nasa

NASA pristatė tris naujos kartos kosminio skafandro, kurį būtų galima naudoti ir skrydžiams į Marsą, dizaino variantus. Visi jie buvo išrinkti geriausiais agentūros paskelbtame naujo kosminio skafandro dizaino konkurse, kuriame internetu galėjo balsuoti visi norintys. Konkurso metu geriausiu skafandro dizainu buvo pripažintas „Technology“ pavadintas skafandro prototipas su personalizuotomis šviečiančiomis dizaino detalėmis bei šviesos diodų elementais.

Birželį, kai nerūpestingi poilsiautojai gulinės paplūdimyje, skraidanti lėkštė nusileis Kauai saloje. Tai ne filmo apie ateivių įsiveržimą anotacija – NASA rengiasi atlikti pirmąjį bandomąjį skrydį disko formos erdvėlaiviu, skirtu saugiai nuleisti sunkius krovinius, o vieną dieną ir žmones, Marse. Mažo tankio viršgarsinis lėtintuvas (Low Density Supersonic Decelerator – LDSD) bus pakeltas į stratosferą iš JAV Ramiojo vandenyno raketų bazės Kauai saloje.

Kai žmonijos kelionės į kosmosą iš svajonių tapo realybe, vienas nežinomas faktorius buvo ne tik kosmoso aplinka, bet ir psichologija. Kaip žmogaus protas reaguotų į tokias ekstremalias sąlygas? Ar mikrogravitacija kartu su erdvėlaivio izoliacija sukels klaustrofobiją? Ar ištrūkimas iš Žemės gniaužtų galiausiai palauš psichiką? Ar yra toks dalykas, kuriuo mokslinės fantastikos rašytojai gąsdino jau seniai, kaip „kosmoso beprotybė“? Laimė, kosmosas iš proto mūsų neišvaro.

Pirmasis nuo 2011-ųjų gruodžio visiškas Mėnulio užtemimas įvyks antradienį, o geriausios sąlygos jį stebėti bus abiejuose Amerikos žemynuose. Pirmoji užtemimo fazė – dalinis užtemimas – prasidėjo 4 val. 53 min. Grinvičo (7 val. 53 min. Lietuvos) laiku ir tęsis iki 8 val. 24 min. (11 val. 24 min.), pranešė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). Mėnulis visiškai iš Žemės metamo šešėlio išlys 10 val. 37 min. Grinvičo (13 val. 37 min. Lietuvos) laiku.

NASA dėl Ukrainos krizės nutraukė visus ryšius su Rusija, išskyrus bendradarbiavimą Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS), trečiadienį pranešė pati JAV kosmoso agentūra. „Atsižvelgdama į Rusijos tęsiamą Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimą, NASA sustabdo daugumą savo esamų susitarimų su Rusijos Federacija“, – sakoma NASA pareiškime. „Tačiau NASA ir „Roskosmos“ toliau dirbs drauge, kad išlaikytų saugų ir nenutrūkstamą Tarptautinės kosmoso stoties darbą“, – nurodoma jame.

NASA ketina dar 2 metams pratęsti sutartis su privačiomis JAV bendrovėmis, teikiančiomis šalies astronautams skirtų krovinių pristatymo į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) paslaugas. Tokios sutartys su bendrovėmis „Orbital Sciences“ ir „SpaceX“ buvo pasirašytos 2008 m. Dabar jos gali būti pratęstos nuo 2015 m. gruodžio iki 2017 m. gruodžio, praneša NASA atstovai. Tiesa, kol kas nenurodoma, kiek skrydžių į TKS turėtų būti atlikta pagal atnaujintas sutartis.

JAV Kongresui ir NASA vadovui generolui, buvusiam astronautui Charlesui Boldenui buvo pristatyta Kauno technologijos universiteto (KTU) Telematikos mokslo centro mokslininkų sukurta intrakranijinio slėgio (galvospūdžio) neinvazinių matavimų technologija, pranešė KTU atstovai. Galvospūdį jau keliolika metų įmanoma matuoti invaziniu būdu – į smegenų audinį ar skilvelį įsmeigus jutiklį.

