nasa

 Panašių į Žemę planetų kitose žvaigždžių sistemose ieškantys astronomai atrado ko gero artimiausią atitikmenį mūsų planetai, – potencialiai uolinga planeta skrieja aplink savo žvaigždę tokiu pačiu atstumu kaip Žemė aplink Saulę, pranešė ketvirtadienį NASA. Atrastoji planeta ypatinga ne tik tuo, kad jos orbita yra pačioje Auksaplaukės juostoje (angl.

Rusijos erdvėlaivis, skraidinantis tris astronautus iš Rusijos, Japonijos ir JAV, ketvirtadienį susijungė su Tarptautine kosmine stotimi (TKS), praėjus mažiau negu šešioms valandoms po sėkmingo raketos starto, parodė NASA televizija. Erdvėlaivį „Sojuz TMA-17M“, kuriame buvo rusas kosmonautas Olegas Kononenka, JAV astronautas Kjellas Lindgrenas ir japonas Kimiya Yui, nešanti raketa riaumodama pakilo į padangę iš Rusijos Baikonūro kosmodromo Kazachstano stepėse trečiadienį 21 val. 2 min.

Amerikiečių kosminis zondas „New Horizons“ sėkmingai atliko istorinį praskridimą netoli Plutono, antradienį pranešė JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), gavusi nekantriai lauktą signalą iš to aparato, rodantį, kad jis veikia. „Mūsų kosminis aparatas sveikas“, – nurodė šios misijos operacijų vadovė Alice Bowman, patvirtinusi, kad buvo užmegztas kontaktas su zondu, nuskriejusiu apie 4,8 mlrd. kilometrų. „Dabar tolstame nuo Plutono“, – pridūrė ji.

Pagaliau žmonija artimiau susipažino su tolimiausia mūsų Saulės sistemos planeta nykštuke Plutonu. 15 val. Lietuvos laiku, po net 9 metus trukusios kelionės palydovas „Naujieji horizontai“ praskriejo pro Plutoną. Aiškėja, kad Plutonas ne tik didesnis nei manyta anksčiau, bet jame turėtų būti daugiau ledo. Netrukus Plutoną pamatysite iš arčiau. Beveik prieš 10 metų į kosmosą susipažinti su Plutonupakilęs palydovas „Naujieji horizontai“ pagaliau pasiekė kelionės tikslą už 5 mlrd. kilometrų.

Netrukus žmonija sužinos kur kas daugiau apie vieną mūsų Saulės sistemos planetą nykštukę Plutoną. NASA misija „Naujieji horizontai“ artėja prie tikslo. Netrukus palydovas priartės prie Plutono, kuris yra net už 5 mlrd. kilometrų, ir mes artimiau su juo susipažinsime. „Naujųjų horizontų“ misija prasidėjo prieš 9-erius metus. Tuomet pakilusi raketa į beribį kosmosą išmetė palydovą ir šis pradėjo net 5 mlrd. kilometrų kelionę link vienos mažiausių mūsų saulės sistemos planetų Plutono.

Šiemet birželio 30-oji bus viena sekunde ilgesnė – tai bus padaryta oficialiai, kaip daroma kas trejus ar ketverius metus, pranešė NASA. Vidurnaktį laikrodžiai po 23 val. 59 min. 59 sek. dar parodys 23 val. 59 min. 60 sek., ir ir tik tada prasidės naujoji para 00 val. 00 min. 00 sek. Taip daroma todėl, kad Žemės sukimasis po trupučiuką lėtėja, ir į šį procesą galima atsižvelgti pridedant vieną sekundę, sakė NASA pareigūnas Danielas MacMillanas.

 Valstybinė mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) praėjusios savaitės pabaigoje rekomendavo tris Lietuvos studentus į stažuotę mokslinių tyrimų institucijoje NASA. Agentūros Tarptautinių programų skyriaus vyr. specialistas Viktoras Mongirdas BNS sakė, kad NASA vėliau iš rekomenduotų studentų atsirinks daugiausiai du žmones. „Rekomenduoti trys. NASA atsirinks maksimum du“, - pirmadienį sakė V.Mongirdas.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (angl. National Aeronautics and Space Administration; NASA) savo radaruose dar 1999 m. kovo 31 d. aptiko milžinišką asteroidą 1999 FN53, kuris šių metų gegužės 14 d., ketvirtadienį, praskries pro Žemę. Asteroidas 1999 FN53 link Žemės artėja 48 280 kilometrų per valandą greičiu.

