Pabandykite Klaipėdoje rasti darbą. Jei tu nesi miestą valdančios partijos narys – Savivaldybėje ir jai pavaldžiose įmonėse tikrai neįsidarbinsi. Taip tvirtina mano namo kaimynė. Esą paprastiems specialistams, kurių atlyginimas į „rankas“ apie 1300 litų, net konkursų nebūna. Juos tiesiogiai ir savo nuožiūra pasirenka skyrių vadovai. Jie renkasi, o paskutinį palaiminimą prieš įdarbinant duoda administracijos direktorė. „Kaip sužinoti, kad tokio darbuotojo reikia, jei tu niekieno draugas, giminaitis ar pan? O kaip juo tapti? Nesi liberalas – geros vietos negausi. Nesavas – tiesiog labai nepatogu būtų tokį turėti“,- taip mąsto mano laiptinės gyventoja.
Moteris pasakojo, jog miesto savivaldybėje viena darbuotoja dirba 1,5 etato. Esą ji dirba nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro. Kasdien. Visi nori geros algos, bet šita moteriškė jau turėtų būti pervargusi. Be to, koks miestelėnas galėtų jos ieškoti 7 val. ryto ar 19.30 val. vakaro? Kaži ar kas žino, jog ji tokiu valdininkams neįprastu laiku prakaituoja ir aria valdiškus dirvonus. Mums tai kelia šypseną, bet plačiai uostamiesčio bedarbių armijai – tikrai ne.
Būtina paminėti, jog norint tapti valstybės tarnautoju, ne visada svarbu kompetencija. Gal daug svarbiau jūsų kilmė. Uostamiestyje jau tradicija tampa tai, jog geras pareigas ar politiko kelią galima kone paveldėti kaip tėvoniją. Jei jūs politiko ar valdininko sūnus/dukra, be darbo jums tikrai neteks sėdėti, o ir geras pareigas jūs gausite ne kokiam kitam mieste ar užkampyje, o savam..Ten kur visi savi.Tipinis pavyzdys kovotojo su korupcija kardą garsiai mosuojantis liberalas Eugenijus Gentvilas ir jo sūnus Simonas, tapęs mero patarėju, buvusio ministro liberalo Palaičio šeima ir t.t.
Liberalai mėgsta paminėti, jog tik jų ir niekieno kito dėka tų bedarbių mieste mažėja. Deja, jų skaičius, manau, su valdžia visiškai nesusijęs. Gyvenimas uostamiestyje tik blogėja, tad žmonės migruoja – išvyksta į užsienį užsidirbti vėl grįžta. Tada kinta ir vietos Darbo biržos skaičiukai.
Neseniai gatvėje mane sustabdė viena bedarbė. Klaipėdietė pasakojo neseniai, eilinį kartą, apsilankiusi vietos Darbo biržoje, kaip sakoma atsižymėt... Esą darbo niekas ten nesiūlo ir jo nėra – tik paklausia ar ieškai, ar skaitai tinklapius kur skelbiasi darbdaviai. Ir vien dėl to bedarbiams esą reikia leisti paskutinius centus – važinėt į Darbo biržos specialistų pamatyti. Na bet mes ne apie tai. Uostamiesčio Darbo biržoje neseniai pradėjo dirbti viena nugesusi Šou pasaulio žvaigždutė. Ji visiems gerai pažįstama iš televizijos ekranų, tad, kaip nauja darbuotoja, iš karto pastebima. Toji bedarbė ir klausia josios kolegių ar čia buvo koks konkursas, kad naujas žmogus įdarbintas. Darbo biržos specialistė atsakė, kad nebuvo – esą toji žvaigždutė tik „laikinai“ – metus padirbės vietoje kitos specialistės. Sutikite, jog tokio metinio „laikinumo“ norėtų dažnas Darbo biržos slenkstį trinantis bedarbis, bet va sekasi ne visiems. Laiku nežinojai, laiku nepaprašei ir nieko.
