nuomonė

Ar įmanoma abiturientui iš anksto susiplanuoti sėkmingą karjerą? Taip, jei tai atsakingai darysite nuo pirmojo žingsnio – teisingo studijų pasirinkimo universitete. Kaip nesuklysti priimant šį nelengvą sprendimą pataria Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė Rūta Čiutienė.   Specialistės teigimu, nėra blogų profesijų, yra neteisingas pasirinkimas. Daugelis galbūt nori būti vadovais ar advokatais, tačiau ne visi geba jais būti.

Bjaurūs, pikti, įžeidžiantys – toks įspūdis susidaro paskaičius komentarus po bet kokia tema parašytu straipsniu. Anonimiškai rašantys žmonės nemąstydami pila purvą ir pamazgas ant aprašytų veikėjų, dažnas tokiu būdu išlieja pyktį, pavydą, susikaupusias nuoskaudas ar tiesiog blogą nuotaiką. Komentarai dažnai lydimi penkiaaukščių keiksmažodžių, bet juos rašantys nieko blogo tame nemato, o jei ir mato - nesibaimina, nes juk rašo anonimiškai.

Manau, visi artistai yra tapę priklausomi nuo vieno narkotiko – savo žiūrovų. Žmogus, kaip kolektyvinė esybė, keičiasi patirtimi, jausmais, energija. Tai vyksta ir koncertų metu. Žinoma, ne visiems ir visada pavyksta užmegzti tą nematomą kontaktą. Tokiu atveju tenka lieti prakaitą ir jau patiems atiduoti jėgas. Iš savo koncertinės praktikos galiu tai patvirtinti – kad ir kokia būtų nuotaika ar savijauta, scenoje tai išnyksta.

Vidas Bareikis, Režisierius „Jis verčia mąstyti. Jis visus verčia mąstyti. Saugumo stoka – štai kas verčia mąstyti. Ir todėl jo visi taip nekenčia. “ ( Albert’as Camiu. „Kaligula“) Šis A. Camiu sakinys, mano nuomone, šiomis dienomis puikiai apibūdina ne tik garsųjį istorijos veikėją Kaligulą, bet ir patį teatrą bei šiuolaikinę visuomenės laikyseną.

O žinojimas nėra privilegijuotųjų teisė. Laikas būtų garsiai pasakyti, kad visuomenei aktualių atsakymų žinojimas yra mūsų visų prievolė, o ne išrinktųjų teisė. Gebėjimas kalbėti faktais viešojoje erdvėje turėtų tapti savaime suvokiamas, ypač tarp asmenų, pretenduojančių į elito vardą. Kitaip dažnas mūsų rizikuoja tapti dezinformacijos platintoju.

Išvados, kurias apie žmogų padarome per pirmas dvi sekundes, labai panašios į tas, kurios susiformuoja su juo pabendravus pusvalandį ar visą savaitę. Tiesa, pirmas įspūdis ne visada būna teisingas – mes jį linkę pervertinti. Tokias įžvalgas neseniai lietuvių kalba pasirodžiusioje knygoje „Ką pamatė šuo: ir kiti nuotykiai“ pateikia Kanados žurnalistas, rašytojas, bestselerių autorius Malcolmas Gladwellas.

Rusijos propaganda yra tokia efektyvi, nes ji remiasi mokslo pažanga, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis. Geriausia alternatyva jai, anot profesoriaus, – tai demokratija ir nuomonių įvairovė, o ne visuomenės uždarumas ir centralizacija. „Rusijos šiuolaikinė propaganda pradeda labai plačiai remtis ir naudotis šiuolaikiniais humanitarinių ir socialinių mokslų tyrinėjimais. Vadinasi, mokslo pažanga tarnauja propagandai ir karo mašinai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis, kandidatas į prezidento postą Valdemaras Tomaševskis teigė nekreipiantis dėmesio į politologų komentarus, kuriuose jo šansai yra vertinami nepatenkinamai. Pasak politiko, jo galimybes labai prastai vertina tik politologai, kurie remiasi senomis žiniomis. „Tegul jie pasižiūri naujausius duomenis. O aš pats savęs nevertinu, rinkėjai viską nuspręs“, - trumpai nukirto V. Tomaševskis. „Viskas yra gerai.