Nepilotuojamas NASA kosminis zondas sudužo Merkurijaus planetos paviršiuje pasibaigus degalų atsargoms po sėkmingos 11 metų trukusios misijos, ketvirtadienį pranešė JAV kosmoso agentūra. Zondas MESSENGER (MErcury Surface, Space ENvironment, GEochemistry, and Ranging) buvo pirmasis kosminis aparatas, skriejęs orbita aplink Merkurijų. Skrydžių valdymo centras paskelbė paskutinį „Twitter“ pranešimą jo vardu prieš aparatui sudūžtant 19 val. 26 min. Grinvičo (22 val. 26 min. Lietuvos) laiku.

 NASA erdvėlaivis „Messenger“, kaip tikimasi, ketvirtadienį vakare užbaigs savo ketverius metus trukusius Merkurijaus tyrinėjimus ir suduš planetos paviršiuje, pranešė mokslininkai. Jų apskaičiavimais susidūrimas, paliksiantis dar vieną kraterį Merkurijaus paviršiuje turėtų įvykti apie 15 val. 26 min. JAV rytų pakrantės (22 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Nebeturintį degalų manevrui laivą „Messenger“ Saulės trauka spaudžia žemyn vis arčiau Merkurijaus paviršiaus.

Kol NASA aktyviai kuria galingiausią pasaulyje teleskopą, apie Žemę jau ketvirtį amžiaus besisukantis NASA „Hubble“ kosminis teleskopas pozicijų neužleidžia, bet žymioji observatorija neamžina. „Hubble“ paleistas su kosminiu laivu „Discovery“ 1990 balandžio 24 d., ir kai astronautai sutaisė teleskopo veidrodžių netikslumą per 1993 m. aptarnavimo misiją, darė puikiausias kosmoso nuotraukas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia konkursą studentams dėl tarptautinės stažuotės NASA mokslinių tyrimų centre, kurios metu studentai galės įgyti unikalių žinių ir praktinės patirties. „2014 m. pasirašius bendradarbiavimo sutartį su NASA, mūsų šalies studentams atsivėrė unikali galimybė vykti į stažuotę ir padirbėti NASA tyrimų centre.

Jeigu kada nors esate matę filmą „Kelionė į žemės centrą“, turėtumėte atsiminti vieną įdomų faktą. Kelionei į žemės centrą skirtas traukinys buvo sukurtas iš specialaus metalo, kuris sugebėdavo šilumą paversti elektros energija. Nors prieš daugiau kaip 10 metų sukurtas filmas buvo tik dar viena fantazija, tačiau atrodo, kad NASA darbuotojai sugebėjo tai paversti realybe.

Kol NASA renkasi naujo tipo variklius, nesnaudžia ir smulkesni kosmoso tyrinėjimų entuziastai. Čia gali pasitarnauti ledinis CubeSatų raketinis kuras. Šie lengvi, nebrangūs palydovai gaminami iš litro tūrio modulių, yra populiarūs studentų projektų objektai. Atsidūrę Žemės orbitoje, jie gali vykdyti tikrą mokslą, pavyzdžiui, stebėti atmosferą ar ieškoti egzoplanetų.

Viena iš 12-os "Next Space Technologies for Exploration Partnerships" (NextSpace) bendrovių sąrašo pareiškė suprojektavusi variklį, kuris astronautus į Marsą nuskraidintų tik per 39 paras. Teksase (JAV) veikianti raketinių variklių bendrovė "Ad Astra" JAV aeronautikos ir kosmoso agentūrai NASA siūlo variklio "Vasimr" (Variable Specific Impulse Magnetoplasma Rocket) prototipą.

Rusija paskelbė preliminarius planus pastatyti naują orbitinę stotį kartu su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), kuri pakeistų dabartinę Tarptautinę kosminę stotį (TKS), planuojamą naudoti iki 2024 metų. Rusija ir NASA neseniai susitarė iki 2024-ųjų eksploatuoti ir finansuoti TKS, bet dėl būsimų bendrų kosminių projektų išlieka abejonių, nes Maskvos ir Vašingtono santykiai pasiekė nuo Šaltojo karo neregėtas žemumas dėl konflikto Ukrainoje.

