miegui. Kartais graužikų atsikratyti gali būti gana sunku, ypač kai jų yra daug. Patyrę šeimininkai dalijasi paslaptimis, kaip greitai atsikratyti kenkėjų darže ir namuose. Papasakosime, kokie paprasti, bet labai veiksmingi kovos su graužikais metodai. Kaip visam laikui atsikratyti pelių namuose Pelės gaudyklės. Tai populiariausias kovos su graužikais metodas.

Daržininkų siaubas. Neišrankus maistui. Galintis sunaikinti visą derlių ir daryti ženklų neigiamą poveikį aplinkai. Kas? Tai invazinis kenkėjas – ispaninis arionas. Kur jis paplitęs Alytuje, domėjosi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos lektorius, biomedicinos mokslų daktaras Žydrūnas Preikša ir miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai.

Keičiantis klimatui Lietuvoje vis daugėja atkeliaujančių invazinių rūšių kenkėjų, kurie ne tik laikui bėgant gali išstumti vietinius gyvūnus, bet ir padaryti didelę žalą daržoves, vaisius ar dekoratyvinius augalus auginantiems gyventojams. Ekspertai pažymi, kad šylant klimatui su šiais kenkėjais susidurs vis daugiau žmonių ir ragina imtis prevencinių priemonių. Invaziniai šliužai ir buksmediniai ugniukai vis dažniau plinta mūsų pievose, soduose ar lysvėse.

Šią vasarą šliužai ir vikšrai yra vieni iš labiausiai varginančių sodo kenkėjų, su kuriais susiduria daugelis. Tačiau yra paprastas būdas apsaugoti augalus nuo jų naudojant paprastą naminį purškalą. Šliužai ir vikšrai yra baisiausias sodininkų košmaras, nes jie suėda bet kokį augalą, su kuriuo susiduria, ir per naktį gali sunaikinti net kelis mėnesius trukusį sunkų darbą, auginant augalus.

Dėl įsisukusio žievėgraužio tipografo Trakų miškuose aplinkosaugininkai skelbia stichinę nelaimę. Miškininkai turi apžiūrėti kone kiekvieną eglę, ir ten kur yra kenkėjų, medžius būtina išpjauti ir kuo greičiau išvežti iš miško. Laiku nepastebėjus kenkėjo, gali kilti pavojus visiškai sveikiems medžiams, o ilgainiui tose vietose gali nelikti spygliuočių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Žiurkės yra gudrūs ir smalsūs graužikai, kurie veisiasi mūsų namų pakraščiuose. Joms labiau patinka gyventi šalia mūsų atliekų ir šiukšlių nei laukinėje gamtoje. Šie gudrūs gyvūnai itin gerai moka išgyventi, todėl jų atsikratyti yra sudėtinga. Veiksmingiausias būdas atsikratyti žiurkių kieme – užuot naudojus stiprius nuodus ar žiaurius spąstus, kurie gali pakenkti kitiems laukiniams gyvūnams, nebeduoti joms maisto, rašoma mosquitojoe.com.

Virtuvėje pastebėjus mažas museles yra didelė tikimybė, kad tai – vaisinės muselės, kurių dabar gausu daugelio namuose. Kova su jais gali atrodyti bergždžia, tačiau Romualda sako radusi paprastą gudrybę, kaip jų atsikratyti. Vaisinės muselės tiesiog dievina prinokusius vaisius ir daržoves, kurių dabar rasime daugelio namuose. Šios mažos muselės greitai apspinta pernokusius bananus, bulves, svogūnus ir bet kokius kitus produktus, laikomus ne šaldytuve.