NASA įvykdė dar vieną sėkmingą nusileidimo modulio „Morpheus“, skirto saugiai nusileisti kitose planetose, bandymą. 1000 kilogramų svorio modulį reaktyviniai varikliai iškėlė į 177 metrų aukštį, o po to 85 sekundžių trukmės skrydžio vidutiniu 48 km/h greičiu nuleido tiksliai į numatytą vietą. Kitas projekto etapas – į modulį integruoti autonominio nusileidimo ir pavojų išvengimo sensorius, kurie leistų aparatui pačiam parinkti nusileidimui saugią vietą.

Oficialių NASA atstovų teigimu, Ukrainoje susiklosčiusi situacija nekeičia Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbančių JAV astronautų planų. Rusijai grubiai pamynus Ukrainos suverenumą JAV administracija prabilo apie ruošiamas sankcijas ir jau yra pranešusi apie bendradarbiavimo su Rusija įšaldymą karinėje ir kai kuriose kitose srityse. Nuo NASA ir Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ bendradarbiavimo visiškai priklauso JAV astronautų skraidinimas į TKS.

Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) paskelbė 30 gražiausių nuotraukų darytų kosmose. Jose užfiksuota ne tik žvaigždynai, tačiau ir planetos.

NASA pranešė pradėjusi robotizuotos sistemos „PROxiTT“, skirtos automatiniam kosmose esančių palydovų techniniam aptarnavimui, bandymus. Ši sistema suteiks galimybę papildyti JAV palydovų raketinio kuro atsargas, kurioms pasibaigus jie nustoja funkcionuoti ir būna priversti palikti orbitą. Pranešama, kad pirmieji „PROxiTT“ sistemos bandymai vasario pradžioje buvo atlikti vienoje NASA laboratorijų. Bandymo metu buvo imituojamas palydovo raketinio kuro atsargų papildymas.

NASA ir Masačiusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai aplink Mėnulį skriejančiam zondui „įrengė“ pribloškiamos spartos interneto ryšį: duomenų srauto sparta ten yra gerokai didesnė nei galėtų pasidžiaugti daugelis interneto naudotojų Žemėje. Iki šiol kosmoso programose buvo naudojamasi vien radijo ryšiu.

Neatpažintų skraidančių objektų (NSO) medžiotojai yra tiek daug jų aptikę Žemėje, mūsų planetos kaimynystėje, Mėnulyje ir kitose planetose, kad naujausias pranešimas apie NASA kosminio aparato padarytoje nuotraukoje matomą NSO turbūt mažai ką benustebins. Šį sykį NSO aptiktas vienoje iš NASA marsaeigio „Curiosity“ padarytų panoraminių nuotraukų. Į kadrą pateko Marso padangės sritis virš horizonto, kurioje aiškiai matomas kažkoks baltas objektas, praneša „Dailymail.co.

Praėjusieji metai, NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto (GISS) mokslininkų duomenimis, kartu su 2009 ir 2006 metais atsidūrė septintoje pačių šilčiausių metų nuo pat 1880-ųjų vietoje. Tai reiškia, kad ilgalaikė vidutinės temperatūros visame pasaulyje didėjimo tendencija išlieka ir toliau, teigiama GISS pranešime.

Prie NASA marsaeigio „Opportunity“ nežinia iš kur atsiradęs akmuo, pavadintas „Pinnacle Island“, mokslininkams užminė dar didesnę mįslę. Kaip jau rašėme, internetinio forumo „UnmannedSpaceFlight“ lankytojai pastebėjo, kad marsaeigio „Opportunity“ prieigas reguliariai fotografuojančių fotokamerų padarytose nuotraukose nežinia iš kur atsirado akmuo: visą mėnesį „Opportunity“ nebuvo net pajudėjęs iš vietos.

Per 10 metų nuskriejęs daugiau nei 800 milijonų kilometrų iki pat Jupiterio orbitos, sausio 20-tą dieną 10 valandą Grinvičo laiku zondas „Rosetta“ pradėjo busti iš 32 mėnesius trukusio miego. Ryšys su zondu buvo užmegztas vakare, po to, kai jo prietaisai 6 valandas šilo ir buvo patikrinti zondo borto kompiuterio. Po to reaktyviniai varikliukai sustabdys zondo sukimąsi, o orientavimosi sistema, nuskenavusi žvaigždžių padėtis, suras Žemę ir į ją nukreips anteną.