Antradienį į Balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri gyvena Didžiojoje Britanijoje ir pareiškė savo nuomonę dėl lošimų. Ja galite perskaityti čia. „Olifėjos“ atsakymas: Pagrindinis UAB „Olifėja“ akcininkas yra ne privatūs akcininkai, kaip rašo autorė, o Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). 1992-aisiais Lietuvos olimpiečiai negavo iš valstybės biudžeto paskirtos paramos, nes biudžete trūko pinigų. Tad lėšų nepakako net lėktuvo bilietams į Olimpines žaidynes įsigyti.

LRT.lt, "Baltijos tyrimai" Didžiausią teigiamą įtaką žiūrovų nuomonei praėjusiuose Prezidento rinkimų debatuose padarė Artūras Paulauskas, tačiau geriausiai pasirodė – Dalia Grybauskaitė. Tokius duomenis pateikia LRT užsakymu kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta TV auditorijos apklausa. Gegužės 1 dieną LRT televizijos debatuose, kurių tema buvo teisėsauga, teisėtvarka ir kova su korupcija, dalyvavo visi septyni kandidatai į aukščiausią šalies postą.

LRT.lt, "Baltijos tyrimai" Visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos TV auditorijos apklausos duomenimis, antruosius Prezidento rinkimų debatus, transliuotus per LRT televiziją ir LRT radiją, užtikrintai laimėjo socialdemokratų kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis. Tačiau didžiausią teigiamą įtaką žiūrovams padarė Naglis Puteikis. Jis labiausiai pagerino nuomonę apie save.

Lietuvos premjeras pareiškė, kad pritarus idėjai Lietuvoje statyti naują Visagino atominę elektrinę (AE), dar kartą gali būti atsiklausta visuomenės nuomonės. Algirdas Butkevičius, antradienį Seime skaitydamas metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą, pabrėžė, kad branduolinės energetikos plėtra yra viena alternatyvų, šaliai apsirūpinant elektros energija.

„Šiandien Lietuvoje matome gana stipriai surežisuotą gyvenimą. Net prezidento rinkimai jau yra užkulisiuose surežisuotas spektaklis. Šiandien politologai komentuoja, kad dauguma kandidatų, kurie eina varžytis su dabartine prezidente, nerodo noro kovoti“, – pirmadienį sakė kultūros istorikas Darius Kuolys. Pasak jo, šiame surežisuotame politiniame spektaklyje išsiskiria vienas personažas.

Garsusis Lietuvos transvestitas Raulis Mammadli supyko ne juokais. Mergina persirenginėjantis, bet artimiausiu metu lytį žadantis pasikeisti Raulis, savo naujausioje vaizdo žinutėje, kuria pasidalijo socialiame tinkle, širsta: „Gyvenkite savo gyvenimą, nebūkite šūdai“. Pasak Raulio, neseniai viename klube susipažinus su dailiu vaikinu, priėjęs nepažįstamasis pastarajam atskleidė, kad Raulis yra vyras.

Įdomieji skaičiai ir skaičiukai. Ketvirtadienis buvo paskutinė diena, kada rinkimų į Europos parlamentą kampanijos dalyviai turėjo pristatyti juos palaikančiųjų piliečių parašus. Atrodo, ne tiek ir daug tų parašų reikėjo surinkti: partija žmonių pasitikėjimą privalėjo įrodyti 10 tūkst. („būsimieji prezidentai“ turėjo surinkti 20 tūkst. parašų, - red. past.) rinkėjų parašų. Tačiau netgi toks skaičius kai kurioms politinėms jėgoms tapo mirtina riba.

„Yra viena paslaptis, kurią turime įvardinti. Ji yra labai paprasta. Lietuva seniai turi eurą, mūsų litas yra griežtai, vienprasmiškai pririštas prie euro“, - iš Seimo tribūnos savo kolegoms priminė konservatorius Kęstutis Masiulis. Jis priminė, kad anksčiau litas buvo pririštas prie dolerio.

„Kažkas už Seimą jau nusprendė įsivesti eurą. Ir mes jau apie tai nekalbame. Diskutuojame tik apie detales, kaip įvesti eurą. O kas nusprendė, kad euras bus įvedamas? Galbūt, mūsų banko valdybos pirmininkas, gal finansų ministras, gal kažkas Daukanto aikštėje pasakė“, - Seimo posėdžio metu kalbėjo tvarkietis Petras Gražulis. Jis teigė besistebintis, kad valstybė net nekelia klausimo apie beveik milijardą litų, kurie bus reikalingi euro įvedimui. „Finansų analitikai patvirtina – pinigų yra.

„Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra parengusi savo rekomendacijas dėl neoficialių priemokų. Žiūrėsime, ką ruošiasi teikti Sveikatos apsaugos ministerija. Taip, vyksta kova su medikais, yra paskelbta „raganų medžioklė“. Gal ne viskas yra gerai, tačiau tai nesprendžia problemos“, - balsui.lt sakė Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.

Internetas nepripažįsta sienų, taigi būtų logiška manyti, kad Pasaulinio Voratinklio vartotojai nebijo tiesiai pasakyti savo nuomonę virtualioje erdvėje. Tačiau jei tikėti kompanijos Ericsson ConsumerLab atlikta apklausa, taip nėra. 68% vartotojų baiminasi laisvai išsakyti tai, apie ką galvoja. Apklausa buvo atlikta tarp JAV, Meksikos, Švedijos, Egipto, Pakistano ir Tailando gyventojų. Išsklaidytas dar vienas mitas apie tai, kad visi Internete – ne tie, kuo jie yra realiame gyvenime.

„Būtina suvokti realybę, kuri yra į Rytus nuo mūsų. Po pastarųjų įvykių tapo aišku, kad Rytų partnerystė yra skirta tolimesniam Sovietų Sąjungos demontavimui. Daugelį žmonių įvykiai Ukrainoje nustebino. Tačiau jie nenukrito iš dangaus“, - pirmadienį iš Seimo tribūnos pasisakė konservatorė Rasa Juknevičienė. Prie tribūnos politikė stojo diskusijos apie Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungos Tarybai metu.

„Savo rinkiminę kampaniją Dalia Grybauskaitė turėjo pradėti kokiu nors įspūdingu, visus pritraukiančiu veiksmu. Jos kalbos, ypač dėl Darbo partijos, iš tiesų, rinkimine prasme yra labai efektingas dėmesio sutelkimas į save“, - apie šalies vadovės poziciją prabilo politologas Lauras Bielinis. Jis pabrėžė, kad apie D. Grybauskaitės pasisakymus nekalba teisiniais ar politiniais aspektais. „Tegul čia juristai su politikais aiškinasi.

Susumavus 2013-ųjų pabaigoje vykdytos apklausos rezultatus, paaiškėjo, kad pernai žmonių pasitikėjimas teismais ir policija išaugo. Apklausoje dalyvavo 3000 Lietuvos gyventojų. Nuomonė – nereali Kas lemia teismų, prokuratūros, policijos veiklos vertinimo pokyčius? Kas daro įtaką visuomenės nuomonei? Ką daryti, kad šių institucijų darbu būtų patenkinti žmonės? Šiais klausimais diskutavo į atvirą seminarą Vilniuje susirinkę teismų ir teisėsaugos institucijų atstovai.

Vilnius, kovo 3 d. Reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, vis daugiau gyventojų junta ES lėšų skyrimo Lietuvai naudą. Sociologai pastebi, jog įvyko skepticizmo lūžis – didesnė dalis respondentų teigia, jog jiems pakanka informacijos, kad galėtų įvertinti, ar ES lėšos naudojamos skaidriai, taip pat skaidriau vertina ir patį lėšų panaudojimą. 42 proc. gyventojų teigia, jog jiems pakanka informacijos, kad galėtų įvertinti ES lėšų skyrimo skaidrumą, 2012 m. kovą taip teigė tik 25 proc.

Pretendentai į kandidatus prezidento rinkimuose po truputį rikiuojasi prie starto linijos. Žiūrovai vis tyliau kalbasi apie kaimynus ir žalingus jų įpročius, nes visas dėmesys krypsta į maratonininkus. Komentatoriai praneša, kad prie starto linijos stos ne visi paraiškas pateikę sportininkai, o ekspertai su šypsena veide šnabždasi, kad yra tik vienas šio bėgimo favoritas. Mes stovime prie prezidento rinkimų starto linijos.

Statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2013 m. ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 2340,2 Lt ir per metus padidėjo 4,8 proc.: valstybės sektoriuje – 2,8 proc., privačiajame – 6,2 proc. Realus darbo užmokestis per metus ūgtelėjo 4,2 proc.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė penktadienio rytą apsilankė VyriausioJOje rinkimų komisijoje (VRK), kur įteikė reikalingus dokumentus ir tapo oficialia pretendente į kandidatus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Šeštadienį vyks VRK posėdis, kuriame bus sprendžiama, ar dokumentus įteikusiems pretendentams nėra jokių kliūčių dalyvauti rinkimuose. Po šio posėdžio komisija pretendentams išduos parašų rinkimo lapus. Iki kovo 27 dienos pretendentai privalės surinkti 20 tūkst.

„Jeigu įstatymas būtų kuriamas vienos tautinės mažumos prašymu, jis jau seniai būtų buvęs atiduotas Seimui ir seniai būtų buvęs priimtas“, – provokuojamas dėl tautinių mažumų įstatymo LRT interviu sakė premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Jis pabrėžė, kad gyvename demokratinėje šalyje. „Gerbiame visas tautines mažumas, kurios gyvena Lietuvoje. Turime atsižvelgti į jų visų norus bei pageidavimus.

Kristina Brazauskienė nori būti prezidentė. „Nenoriu per tvorą žiūrėti, ką veikia Dalia Grybauskaitė“, – sako Algirdo Brazausko našlė, gyvenanti dabartinės šalies vadovės kaimynystėje Turniškėse. Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su K. Brazauskiene. – Ponia Brazauskiene, ar Jūsų ketinimai rimti? – Kaip čia pasakius? Rimti. – Manote, kad būsite geresnė prezidentė nei Dalia Grybauskaitė? – Greičiausiai. O ko tada eiti, jei taip nemanai.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas profesorius, habil. dr. Pranas Žukauskas pripažino, kad automobilio mokestis egzistuoja ne vienoje pasaulio šalyje. „Tačiau neteko niekur skaityti, kad jis būtų renkamas biudžeto skylėms kamšyti, liaudiškai tariant, pravalgyti“, – balsas.lt teigė profesorius.  Pasak jo, automobilio mokesčio svarbiausia logika turėtų būti ekologijos gerinimas, gal dar kelių priežiūra ir statyba.

Vyriausybei siūlant įvesti automobilių mokestį ir taip gauti pajamų pensijoms kompensuoti, premjeras teigia, kad anksčiau šiam mokesčiui nepritarė, nes jis buvo siūlomas naktinės mokesčių reformos metu, kuri esą ir taip sumažino gyventojų pajamas. Tuo metu prieš metus, argumentuodamas, kodėl netikslinga įvesti automobilių mokestį, A.Butkevičius naktinės mokesčių reformos neminėjo, o savo poziciją grindė kitais argumentais.

„Mano pirmoji reakcija? Manau, kad tai buvo visiškai nereikalingas žingsnis, – apie prezidentės Dalios Grybauskaitės įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ su klausimais ir atsakymais sakė politologas, dviejų knygų apie šalies vadovę autorius Lauras Bielinis.

Europos Komisijos suteikta galimybė kiekvienai šaliai pasirinkti tiesioginių išmokų perskirstymo galimybę Lietuvoje sukėlė aštrių ginčų tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkininkų. Albinas Čaplikas Praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) surengė generalinę diskusiją dėl ES tiesioginių išmokų perskirstymo tvarkos. Seimo komitetas pasiūlė smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams palankesnį tarpinį paramos teikimo variantą ir susilaukė stambiųjų ūkių interesus ginančių organizacijų pasipiktinimo.

Dalia Cidzikaitė, kartu su kitomis autorėmis planuojanti išleisti knygą „Manėm, kad greit grįšim“, į Lietuvą grįžo po 14 gyvenimo Čikagoje metų. Ten nuvykusi doktorantūros studijoms, vėliau likusi dirbti Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“ vyriausiaja redaktore, D. Cidzikaitė sako sulaukusi daug globos iš vyresniosios Amerikos lietuvių kartos.   „Be galo malonios draugystės su Amerikos lietuviais, ypač ta vyresniąja karta, kuri iš tikrųjų yra ta globojanti banga.

Dainius Paukštė Savo komentare Lietuvos radijui, o vėliau visuose lietuviškuose internetiniuose tinklapiuose išplatintame straipsnyje „Kokiais banginiais parplukdysime emigrantus?“ R.Vainienė dar kartą atkreipia visuomenės dėmesį į neseniai vyriausybės nutarimu patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires. Autorė lieka ištikima pasirinktai ideologijos krypčiai.