Baigiantis vasarai į namus vis dažniau užklysta vorai. Laimei, yra paprastas būdas jais atsikratyti, kuris jums tekainuos centus. Baigiantis vasarai daugelis kenkėjų kelia vis mažiau rūpesčių, tačiau vorai – tik prabunda ir ima keliauti į žmonių namus, rašo express.co.uk. Temperatūrai atvėsus, vorai įžengia į žmonių namus, kad susirastų šiltą vietą, kur galėtų pasislėpti per žiemą ir gautų maisto, nes medžioklės grobio šaltėjant orams lieka vis mažiau.

Šliužai, nors ir nėra kenksmingi, jau spėjo tapti didžiausiu sodininkų košmaru – šie gyviai, dažniausiai naktį, apgraužia lapus, žiedus ir stiebus. Nežinantiems, ko griebtis kovoje su šliužais, sodininkas Jonas pasidalijo savo naudojamu metodu. Šie gleivėti gyviai dažniausiai yra aktyvūs naktimis, po savęs palieka gleivių takelius, išduodančius jų buvimo vietą, tačiau išgaudyti ir surinkti visus iki vieno – kone misija neįmanoma.

Šliužai – vieni didžiausių sodininkų priešų ir kam teko su jais susidurti, žino, kaip sunku juos išnaikinti. Tačiau ekspertė patarė, kaip tai padaryti ir lengvai, ir pigiai, kad šliužų neliktų nė kvapo. Puoselėjami, prižiūrėti augalai tampa šliužų taikiniu, tad vos per vieną naktį galite netekti dalies ilgo ir sunkaus darbo. Vis dėlto, nebūtina išleisti krūvos pinigų, norint išnaikinti šiuos nemalonius gleivėtus sodo svečius, rašo express.co.uk.

Kaip sustabdyti šliužus, kad jie neėstų jūsų augalų? Tam padės kasdieninis namų apyvokoje naudojamas daiktas. Nors pesticidai gali būti veiksmingi šalinant sraiges ir šliužus, kai kurie gali manyti, kad tai gana žiaurus būdas jų atsikratyti. Jei ieškote humaniškesnio būdo, kaip pašalinti šliužus iš jūsų augalų, jums gali padėti vienas „Reddit“ vartotojas, rašoma express.co.uk. „Naudojau kavos tirščius ir man tai visai neblogai pasiteisino“, – komentavo „Reddit“ vartotojas.

Kurkliai – tikras siaubas daugeliui sodininkų. Šie kenkėjai ne tik pakenkia augalų šaknims, bet ir apkandžioja daržoves, sukeldami didelių nuostolių derliui. Kovoti su jais gali būti tikras iššūkis, todėl verta žinoti, kaip veiksmingai apsaugoti savo sodą. Naujienų portalui tv3.lt parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė pasakoja, kaip atpažinti pirmuosius kurklių požymius sode ir kaip natūraliai juos pašalinti.

Sode apsigyvenę kurmiai ima kelti rūpesčių – nors jie padeda kovoje su įvairiais kenkėjais, norintiems turėti gražią veją kyla vienintelis klausimas, kaip juos išnaikinti. Sodininkas Viktoras pasidalino patarimais, kaip kurmius išprašo iš savo kiemo. Jei sode darbuojasi kurmiai, iškart aiškiai matyti jų darbo rezultatai – visą veją nusėja kurmiarausiai. Vieni naudoja kurmių atbaidymui skirtus aparatus, skleidžiančius garsą, kiti griebiasi ne pačių humaniškiausių būdų.

Vasarai artėjant į pabaigą, šliužai kelia vis daugiau rūpesčių – jų veisimosi sezonas baigėsi, todėl šių kenkėjų, ieškančių sodo augalų, kuriais galėtų misti, tik daugėja. Šliužų neišvengė ir sodininkė Inga, pasidalijusi savo asmenine patirtimi, kas jai padeda atsikratyti šių kenkėjų. Kova su šliužais – nelengvas darbas, tačiau yra natūralių būdų, kaip atsikratyti šių kenkėjų. Taip nereikia naudoti nuodingų granulių, kurios gali būti pavojingos ir žmonėms, ir gyvūnams.