Tai – didžiausia žmonijos istorijoje raketa, šalia kurios pirmuosius žmones į Mėnulį gabenusios „Saturn V“ milžinės nublanksta savo dydžiu. NASA vakar pristatė naujas raketos SLS (Space Launch System), kuri į orbitą pajėgs iškelti 143 tonas, nuotraukas. Šia raketa astronautai skraidys į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir po Žemės apylinkes Saulės sistemoje.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės administracija siūlo visiems norintiems išsiųsti savo vardus ir pavardes į asteroidą Benu (1999 RQ36), į kurį 2016 m. bus paleistas kosminis aparatas „OSIRIS-REx“ (Origins-Spectral Interpretation-Resource Identification-Security-Regolith Explorer). „OSIRIS-REx“ šį asteroidą turėtų pasiekti 2020 metais.

NASA zondas „New Horizons“ – vienas iš greičiausių žmonijos sukonstruotų aparatų. Neįtikėtina, tačiau per Žemės parą (24 val.) jis nukeliauja beveik 1,6 mln. kilometrų. Į savo odisėją šis zondas iškeliavo 2006 m. Jau labai greitai jis pasieks savo kelionės tikslą. Netrukus mes turėsime progos pamatyti tai, ko niekada nėra įžiūrėjęs joks antžeminis ar kosminis teleskopas. Laukti liko visai nedaug. „New Horizons“ kelionės tikslas – tolimasis Plutonas ir jo palydovai.

JAV kosmoso agentūra NASA paskelbė naują raketos nešėjos „Antares“ planuojamą paleidimo laiką – šiandien vakare, 20:07 val. Pasak NASA specialistų, atsižvelgiant į naujausius tyrimus, raketos „Antares“ kilimo trajektoriją ir orų prognozes Valopo saloje esančioje NASA raketų bazėje, „Antares“ paleidimo komanda nusprendė ruoštis „Orbital-1“ misijai šiandien.

Panašu, kad tarp neįprastai permainingų orų, kurie šiuo metu kankina rytinę Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantę, NASA vis tik pavyko rasti tarpą, kai sąlygos bus palankios paleisti erdvėlaivį „Cygnus“. Oficialiais NASA vertinimais, yra 95 proc. tikimybė, jog raketos startas bus duotas šiandien 20:32 val. Lietuvos laiku.

LRT klausytojai ir žiūrovai šį trečiadienį taps istorinio įvykio liudininkais: gruodžio 8-osios vakarą į kosmosą pakils pirmieji lietuviški palydovai. Palydovų „Lituanica Sat-1“ ir „LitSat-1“ skrydį į kosmosą iš NASOS skrydžių aikštelės nuo 19 val. 30 min. tiesiogiai transliuos ir komentuos LRT radijas, LRT televizija ir portalas LRT.lt, sakoma LRT pranešime. Apie 20 val. 30 min.

NASA vienoje iš savo ataskaitų paskelbė, kad lengvo svorio ir nebrangūs robotai taps vis svarbesniais kosminėse žvalgybos misijose, norint jas padaryti pigesnėmis ir patikimesnėmis. Dabartiniai tyrimų robotai turi visą eilę integruotų papildomų ir tik vieną kartą naudojamų įtaisų – parašiutus, stabdymo variklius, oro pagalves, kurie skirti sumažinti nusileidimo smūgio jėgą ir padėti išlaikyti tinkamą aparato orientaciją.

„Cygnus“ erdvėlaivis, kuris į Tarptautinę kosminę stotį nugabens pirmuosius lietuviškus palydovus, parengtas skrydžiui. Sekmadienio vakare erdvėlaivis su nešančiąja raketa jau pakeltas paleidimo aikštelėje. Jei pasitvirtins orų prognozės, raketa iš NASA skrydžių bazės Wallopso saloje JAV bus paleista trečiadienį, sausio 8 d., 20:32 val.

Pirmieji lietuviški palydovai „LitSat-1” ir „LituanicaSAT-1“ NASA skrydžių bazėje jau parengti kilimui į kosmosą. Šiuo metu numatyta, kad į kosmosą jų raketa nešėja turėtų kelti jau šį trečiadienį, sausio 8 d. Jei raketos paleidimo laikas nesikeis, TV3 televizija 20.25 val. Lietuvos laiku tiesiogiai transliuos šios unikalios kelionės startą, sakoma bendrovės pranešime. Pranešama, kad NASA skrydžių bazėje raketos paleidimo metu dirbs specialus TV3 žinių korespondentas Vytautas Dovydaitis.