 Rusija šeštadienį paskelbė preliminarius planus pastatyti naują orbitinę stotį kartu su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), kuri pakeistų dabartinę Tarptautinę kosminę stotį (TKS), planuojamą naudoti iki 2024 metų. Rusija ir NASA neseniai susitarė iki 2024-ųjų eksploatuoti ir finansuoti TKS, bet dėl būsimų bendrų kosminių projektų išlieka abejonių, nes Maskvos ir Vašingtono santykiai pasiekė nuo Šaltojo karo neregėtas žemumas dėl konflikto Ukrainoje.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kosmoso agentūra NASA praneša, kad erdvėlaivis „Curiosity“ Marso paviršiuje rado nitrogeno, o tai leidžia manyti, kad šioje planetoje galėjo egzistuoti gyvybė. Tačiau kol kas neįmanoma patvirtinti, kad nitrogenas Marse atsirado dėl čia galbūt kažkada egzistavusių gyvų organizmų. Nepaisant to, „Curiosity“ komanda iki šiol jau buvo radusi įrodymų apie kitus ingridientus, reikalingus gyvybei – vandens ir organinių medžiagų. 2,5 mlrd.

Paukščių Tako galaktikoje tikriausiai esama milijardai planetų, skriejančių aplink savo žvaigždes vadinamojoje gyvenamojoje zonoje, kur teoriškai galėtų egzistuoti gyvybė, panaši į žemiškąją, trečiadienį paskelbė tyrėjai. 2009 metais į orbitą iškeltas NASA Keplerio kosminis teleskopas, skirtas egzoplanetų paieškai, rado jau tūkstančius planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes. Daugelis jų sudaro planetų sistemas, panašias į Saulės sistemą.

NASA zondui „Dawn“ artėjant prie nykštukinės planetos Cereros, mįslių tik daugėja. Naujausios šio iš ledo ir uolų sudaryto ir vandens garų turinčio Saulės sistemos kūno nuotraukose užfiksuoti du stulbinamai ryškūs šviesos šaltiniai ant nykštukinės planetos paviršiaus, kuriems mokslininkai kol kas neranda paaiškinimo. Beje, zondas „Dawn“ Cererą pasieks jau po savaitės – kitą ketvirtadienį, kovo 5 d. „Šviesią dėmę Cereros paviršiuje „Dawn“ užfiksavo prieš keletą savaičių.

Planuoti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgulos narių darbai atvirame kosmose bus atidėti iki šeštadienio, kad JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) specialistai galėtų ištirti numanomą skafandrų defektą.

JAV bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ trečiadienį iškėlė toli kosmose skriesiantį palydovą, kuris padės perspėti apie potencialiai pavojingus Saulės aktyvumo reiškinius ir smarkias geomagnetines audras. Pasak ekspertų, Tolimojo kosmoso klimato observatorija (Deep Space Climate Observatory, DSCOVR), sukonstruota vykdant 340 mln. dolerių (300,5 mln.

„TEDxVilnius“ konferencija šiais metais, balandžio 11 d., įvyks jau penktąjį kartą. Norintieji tapti jubiliejinio renginio dalyviais iki kovo 6 d. interneto svetainėje tedxvilnius.com turi užpildyti dalyvio anketą. Pasak šio renginio organiozatorių, remiantis ja bus atrenkami žmonės, kurie vėliau bus pakviesti įsigyti bilietus į tradicinę gerų idėjų konferenciją.

1960 m. fizikas Teodoras Meimenas Pietų Karolinoje įžiebė pirmąjį pasaulyje lazerį. Po keturių metų iš Vilniaus universiteto keletas studentų buvo išsiųsti į Maskvą mokytis lazerių fizikos. Ir jau 1966 m. Vilniaus universitete pradėjo šviesti pirmasis lietuviškas lazeris. Sovietų Sąjungoje Lietuvos mokslininkai daugiausia konstravo lazerius moksliniams tyrinėjimams. Buvo pradėta laiku. Dėl to, šiandien pasaulyje mes konkuruojam ne lazerių kaina, o kokybe.