Sodo veja yra mėgstamiausia laisvalaikio zona, todėl ypatingai svarbu vasarą ją išlaikyti labai geros būklės. Šiais metais labai aktyviai darbuojasi kurmiai, darydami žalą visų tipų vejoms. Kurmiai rausia giluminius urvus bei tunelius išstumdami žemes į paviršių, o galybė kurmiarausių sudarko veją.

Šliužai ir sraigės gali greitai tapti tikru galvos skausmu darže, naikindami jūsų kruopščiai auginamus augalus. Čia pateikiami keli efektyvūs metodai, kurie padės apsaugoti jūsų derlių: Natūralūs barjerai Sukurkite fizines kliūtis iš medžiagų, kurios stabdo šliužus ir sraiges.

Šliužų naikinimas – nesibaigianti ir ilgai trunkanti sodininkų kova. Kovoti nepadeda ir tai, kad šliužai yra hermafroditai ir kad jų kiaušinėliai dirvožemyje gali išlikti gyvybingi metų metus. Vis tik, nieko nedaryti – pats blogiausias pasirinkimas, o kaunietis Rimas pasidalijo savo metodu, kaip kovoja su šliužais. Šliužai, visai kaip ir sraigės, gali sunaikinti augalus greičiau, nei jie spėja užaugti, todėl tai yra vieni didžiausių sodininkų priešų.

Vasara yra pats darbymetis aistringiems sodininkams, puoselėjantiems savo augalus bei daržoves. Deja, graužikai gali tapti tikru košmaru, tačiau sodininkystės entuziastų teigimu, vienas augalas atbaido žiurkes iš sodo. Žiurkės ne tik niokoja derlių – šie bjaurūs padarai visur palieka išmatų, platina ligas ir slepiasi pačiose nepastebimiausiose vietose. Maža to, jos beprotiškai greitai dauginasi. Žiurkių nėštumas trunka tik tris savaites.

Sodininkai puikiai žino, kad šliužai gali pridaryti daug žalos augalams, todėl imasi visų įmanomų priemonių, kad tik juos atbaidytų. Savo atrasta priemone pasidalijo ir sodininkė Virginija – moters teigimu, šį metodą ji naudoja visą vasarą ir šliužų sode vis mažiau. Šliužai minta įvairių augalų lapais, vaisiais, daržovėmis, ypač mėgsta jaunų augalų lapus. Virginija sako, kad jaunus augalus visada uždengia plastikiniais buteliais nupjautu viršumi, kitaip šliužai iš augalų nepalieka nieko.

Karštos ir sausos vasaros kloja pamatą ne tik augalų klestėjimui, bet ir įvairių kenkėjiškų gyvių visimui. O vienos iš daugybę žalos darančių padarų yra spragės. Tai maži, „akrobatiški“ vabaliukai, ėdantys įvairiausio plauko daržovių lapus, palikdami specifines skylutes. Šie pakenkimai savo ruožtu sumenkina derlių, o kartais ir visai pražudo jaunus pasėlius. Laimei, šių gyvių galima atsikratyti arba išvengti, tad dalinamės pagrindiniais spragių naikinimo ir išvaikymo patarimais.

Vos pamačius ant augalų ūglių kolonijas vabzdžių sodininkai griebiasi už galvų. Tai – amarai, kurie susibūrę ant augalo ūglio traukia iš jo visas naudingas medžiagas. Sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė atskleidė, kaip atsikratyti šiais kenkėjais. „Sodui jie žalingi tuo, kad pakenkia visiems augalų ūgliams. Jų būna didelės kolonijos, jie ištraukia iš augalo sultis. Tos amarų kolonijos yra labai galingos, dėl to gali stipriai pakenkti augalui.

Sodininkai pastebi, kad šiemet kaip niekada daug pačių nemėgstamiausių kenkėjų – šliužų. Kad sode jų padaugėjo, pastebi ir sodininkas Raimondas, pasidalijęs, kaip kovoja su šiais kenkėjais. Vyras pasakoja, kad šiemet ypač daug invazinių šliužų – jei nesiimtų jokių priemonių, šie karaliautų visame sode. Kenkėjai apgraužia viską savo kelyje: nusitaiko į sode augančias daržoves ir gėles, kai kurių augalų lapų nelieka kone žaibiškai.

Šliužai yra vieni iš labiausiai nepageidaujamų kenkėjų, nes jie per naktį gali niekais paversti mėnesius trukusį sunkų darbą, tačiau vienas sodininkas pasidalijo būdu, kaip kovoti su šiais niekadėjais nenaudojant cheminių medžiagų. Šliužai ne tik kenkia jūsų augalams, bet ir gali pritraukti į sodą grybelines ligas. Laimei, yra paprastas būdas juos sulaikyti nenaudojant jokių cheminių priemonių.

Invaziniai šliužai – prieš keletą metų į Lietuvą atkeliavę gyviai, kurie sugebėjo prisitaikyti prie šalies klimato ir sėkmingai daugintis. Daugeliui sodininkų jie tapo nepakenčiama problema, kuri savo kelyje naikina viską, ką mato. Apie tai, kaip išnaikinti šiuos parazitus papasakojo sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė. „Invaziniai šliužai jau jokia naujiena. Mes su jais kovojame jau kokius 8 metus, kai užsivežėme jų iš Ispanijos su egzotiniais augalais.

Kurkliai – vienas labiausiai sodininkus erzinančių kenkėjų, kuris sunaikina derlių glūdėdamas po žeme. Šį daržo „svečią“ iš savo lysvių iškrapštyti sunku dėl to apie tai, kaip išnaikinti kurklius, papasakojo sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė. Moteris paaiškino, kokių yra veiksmingų būdų kurklių naikinimui.

Pavojingiausias miško kenkėjas – žievėgraužis tipografas – toliau siautėja Lietuvos giriose ir masiškai naikina egles. Dvi šalies savivaldybės jau skelbia stichinę nelaimę, pažeistus miškus tenka iškirsti. Aplinkos ministras sako, kad šio miško kenkėjo populiacija šiemet Lietuvos miškuose mažesnė nei pernai. Vis dėlto kartelė gali būti peršokta, nes sausra ir šiltas oras dar labiau padeda žievėgraužiui tipografui daugintis.

Apmaudu, kai jūsų puoselėjamą sodą niokoja šliužai, tačiau be vargo sustabdysite juos pasisodindami penkių rūšių žydinčius augalus. Kai jūsų sodą ar daržą ima pulti amžinai alkani šliužai, apima ir pyktis, ir neviltis, tačiau, laimei, yra paprastas sprendimas, kaip visam laikui sustabdyti šiuos kenkėjus nuo augalų niokojimo.

Ne visiems pasiseka sulaukti produktyvaus nuostabių didžiulių svogūnų galvų ar sveikų laiškų derliaus. O viena iš tai lemiančių problemų yra svogūnų ligos ir kenkėjai. Priežasčių svogūnams užsikrėsti gali būti įvairių, pradedant sodinukų kokybės neatitikimais, baigiant tinkamų auginimo bei sandėliavimo sąlygų neužtikrinimu, todėl reikia numatyti galimybes užkirsti kelią šioms bėdoms įvykti.

Kova su šliužais sodininkams tampa tikru galvos skausmu, ypač, kai jie užpuola ilgai puoselėtus ir kruopščiai prižiūrėtus augalus. Tačiau sodininkas Kęstas pasidalijo savo naudojamais būdais, kaip išnaikina šiuos kenkėjus savo sode. Vyras sako išbandęs daugybę įvairių triukų, pirko ir moliuskocidus, tačiau pasirinko naudoti natūralias priemones, nes cheminės yra pavojingos gali kelti pavojų ir žmonėms, ir augintiniams.