NASA labai mėgsta lengvus ir mobilius daikčiukus. Vienas iš tokių – vien iš strypelių ir laidelių sukonstruotas antžeminis kosminis zondas. Jokių ratų. Jokio šimtakilograminio antsvorio. Vien neįkainojamas mobilumas. Šis robotizuotas zondas kažkuo primena dykumų paviršiumi riedančius krūmokšnių rutulius.

Du JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) astronautai antradienį sėkmingai baigė remonto darbus Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), kai jiems teko surengti neįprastą išėjimą į atvirą kosmosą per Kūčias, kad sutaisytų aušinimo sistemos įrangą.

Du NASA astronautai antradienį išėjo į atvirą kosmosą užbaigti Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) remonto darbų. „10-asis metų išėjimas į atvirą kosmosą Tarptautinėje kosmoso stotyje dabar oficialiai vyksta“, - 6 val. 53 min. vietos (13 val. 53 min. Lietuvos) laiku paskelbė NASA komentatorius, astronautams antrą kartą išėjus į atvirą kosmosą pakeisti amoniako pompos modulio, kuriame gruodžio 11 dieną sugedo vidaus kontrolės vožtuvas.

Tam, kad šalies vėliava atsidurtų ant Everesto, turi užlipti į kalną. O tam, kad ji suplevėsuotų NASA teritorijoje, turi sukonstruoti palydovą. Ir šis laiptelis Lietuvai jau įveiktas – NASA skrydžių bazėje Valopso saloje šalia JAV, Ukrainos ir Švedijos vėliavos pakilo ir lietuviška trispalvė, sakoma KTU pranešime.

Mažųjų palydovų „LitSat-1” ir „LituanicaSat-1” projektai paskatins Lietuvos bendradarbiavimą su tarptautinėmis kosmoso organizacijomis – tuo įsitikinę šalies kosmoso entuziastai. Vašingtone viešintis Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) direktorius Vidmantas Tomkus susitikime su Lietuvos ambasadoriumi JAV Žygimantu Pavilioniu aptarė galimas konkrečias Lietuvos mokslo tyrimų institucijų bendradarbiavimo su NASA sritis.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje paskelbė kosminio aparato „Juno“ padarytą vaizdo įrašą, kuriame iš kosminės erdvės matomas Žemės ir Mėnulio judėjimas. Jame rodoma prie „Juno“ kosminio aparato artėjanti Žemė ir nuo jos tolstantis Mėnulis. NASA pranešime sakoma, kad tai pirmasis vaizdo siužetas, kuriame taip įspūdingai užfiksuotas Žemės ir Mėnulio judėjimas kosminėje erdvėje.

NASA planuoja 2015 metais Mėnulio paviršiuje nuleisti specialų konteinerį su augalų sėklomis. Tai bus pirmasis biologinis eksperimentas, turintis atskleisti biologines Mėnulio kolonizavimo galimybes.

Kauno technologijos universiteto profesorius Petras Ramutis – Bansevičius sukūrė pjezoelektrinę orientavimo sistemą, kuri kosminius palydovus leis erdvėje valdyti itin tiksliai. Pasak kūrėjo, šios išradimo perspektyvos – labai geros. P. Ramutis – Bansevičius laidoje „Verslo ritmu“ pasakojo, kad kosmoso tyrimuose šiuo metu labai didelis dėmesys yra skiriamas įvairiausiems nano palydovams. Pasak pašnekovo, dabar juos raketa tiesiog išmeta kosminėje erdvėje ir jie ten vartydamiesi įvairiai laksto.

Savo astronautų skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) šiuo metu Rusijos kosminius laivus samdanti NASA per artimiausius 4 metus gali atsikratyti šios priklausomybės, praneša „Slashgear.com“. Ji atsirado, kai NASA saugumo sumetimais atsisakė iki šiol naudotų daugkartinio naudojimo kosminių laivų „Space Shuttle“. Tačiau rusiškus kosminius laivus jau ruošiasi pakeisti privačių JAV bendrovių tobulinama kosminė technika.