Naujienų portalo Balsas.lt redakcija sulaukė skaitytojos Gintarės Pugačiauskaitės laiško, kuriame ji išsako savo nuomonę apie šių dienų žiniasklaidą ir politikos aktualijas. Pateikiame autorės atsiųstą tekstą. „Vieni žurnalistai rašo tada, kai nori paskelbti tam tikrą informaciją. Kiti rašo, nes kažkas jiems taip liepė. Bet vis dėlto prasmingiausias tas straipsnis, kurio tikslas – reagavimas į neteisybę. Su šia intencija rašau ir aš.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, neseniai pareiškęs dalyvausiąs prezidento rinkimuose, žada dar daug ką nustebinti. Ir ne kartą. Politikas tiki savo sėkme, nes esą individualūs rinkimai – jo stiprioji pusė. „Aš nesu Seimo formato žmogus. Todėl manau, kad man rinkimai, kurie yra individualūs, yra sėkmingesni. Mano stiprioji pusė, manau, yra tai, kad žmonės mane žino. Žino, kas aš esu, ką aš galiu ir ko negaliu“ – sako A. Zuokas.

Atlikus penkių didžiųjų mietų gyventojų apklausą paaiškėjo, kad žmonės nuomonių lyderiais – viešai pasisakančiais ekspertais – pasitiki kur kas labiau negu reklama. Didžioji dalis respondentų teigė, kad jiems renkantis prekes ar paslaugas reklama visiškai nedaro įtakos arba ta įtaka labai silpna. Tuo tarpu nuomonės lyderių ir pažįstamų žmonių nuomonė apie esamus ar naujus produktus rinkoje turi labai stiprią įtaką. Taip nurodė daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų.

Miesto valdantieji – liberalai nepaliauja savęs liaupsinti už tariamai vis gerėjantį Klaipėdos gyvenimą, kuris, jei pajuokautume, greitai turėtų tapti rojumi arba geriausia vieta gyventi Lietuvoje. Deja, valdžios minimi skaičiukai gražūs, tačiau pamėginkime įsiklausyti ir išgirsti eilinius klaipėdiečius. Pasikalbėkime su rinkėjais, kaimynais ir šiaip mieste sutiktais žmonėmis. Pabandykite Klaipėdoje rasti darbą.

Ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis kritiškai vertina mėginimą projektuoti "Globalią Lietuvą“. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ R.Kuodis sakė, jog nėra prieš lietuvaičių bendravimą, kad ir kur jie būtų.   „Aš kritikavau tokios minties institucionalizavimą, kad Lietuva tai globali Lietuva. Man tai pasirodė labai kapituliantiška strategija. Aš puikiai suprantu, kodėl politiškai tokie dalykai atsiranda. Politikai bando didžiausias tragedijas paversti pranašumais.

Justas Mundeikis Prieš metus, kai buvo pradėta svarstyti, ar galima būtų didinti minimalią mėnesinę algą (toliau MMA), jau rašiau, jog neigiamų ekonominių efektų tikėtis nereikėtų („...dauguma MMA gaunančių asmenų dirba ne į eksportą orientuotame versle, Lietuvos tiesioginis konkurencingumas lyginant su kitomis Baltijos šalimis netūrėtų žymiai prastėti“ 24.12.2012 straipsnyje: „MMA didinimas atidės Euro įvedimą iki 2017 metų“). Anąkart perspėjau apie MMA didinimo keliamą infliacijos grėsmę.

Visos žinome, kad vyrams labai svarbu nuolat tobulinti kūno formas, tačiau yra temų, kuriomis atvirai kalbėti jie nelinkę. Pateikiame žurnalo „Men's health“ redaktoriaus Tedo Spikerio atskleistas aštuonias tiesas apie vyrus. 1. Vyrai dėl kūno formų jaudinasi labiau nei įsivaizduojate. Kaip atrodo standartinis vyras? Raumeningas, stiprus ir pasitikintis savimi? Anot Tedo Spikerio, jei vyras per storas, pelno alaus mėgėjo ar namisėdos vardą, o jei per plonas – jį vadina ištižėliu.