Sausio pabaigoje ir pačioje vasario pradžioje įvyko visos trys skaudžiausios avarijos JAV kosmoso agentūros NASA istorijoje. 1967 metų sausio 27 d. trijų astronautų mirtimi baigėsi „Apollo 1“ erdvėlaivio bandymas. Nelaimės nepavyko išvengti, nors astronautai iš anksto įspėjo savo vadovus apie pavojus.

Neįprastai didelis gana arti Žemės praskriejęs asteroidas turi savo mėnulį, antradienį pranešė NASA, JAV kosmoso tyrimų agentūrai paskelbus pirmąsias šio dangaus kūno nuotraukas. Asteroidas „2004 BL86“ pirmadienį prie mūsų priartėjo labiausiai, tačiau vis tiek buvo daugiau nei triskart toliau nuo Žemės nei Mėnulis.

 2015 m. vykdomi kosminių tyrimų projektai teikia vilčių, kad galime tapti svarbių atradimų, susijusių su gyvybės paieškomis už Žemės ribų, liudininkais.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) dabar labiau negu kada nors anksčiau priartėjusi prie planetos, kurioje sąlygos būtų panašios į būdingas Žemei, atradimo, astronomai nurodė antradienį, paskelbę apie atrastas naujas aštuonias planetas, skriejančias aplink savo žvaigždes žemiškajai gyvybei tinkamoje zonoje.

Jau kelis dešimtmečius laikoma, kad Marsas turėtų būti kita vieta kosmose, po Mėnulio, kur būtų verta apsilankyti žmonėms. Marsas tikrai atrodo patrauklus – ir sąlygos panašiausios į Žemę, lyginant su kitomis Saulės sistemos planetomis, ji ir nutolusi ne tiek toli nuo Žemės. Tačiau skrydis į Venerą būtų trumpesnis.

JAV erdvėlaivis „Orion“, sukurtas, kad vieną dieną galėtų nuskraidinti astronautus į Marsą, atlikęs nepilotuojamą skrydį aplink Žemę, tekštelėjo į vandenį penktadienį Ramiajame vandenyne. Nepilotuojama kapsulė pakilo iš starto aikštelės Kanaveralo kyšulyje Floridoje 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min. Lietuvos) laiku, nešama sunkiosios raketos „Delta IV Heavy“. Per šį skrydį erdvėlaivis du kartus apskriejo aplink Žemę. Pirmoji orbita siekė Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) aukštį, apie 430 km.

NASA tolimųjų kosminių skrydžių kapsulė „Orion“ sėkmingai startavo per pirmąjį bandomąjį skrydį. Naujoji NASA tolimųjų kosminių skrydžių kapsulė „Orion“ penktadienį buvo iškelta į kosmosą didelės raketos nešėjos, pirmąkart išbandant kosminį aparatą, kuris artimiausioje ateityje gali nuskraidinti žmones į asteroidą arba Marsą. Nepilotuojama kapsulė pakilo iš starto aikštelės Kanaveralo kyšulyje 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min.

Penktadienį bus antrą kartą pamėginta paleisti į orbitą būsimo NASA pilotuojamo erdvėlaivio „Orion“ prototipą. Amerikos kosminės agentūros specialistai tikisi, kad šį kartą startas pavyks. Ketvirtadienį startą teko atidėti dėl ne vietoje jūroje atsiradusio laivo, vėliau dėl vėjo gūsių, dar vėliau – dėl raketos kuro vožtuvų sutrikimų, kol galiausiai baigėsi raketos startui skirtas laikas.

JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA dėl nepalankių orų ir sutrikimų raketoje iki penktadienio atidėjo pirmąjį bandomąjį tolimojo kosmoso kapsulės „Orion“ startą. Pasak jos, per trijų valandų starto „langą“ ketvirtadienį paleidimas iš Kanaveralo kyšulio Floridoje buvo kelis kartus atidėtas; nuspręsta dar kartą bandyti penktadienį, pradedant nuo 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min. Lietuvos) laiku.

Ketvirtadienį Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūra planuoja pirmą kartą išbandyti naujos kartos pilotuojamą erdvėlaivį „Orion“. Kol kas jis skris be žmonių. Floridos meteorologų duomenimis, gero oro tikimybė starto metu yra apie 60 proc. 7-is astronautus galintis skraidinti „Orion“ kuriamas tolimiems skrydžiams – į Mėnulį, į asteroidų žiedą ir net į Marsą, nors kol kas jokia konkreti misija nėra suplanuota.

NASA tiria galimybę į Marsą keliaujančios įgulos narius panardinti į sąstingio būseną. Manoma, kad tai gali smarkiai sumažinti žmonių ekspedicijos į Raudonąją planetą kainą, tuo pačiu priartinant šiuos planus prie realybės.

 Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pirmadienį dalyvavo susitikimuose, kuriuose pagrindinis dėmesys skirtas Lietuvos ir JAV mokslininkų bendradarbiavimui tyrimų ir inovacijų srityse. JAV besilankantis premjeras susitiko su Stanfordo tyrimų instituto „SRI international“ Mokslo, technologijos ir ekonominės plėtros centro asocijuotuoju direktoriumi tyrimams ir analitikai dr.

Lietuvos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ir NASA pasirašė dvišalį bendradarbiavimo susitarimą dėl tarptautinės stažuočių programos. Vyriausybė pranešė, kad susitarimas pasirašytas pirmadienį, premjero Algirdo Butkevičiaus vizito metu JAV, Stanfordo tyrimų institute „SRI international“. Pasak pranešimo, premjeras atkreipė dėmesį, kad tai abipusiai naudingas bendradarbiavimas – studentai iš Lietuvos turės progą padirbėti NASA tyrimų centre, naudotis NASA infrastruktūra ir resursa...

JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kosminis zondas MAVEN sekmadienį pradėjo suktis aplink Marsą, vykdydamas misiją, per kurią bus tiriama, kaip Raudonoji planeta iš šiltos ir drėgnos virto šalta ir sausa. „Remdamiesi stebimais navigacijos duomenimis – sveikiname: MAVEN dabar jau orbitoje“, – NASA Goddardo (Godardo) kosminių skrydžių centro atstovas Dave'as Folta (Deivas Folta) pranešė prieš 22 val. 30 min. vietos (pirmadienį 5 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

JAV kosminės agentūros NASA programa, skirta Žemei pavojingų asteroidų aptikimui ir planetos apsaugojimui nuo susidūrimų su jais, yra beviltiška ir smarkiai atsilieka nuo reikalavimų, pirmadienį paviešintas programos audito išvadas skelbia „Physorg.com“. „Iš metinio 40 mln. JAV dolerių tik 1 mln. skiriamas asteroido atrėmimo strategijai ar teritorijų, kurioms gresia smūgis, evakuacijai“, – pabrėžė NASA inspektorius, generolas Paulas Martinas.

Jungtinių Valstijų aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pranešė grįžtanti prie JAV vykdomų pilotuojamų kosminių skrydžių, kurie laikinai buvo nutraukti atsisakius naudoti nesaugiais laikytus daugkartinius erdvėlaivius „Space Shuttle“. Nuo to laiko NASA savo astronautų skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) nuomojosi rusiškus kosminius laivus. Viena astronauto vieta juose NASA kainuoja 70 mln. dolerių. Per metus paprastai į kosminę stotį atskirsdavo 6 JAV astronautai.

  NASA tradiciškai skelbia 60 nuotraukų, kuriose užfiksuote Žemė iš kosmoso. Pristatome trečiąją dalį. Gibraltaro sąsiausis Japonija   Urugvajus   Uraganas JAV   Jemenas   Vokietija   Alžyras   Alžyras   Hondūras   Ekvadoras   Sarajevas, Bosnija ir Hercegovina   Jungtinėms Amerikos Valstijoms priklausianti sala   Rytų pakrantė JAV   Vulkano išsiveržimas   Rožinis ežeras Ispanijoje   Mozambik...

  NASA tradiciškai skelbia 60 nuotraukų, kuriose užfiksuote Žemė iš kosmoso. Pristatome pirmąją dalį. Audra virš Australijos Didžioji Britanija   Florida   Kamuoliniai debesys virš Nigerijos   Pietvakarių Australija   Niujorkas per Rugsėjo 11-osios išpuolius   Egiptas ir Nilo upė   Fudzijamos kalnas Japonijoje     Detroitas, Klivlandas ir Torontas   Meksiko miestas   Šalčiai Čikagoje   Gizos piramidės   Vaka...