NASA pranešė, kad jos naujos kartos kosminis laivas „Orion“, skirtas skrydžiams už Žemės orbitos ribų, į asteroidus ir Marsą, į kosmosą pirmą kartą pakils kitų metų rudenį. Pasak NASA atstovų, „Orion“ atvers visiškai naujas skrydžių į tolimąjį kosmsoą galimybes. Šis naujos kartos kosminis laivas esą bus lanksti kosminė sistema, galinti skraidinti krovinius bei žmones toli už Žemės orbitos ribų ir žvalgyti toli nuo mūsų planetos esančias Saulės sistemos sritis.

Robotas – asistentas „Robonaut“, kuris buvo sukurtas NASA specialistų bei astronautų, kad šie gautų pagalbininką savo nelengvame darbe, nuo šiol turės naują modifikaciją. Anksčiau robotas – humanoidas turėjo pažangias rankas, kuriomis galėjo atlikti sudėtingas operacijas. Dabar, sprendžiant iš NASA pranešimo, robotas gavo ne ką mažiau pažangias kojas. Nuo šiol „Robonaut“ ūgis sudaro 2,5 metro, o svoris – beveik 227 kilogramus.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Robotai gali matyti mums neregimus dažnius ir turi daugiau jėgos. Tad Marse iš pradžių nutūptų robotas, kuris parengtų saugesnę vietą nusileisti žmogui. Taip tvirtina NASA išmaniosios robotikos grupės mokslininkė Maria Bualat. Be to, pasak jos, ketinama tirti tamsiąją Mėnulio pusę ir Saturno palydovą Titaną. „Bet ir mūsų planetoje yra vietų, į kurias žmonių nenorime siųsti. Pavyzdžiui, ugnikalniai ar ypač šaltos vietos jūros dugne.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos inžinieriai pademonstravo robotą, kuris galės judėti stačiomis uolų sienomis ir kalnų šlaitais naudodamas šimtus trumpų kabliukų, kuriais bus užsikabinama už nelygumų. Robotas vadinasi LEMUR IIB. Kiekviena iš jo „rankų“ turi daugiau nei 750 kabliukų, kurie kabinasi už grubaus asteroido ar kitos planetos paviršiaus.

Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) mūsų žvaigždės paviršiuje pastebėjo milžinišką darinį, kurį NASA mokslininkai praminė „ugniniu kanjonu“. Šis reiškinys Saulėje stebimas nuo rugsėjo pabaigos, praneša space.com. Heliofizikai mano, kad šis neįsivaizduojamo dydžio – maždaug 320 000 kilometrų ilgio – liepsnojantis tarpeklis susiformavo po prieš mėnesį šiame Saulės regione įvykusios vainiko masės išvaržos.

Lietuviškas palydovas „Lituanica-SAT1“ įdėtas į transportavimo dėžę su policijos palyda iš LRT iškeliavo į Vilniaus oro uostą. Kita palydovo stotelė – JAV, kur jis bus perduotas NASA ir raketa išsiųstas į Žemės orbitą. 10 cm dydžio kubas, padengtas saulės elementais, apie šešis mėnesius skries 400 km aukštyje ir ne tik atliks eksperimentus, bet ir siųs radijo signalą, kurį galės išgirsti ir mėgėjišką radijo imtuvą turintys Lietuvos gyventojai.

JAV kosmoso agentūra NASA pasidalino su visuomene savo eiliniu pasiekimu. Neseniai į kosmosą paleistas „Lunar Atmosphere and Dust Environment Explorer“ (LADEE) kosminis zondas nuo spalio vidurio gali būti laikomas Mėnulio palydovu (LADEE sukasi 235 km atstumu nuo jo). Pats zondas skirtas Mėnulio atmosferos tyrimams. Jo surenkami duomenys į mūsų planetą perduodami lazerių sistema „Lunar Laser Communication Demonstration“ (LLCD), sukurta bendradarbiaujant su MIT mokslininkais.

Praėjusią savaitę išsiųstas Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos kosmoso asociacijos sukurtas pirmasis Lietuvos kosminis palydovas „LitSat-1” sėkmingai praėjo specialią Jungtinių Amerikos Valstijų muitinės patikrą ir jau pasiekė Hjustoną, pranešė Lietuvos kosmoso asociacija. Čia, Johnsono kosmoso centre, „LitSat-1” tinkamumą skrydžiui tikrins NASA Tarptautinės kosminės stoties krovinių saugumo komisija.

NASA mokslininkai stebi netoli Žemės skriejantį asteroidą 1950 DA (29075), kuris 2880 metų kovo 16 dieną gali susidurti su Žeme. Astronomų teigimu, iš visų šiuo metu žinomų asteroidų 1950 DA (29075) keliama susidūrimo grėsmė yra pati didžiausia. Asteroidas 1950 DA (29075) buvo atrastas 1950 m. vasario 23 d. Jis buvo stebimas 17 dienų, o po to pradingo kosmoso platybėse. Šio asteroido skersmuo siekia nuo 1100 iki 1400 metrų. Stebėjimų duomenimis, jis gali būti sudarytas iš geležies ir nikelio.

Vilniaus universitetas, gruodžio 8-ąją ketinantis į kosmosą iškelti pirmąjį lietuvišką palydovą, paskelbė jo iškėlimo į erdvę konkursą. Konkursas paskelbtas ketvirtadienį, pasiūlymų jam laukiama iki spalio 22 dienos. Jo sąlygose numatyta, kad palydovo - kubo formos dėžutės - tūris be ryšio antenų sieks 1000 kubinių centimetrų, svoris - iki 2 kilogramų.

NASA nori, kad jai būtų sukurtas 3D spausdintuvas, kuris kosmonautams leistų pasigaminti maisto produktų. Kompanija „Systems and Materials Research Corporation“, kuri tuo ir užsiima, iš pradžių negalėjo parodyti, kuo užsiima, tačiau galų gale demonstracija įvyko. Buvo parodyta, kaip 3D spausdintuvas „gamina“ picą, kurią sudaro tešla, pomidorų padažas ir sūris.

Spalio 1 d. JAV prasidėję 2014 m. finansiniai metai Kongresui nepatvirtinus naujo valstybės biudžeto sutrikdė ir JAV vyriausybinių institucijų veiklą internete. Kadangi buvo laikinai nutraukta kai kurių vyriausybinių organizacijų veikla, buvo priimtas sprendimas sustabdyti prieigą prie vyriausybės finansuojamų tinklalapių informacijos. Pavyzdžiui, šiuo metu internete nepasiekiama JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) svetainė NASA.gov.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Amerikoje kalbama apie projektą siųsti erdvėlaivį į asteroidą, kažkaip jį pagauti ir nusiųsti į Mėnulio orbitą, kad astronautai galėtų ten nukeliauti ir ištirti“, – pasakoja NASA Reaktyvinės traukos laboratorijos vyriausiasis technologas Jonas Žmuidzinas. Jo žiniomis, NASA šiuo metu svarsto, galbūt tokį projektą iš tikrųjų reikėtų vykdyti.

Amerikiečių mokslininkai paskelbė vaizdo siužetą, kuriame galima pamatyti, kaip Mėnulis apsisuka aplink savo ašį. Iš Žemės įvairių Mėnulio pusių pamatyti neįmanoma, nes Mėnulis ją apskrieja taip, kad visą laiką lieka atsigręžęs viena puse. Mokslininkai abi Mėnulio puses atskleidė pasinaudoję aplink Žemės palydovą ketverius metus skriejančio NASA LRO zondo nuotraukomis. Mozaiką jie sudėjo iš daugiau nei šimto tūkstančių įvairių nuotraukų.

Esate žmogus, kuris dienas su pasimėgavimu leistų ant sofos, žiūrėdamas televizorių? O gal su malonumu valandų valandas sėdite prie kompiuterio ir pliekiate žaidimus ar laiką leidžiate socialiniuose tinkluose? Tuomet esate tinkamas kandidatas į gerai apmokamą NASA tyrimą ir galbūt nuo jūsų priklausys žmonių kosminių kelionių ateitis. NASA ieško savanorių, kurie lovoje tyrimų tikslais pragulėtų 70 parų. Eksperimento metu bus tyrinėjamas mikrogravitacijos poveikis žmogaus kūnui.