Žilvinas Šilėnas baigė Didždvario gimnaziją, tada Atlanto koledžą Jungtinėje Karalystėje, po to – Wesleyan universitetą (JAV). Laisvosios rinkos institute (LLRI) dirba nuo 2006 metų. Dabar – LLRI prezidentas. Straipsnių, analizių ekonomine tema autorius, lektorius. Jis nesijaučia išvykęs iš Šiaulių. Jei ko linkėtų Šiauliams, to paties – ir sau. Didždvario gimnaziją prisimena su didžiausia nostalgija ir iki šiol su šia mokykla palaiko ryšius. Ar laikote save sėkmingu žmogumi? Ne.

Kone trejus metus brandintas sumanymas apriboti atsiskaitymus grynaisiais įgavo kūną. Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui teisės aktų pataisas, kuriomis atsiskaitymai grynaisiais pinigais nuo 2014 metų liepos 1 dienos apribojami 10-čia tūkstančių litų. Jei pagal sutartį atsiskaitoma dalimis, ribojimas galiotų bendrai sutarties sumai. Nesilaikantiems ribojimo bus taikomos baudos. Gyventojams – nuo 1000 iki 3000 litų, įmonių vadovams – nuo 2000 iki 5000 litų. Finansų ministras kupinas entuziazmo.

Nors Europos ekonomikas talžę uraganai pamažu rimsta, kai kurių euro zonos šalių vis dar laukia nemažai iššūkių, rašo CNBC. 3,4 mlrd. eurų (11,7 mlrd. litų) dydžio pajamų 2011 metais sulaukusios ir 18 tūkst. darbuotojų samdančios informacijos valdymo ir leidybos grupės „Wolters Kluwer“ vyriausiasis ekonomistas Kevinas Entrickenas mano, kad Pietų Europos vis dar laukia įtemptas periodas.

Lietuvai reikia investuoti į infrastruktūrą, nes ji turi pasivyti senąją Europą, teigia už ES regioninę politiką atsakingas eurokomisaras Johannesas Hahnas (Johanesas Hahnas). "Norėčiau pabrėžti, kad bus koncentruojamasi į infrastruktūros investicijas, skatinant ekonomiką. Žinoma, ateityje tokios šalys, kaip Lietuva, turės reikšmingą dalį lėšų skirti infrastruktūrai, nes neabejotinai jums reikia pasivyti.

Vaikai yra išradingi, todėl ir jų pasakojimai bei pamąstymai apie gyvūnus priverčia nusišypsoti... Štai ką jie mano apie gyvūnus ir jų poras: Kiaulė būna uždaryta, o kaip, sakei, jos vyras vadinamas, kuiliu? – tas tai jau gal kartu būna, bet aš nesu mačiusi. Pas mano močiutę jokie kiaulinai negyvena. Ir kam jie? Karvė duoda pieno ir visą laiką kramto, o jautis, jos vyras, į ją žiūri. O žiūri todėl, kad toliau pririštas. Gaidys reikalingas, kad lieptų vištoms kiaušinius dėti.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Premjeras Algirdas Butkevičius sako netikintis, jog, kaip kalbėta Prancūzijos spaudoje, Rusija žiemos metu galėtų netikėtai nutraukti dujų tiekimą Lietuvai. Jis patvirtino, kad Lietuva „nekeičia pozicijos“ dėl ieškinio prieš „Gazprom“ arbitraže. Komentuodamas artėjančius prezidento rinkimus jis teigė, kad partijai jį pasiūlius kandidatu, jo paties nuomonė gali būti priešinga.

Akcijų ir nekilnojamo turto kainos retai pasiekia pusiausvyrą – tikrąją savo vertę, kurią nusako ateities pinigų srautai – ir retai joje užsibūna. Finansų ir nekilnojamojo turto rinkose dažniausiai stebime besipučiančius burbulus, kuomet akcijų ar NT kainos pakyla gerokai virš jų vertės, ir juos sekančius nuosmukius, kuomet tie patys aktyvai kainuoja daug mažiau nei yra verti.

Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė po susitikimo su generaliniu prokuroru Dariumi Valiu trečiadienį sakė, jog jo tinkamumą eiti pareigas įvertins Seimas. Parlamento vadovė sakė su Generalinės prokuratūros vadovu aptarusi kitų metų finansavimą, o klausiama, ar po susitikimo nepakeitė nuomonės dėl D.Valio, tvirtino nuomonę retai kada keičianti. "Ar tinkamas generalinis prokuroras eiti pareigas, spręs Seimas antradienį.