Prieš dvejus metus Saulėje įvykusio galingos žybsnio paskleistas dalelių srautas nepataikė į Žemę, tačiau jis grasino sukelti geomagnetinę audrą, kuri tikriausiai būtų buvusi pakankamai smarki, kad „nublokštų šiuolaikinę civilizaciją atgal į XVIII amžių“, paskelbė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). Žemės orbitą 2012 metų liepos 23 dieną kirtęs didelės energijos dalelių srautas buvo galingiausias per pastaruosius 150 metų, sakoma trečiadienį NASA tinklalapyje paskelbta...

Po metų, 2015 liepos mėnesį, NASA tikisi atverti langą į naują pasaulį. Niekas nežino, ko galima tikėtis, kai zondas „New Horizons“ pradės siųsti Plutono paviršiaus nuotraukas. Gal jose pamatysime ledo geizerius, milžiniškus kalnus, o gal tik užšalusį pasaulį. Gali būti, kad Plutonas turi ir žiedus, kaip ir Saturnas. Šito mes kol kas nežinome, nes Plutono dar niekada neaplankė joks kosminis aparatas iš Žemės, todėl viskas, ką pamatysime, bus pirmą kartą.

Raketa-nešėja "Saturn V" – kol kas galingiausia į kosmosą skridusi žmonių sukurta raketa, kuri į Mėnulį nuskraidino pirmuosius žmones. Nors visi technologiniai sprendimai pasiteisino ir technika nepavedė, vis dėlto kai kurie šios milžiniškos dydžio raketos testai buvo vykdomi išties kurioziškai. Jie užfiksuoti dokumentiniuose kadruose.

George’as Aldrichas – šaunus vyrukas, darbo nekeičiantis štai jau beveik 40 metų. Bet tas darbas – labai neįprastas. Pinigus jam moka už vieną labai konkretų veiksmą – uostymą. George’as uosto visur ir viską. Net ir dalykus, kurie daugeliui atrodytų nemalonūs bei atstumiantys. „Taip mėginu palaikyti savo uoslės „sportinę formą“, – aiškina NASA uoslės ekspertas. – Šeima ir draugai galvoja, kad aš truputį trenktas.

JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA šeštadienį ketina Žemės atmosferoje išbandyti „skraidančiąją lėkštę“ – technologija, kuri galėtų būti tinkama leistis į Marso paviršių. Kelis kartus atidėjus tart dėl nepalankių orų, tikimasi, kad šiandien Havajų Kauajo saloje pavyks išbandyti disko pavidalo aparatą ir milžinišką parašiutą. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio NASA panaudoja tokį parašiutą, kad sumažintų savo kosminių aparatų greitį, kai jie patenka į retą Marso atmosferą.

NASA Aliaskoje išbandė kosminį robotą, kuris bus siunčiamas į Jupiterio palydovą Europą. Šios mašinos valdymui pirmą kartą pasitelktas palydovinis ryšys, o judėjimui pasirinktas po vandeniu slūgsantis ledo paviršius. Spartusis aparatas (BRUIE) yra NASA laboratorijoje sukurtas dviratis robotas. Jo paskirtis – tyrinėti apledėjusius vandens telkinius atokiose planetose arba jų palydovuose. Kaip pagrindą roboto judėjimui mokslininkai nusprendė panaudoti ledo apačią. Regis, ši idėja pasiteisino.

Naujausio NASA užsakyto tyrimo rezultatai byloja, kad ilgalaikėje kosminėje misijoje (pvz., į Marsą) įgulai, kurios sudėtyje būtų ekstravertas, grėstų rimti nemalonumai ir krizės, rašo „LiveScience.com“. DePaulo universiteto (Čikaga, JAV) psichologijos profesorė Suzanne Bell su kolegomis grupelėms apžvelgė ankstesnių tyrimų metu imituotas situacijas, artimas toms, kurias galėtų patirti ilgalaikę kosminę misiją (pvz., kelionė į Marsą) atliekantys astronautai.