Žiurkių antplūdis verčia žmones pirmiausia griebtis nuodų arba spąstų. Šią kenkėjų problemą galite išspręsti lengviau – sodinkite tam tikrus augalus. Kai tik žiurkės apsigyvena jūsų sode ar name, jos iš karto tampa didžiuliu galvos skausmu. Per trumpą laiką šie graužikai gali padaryti stebėtinai daug žalos turtui. Namai, transporto priemonės ir sodai nėra saugūs, kai aplink yra žiurkių. Jos taip pat kelia pavojų sveikatai, nes platina infekcines ligas žmonėms ir naminiams gyvūnams.

Invaziniai šliužai pažįstami daugelio Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų gyventojams. Jie puola ne tik dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims. Iniciatyvos kovoti su šiais invaziniais kenkėjais turėtų imtis ir gyventojai, ir savivaldybės, nes pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda, be to, jie veisiasi ir viešose erdvėse, primena Aplinkos ministerija.

Šliužai ir sraigės yra besočiai padarai ir gali padaryti žalos jūsų sodams, tačiau jų galite atsikratyti naudodami paprastą virtuvės ingredientą. Vasarai įsibėgėjant ir sodams žydint, daugelis ieško veiksmingų būdų, kaip apsaugoti augalus nuo įprastų kenkėjų, pavyzdžiui, šliužų ir sraigių. Sraigių ir šliužų atsikratykite naudodami druską Viena iš išbandytų priemonių yra paprastas, daugelio namuose turimas produktas – valgomoji druska.

Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) – kurklinių (Gryllotalpidae) šeimos vabzdys, dar vadinamas parpliu, turkliu. Tai yra požeminių erdvių vabalas, kuris gyvena po žeme ir gali sukelti žalą augalams. Kūno ilgis iki 5 cm. Galva nedidelė, burnos organai nukreipti į priekį, antenos neilgos. Turi trumpus odiškus antsparnius, ilgus vėduokliškus ir plačius sparnus. Priekinės kojos rausiamojo tipo. Patelė deda iki 500 kiaušinių, vystosi ilgai (2–2,5 metų) ir gyvena žemėje.

Pastebėjote, kad gelsta agurkų lapai? Tai ankstyvas ženklas, jog reikia imtis tam tikrų priemonių, kad pagrindinė problema nepablogėtų, neišplistų ir nepakenktų gausiam derliui. Dalinamės priežastimis, kodėl taip gali nutikti ir patarimais, kaip tai sutvarkyti. Per didelis arba per mažas vandens kiekis Agurkus, kaip ir bet kuriuos kitus augalus, lengva perlaistyti. Tuomet agurkai gali būti pažeidžiami šaknų puvinio.

Niekas nenori savo sode rasti šliužų sugriaužtų gėlių ir daržovių – tai daugeliui yra pats nekenčiamiausias ir daug problemų keliantis kenkėjas. Šliužams įsiveisus sode šie ne tik apgraužia augalus, bet ir kenkia augalų sveikatai, kartu mažina ir derlių. Būdų, kaip atsikratyti šliužų, yra daugybė, tikriausiai, nebežinant, ko griebtis, sodininkai išbando viską, kas tik įmanoma.

Actą galime rasti kiekvieno namuose, jis ne tik naudojamas kaip prieskonis, maistui suteikiantis ypatingą skonį ar kaip marinatų dalis, bet gali puikiai pasitarnauti buityje. Šis paprastas ir nebrangus produktas gali padėti išspręsti daugelį buitinių problemų, nuo valymo iki kvapų neutralizavimo. Tad norime pasidalinti acto panaudojimo būdais, kurie palengvins kasdienes buities problemas. Kaip išsirinkti actą? Parduotuvėse acto pasirinkimas didelis: nuo baltojo iki vyno acto.

Įvairūs kenkėjai yra tamsioji ir nemalonioji sodininkystės pusė. Tiesa ta, kad kiekviename sode jų yra. Ypač jeigu stengiatės daržoves bei kitus augalus auginti ekologiškai. Kenkėjų naikinimui naudojame įvairias priemones ir dažnai tai primena kovą su vėjo malūnais. O ką jeigu pasitelktume į pagalbą kitus augalus? Augalai – spąstai yra populiarėjanti sodininkystės kryptis. Tai augalai, nuviliojantys kenkėjus nuo daržovių ar kitų augalų.

Soduose ir daržuose apsigyvenę šliužai – tikras galvos skausmas sodininkams, o kova su jais gali atrodyti beprasmė, tačiau sodininkė Raimonda pasidalijo, kaip ji atsikrato šliužų. Moters teigimu, tai – mažiausiai laiko ir pastangų reikalaujantis, bet efektyviausias išbandytas būdas. Yra daugybė kenkėjų, kurie soduose visai nelaukiami, o šliužus, greičiausiai, galima pavadinti pačiais nekenčiamiausiais nekviestais sodo gyventojais.

Bene kiekvienas sodininkas trokšta po ilgų vasarinių darbų nurinkti gausų derlių. Tačiau tam dažnai sutrukdo įvairūs kenkėjai, kurie minta augalais ir taip naikina būsimus vaisius, daržoves ar uogas. Su tokiais kenkėjais Vilniaus rajone susidūrė ir sodininkas Kęstas (aut past. vardas pakeistas). Prieš kelias dienas Kęstas pasidalijo surinktų vabzdžių nuotraukomis „Facebook“ grupėje „Sodas-Daržas-Kiemas-Namai“, kuriose užfiksavo paplitusius kenkėjus.

Smagu užsiauginti savo vaisius ir daržoves, tačiau apmaudu, jei juos apninka visokiausi vabzdžiai. Ekspertai pataria, kaip kenkėjus atbaidyti natūraliais būdais. Auginti vaisius ir daržoves yra naudingas ir dėkingas užsiėmimas, tačiau itin nemalonu, kai jūsų augalus ima pulti kenkėjai. Juos apsaugoti galima pesticidais, tačiau ne visiems ši idėja priimtina.

Šylant orams vis dažniau į namus ima brautis vorai, tačiau jei jų nemėgstate ar net bijote, yra paprastas būdas, kaip jų atsikratyti – pasisodinkite šiuos augalus namuose. Sušilus orams dažniau atidarome namų langus, norėdami įsileisti gryno oro, tačiau taip į namus patenka ne tik oras, bet ir nekviesti svečiai – vorai. Nors vorus pastebime ne visada, jų mūsų namuose būna ištisus metus, ypač vasarą, kai dažniau praveriame langus, rašo mirror.co.uk.

Šliužai yra vieni iš labiausiai nekenčiamų kenkėjų, su kuriais susiduria daugybė sodininkų. Jie gali suėsti augalus, per naktį sunaikinti daigus ir padaryti negrįžtamą žalą. Tačiau yra būdų, kaip lengvai atsikratyti šliužų – sodininkai papasakojo, kaip tai padaryti. Šliužai dažnai sutinkami soduose, nes mėgsta drėgną ir švelnų klimatą.

Miškininkai pralaimi kovą su agresyviu kenkėju žievėgraužiu, tad lietuviškos eglės toliau sparčiai nyksta. Pastaraisiais metais miškininkai išpjovė šimtus hektarų pažeistų eglių.  Maždaug pusantro milijono medžių nudžiuvo patys. Ir nors urėdijos, miškų tarnyba kovoja su agresyviu kenkėju žievėgraužiu – kovą kol kas šis vabalas laimi. Jų plotai plečiasi ir esą vienintelė efektyvi priemonė – iškirsti eglynus. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.