Paukščių Tako galaktikoje tikriausiai esama milijardai planetų, skriejančių aplink savo žvaigždes vadinamojoje gyvenamojoje zonoje, kur teoriškai galėtų egzistuoti gyvybė, panaši į žemiškąją, trečiadienį paskelbė tyrėjai.
2009 metais į orbitą iškeltas NASA Keplerio kosminis teleskopas, skirtas egzoplanetų paieškai, rado jau tūkstančius planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes. Daugelis jų sudaro planetų sistemas, panašias į Saulės sistemą.
Remdamiesi šiais duomenimis, Australijos nacionalinio universiteto ir Kopenhagoje įsikūrusio Nielso Bohro (Nilso Boro) instituto mokslininkai pamėgino apskaičiuoti, kiek Paukščių Tako žvaigždžių gali turėti planetų, skriejančių „gyvenamojoje zonoje“. Tokios planetos skrieja nei per toli, nei per arti savo centrinio šviesulio, todėl jų paviršiuje gali būti skysto vandens, kuris yra žemiškosios gyvybės pagrindas.
„Skaičiavimai rodo, kad milijardai žvaigždžių Paukščių Take turi 1–3 planetas, skriejančias gyvenamojoje zonoje, kur potencialiai gali būti skysto vandens ir kur galėtų egzistuoti gyvybė“, – sakoma Nielso Bohro instituto pranešime.
Šios studijos išvados buvo paskelbtos Britanijoje leidžiamame mokslo žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
Tyrėjai panaudojo prieš 250 metų suformuluotos Titius–Bode (Ticijaus ir Bodės) taisyklės, teisingai prognozavusios Urano orbitą dar prieš atrandant tą planetą, atnaujintą versiją.
Ta taisyklė skelbia, kad egzistuoja santykis tarp planetų sistemos narių orbitinių periodų.
Taigi žinant per kiek laiko viena ar daugiau planetų apskrieja savo centrinį šviesulį, galima apskaičiuoti kitų tos sistemos planetų orbitinius periodus, nustatyti jų padėtį atrasti „trūkstamas“ sekos nares.
„Nusprendėme panaudoti šį metodą, kad apskaičiuotume potencialias planetų padėtis 151 planetų sistemoje, kuriose Keplerio palydovas atrado 3–6 planetas“, – sakė Nielso Bohro Instituto mokslininkas Steffenas Jacobsenas (Stefenas Jakobsenas).
Komandos prognozės rodo, kad tose planetų sistemose turėtų būti iš viso 228 planetos ir kad kiekvienos sistemos „gyvenamojoje zonoje“ skrieja 1–3 planetos.
„Kaip rodo statistika ir duomenys, nemaža dalis gyvenamosios zonos planetų yra kietą paviršių turinčios planetos, kuriose galėtų būti skysto vandens ir galėtų egzistuoti gyvybė“, – aiškino S.Jacobsenas.
Remiantis šiais apskaičiavimais, galima daryti išvadą, kad vien mūsų galaktikoje yra milijardai žvaigždžių, turinčių „gyvenamojoje zonoje“ skriejančių planetų, sakoma pranešime.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