Jei jau negali įsidarbinti Darbo biržoje ar Savivaldybėje. Visada lieka galimybė padirbėti pardavėja-kasininkė. Mano giminaitė ir šį variantą išbandė. Jauna mergina pasakojo vienoje nedidelėje uostamiesčio maisto parduotuvėje ištvėrusi vos kelias apmokymų dienas. Pravestas instruktažas jai visai nepatiko. Prekių užsisakyti kuo daugiau, nieko niekada neišmesti, kad ir pasibaigus galiojimo laikui. Nepardavei – pati kalta, turi parduoti. Tai pardavėjos ir moko viena kitą – kad ir praėjus savaitei po galiojimo laiko pasibaigimo, rūkyta dešra ar sūris apipjaustomi naujai išfasuojami ir uždėjus lentelę „nuolaida 30 proc.“ pardavinėjami. Visa tai palydima plačia šalia stovinčios ir raginančios pirkti šypsena. Tuo tarpu prekybininkės galvoje sukasi tik viena mintis – pirkėjas grįš į parduotuvę senos prekės grąžinti ar ne.
Pardavėjoms skiriamas tik minimalus atlyginimas, plius procentas nuo parduotuvės apyvartos. Kaip patys supratote, nuostolių nei parduotuvės savininkas, nei prekybininkės nepageidauja. Tai nukenčia tik pirkėjas. Aišku iš vargano atlygio bandančios išgyventi darbuotojos randa ir kitų būdų kaip palengvinti savo dalią – ne tik „iškišdamos“ nekokybiškus produktus.
Naujokė buvo pamokyta, jog pietums galima užsidirbti apsukant pirkėjus – esą išgėrusiam ar užsisvajojusiam nebūtina visada tinkamai atiduoti grąžos. Galiausiai trečią apmokymų dieną parduotuvėje pasirodė vagišius-narkomanas. Agresyvus vyriškis susikišo už striukės kelis pakelius kavos ir spruko lauk. Jį sustabdyti bandžiusią pardavėją stumtelėjo ir nudūmė. Aiškėjo, jog pelno parduotuvėje gali ir nebūti, kaip ir planuotos priemokos prie pardavėjų minimalaus atlygio. Mano giminaitė nutarė emigruoti. Ir tai nėra blogai. Kaip pasakytų liberalai. Juokauju. Šitoji jau nenorės darbo Savivaldybėje bei pagerins Darbo biržos rodiklius. Štai mano geras priedėlius Jonas dažnai važinėja viešuoju miesto transportu – autobusais ir mikroautobusais. Jei liberalai, labai džiaugiasi, jog mieste vis daugiau naujų autobusų, tai Jonas nesidžiaugia.
Anot Jono, jis vis dar pastebi labai daug senų autobusų, o miestelėnus vežiojantys mikroautobusai – tikri „kledarai“. „Svarbiausia jei sutikčiau kokį šito transporto vaduką paklausčiau kur jie visi skuba? Tiek autobusai, tiek „mikrai“ skuba kaip akis išdegę. Vos įlipo keleivis, jau mina ant greičio pėdalo, nespėsi net atsisėsti, tad jei nuvirsi ir kaulus galima susilaužyti. Darbo dienomis daug žmonių, tad gal jie vėluoja, bet kartą šeštadienį miesto autobuse man įlipant autobuso durys prispaudė kulną. Autobusas buvo kone tuščias, tačiau įlipant prie vairuotojo, norėdamos pasižymėti bilietukus susigrūdo trys moterėlės. Aš stovėjau paskutinis, tai vairuotojas durimis prispaudė mano koją. Gal žinot kodėl taip yra?“, - klausė Jonas.
Sunku paguosti Joną, kaip nežinia ką atsakyti ir porai rusakalbių užsieniečių, kurie bandė įveikti kelio atkarpą nuo Šilutės plento žiedo link Baltijos žiedo. Jei jums nepasitaikė ten vaikščioti, galiu pranešti, jog vienoje pusėje, kur rikiuojasi prabangios baldų parduotuvės ar naujų mašinų salonai šaligatvio visiškai nėra. Buvo paliję, tad tie kitataučiai maknodami po purvyną nebesuprato kur patekę bei manęs klausė „Ar čia Klaipėda?“. Aš užtikrinau, kad čia tikrai visų liberalų išgirta , sparčiai „gražėjanti“ Klaipėda...
Lilija Petraitienė Klaipėdos m.savivaldybės tarybos narė LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė
