George’as Aldrichas – šaunus vyrukas, darbo nekeičiantis štai jau beveik 40 metų. Bet tas darbas – labai neįprastas. Pinigus jam moka už vieną labai konkretų veiksmą – uostymą. George’as uosto visur ir viską. Net ir dalykus, kurie daugeliui atrodytų nemalonūs bei atstumiantys.
„Taip mėginu palaikyti savo uoslės „sportinę formą“, – aiškina NASA uoslės ekspertas. – Šeima ir draugai galvoja, kad aš truputį trenktas.“
Tačiau George’ą kitų nuomonė apie tokią veiklą mažai trikdo. Tai – jo pragyvenimo šaltinis. O dirba jis JAV Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso agentūroje. Kitaip tariant, NASA. Jo darbo „kabinetas“ – Vait Sandso bandymų bazė (angl. – „White Sands Test Facility“). Ten veikiančioje Uoslės tyrimų laboratorijoje (angl. – „Nasal Lab“) jo nosis eina aukščiausias pareigas.
„Visas į kosminę kapsulę pateksiančias medžiagas, taip pat ir tas, kuriomis naudosis astronautai, privalu nuodugniai ištirti, – pasakoja ilgametis NASA darbuotojas. – Savo uosle šitaip naudojuos jau 38 metus. Aš uostau viską, kas keliaus į kosmosą. Kuo mano uoslė tokia vertinga NASA? Ji padeda apsaugoti astronautus kosmose nuo šleikštulį keliančių dalykų.
Neįtikėtina, bet NASA misijų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo NASA Nosies Aso Nr. 1. Jei George’o uoslė sušlubuotų, padariniai būtų rimti.
„Jei koks nors nemalonus kvapelis, pvz., vonios kambaryje ar pjaustant svogūną, atsklinda čia, Žemėje, jis po kurio laiko tiesiog išsisklaido, – pasakoja NASA Uoslės tyrimų laboratorijos vadybininkė Suzana Harper. – Patalpoje esantys kvapai išsivėdina, juos atmiešia iš lauko patenkantis oras. Bet kosmosu skriejančioje Tarptautinėje kosminėje stotyje ar erdvėlaivyje orlaidės ar lango nepradarysi ir patalpų neišvėdinsi. Tad mums privalu patikrinti, ar į kosmosą neišsiųsime nemalonų kvapą skleidžiančių dalykų.“
Kaip ir visi mes, paprasti mirtingieji, George’as sugeba suuosti daugiau kaip 10 tūkst. skirtingų kvapų. Šį darbą atlieka apie 400 nosyje esančių uoslės receptorių. Skirtingai nei mes visi, jis tų receptorių potencialą išnaudoja maksimaliai – uosto kiekvieną mielą dieną, kiekvieną valandą ir kone nuolatos. Uosto viską. Taip jo uoslė vis lavėja.
„Astronautams leidžiama su savimi į orbitą pasiimti nedidelį ryšulėlį asmeninių daiktų, – teigia G. Aldrichas. – Dažniausiai tarp jų būna Biblija, artimųjų nuotraukų. Buvo vienas astronautas, kuris norėjo konstruoti laivą butelyje, tad ieškojom tinkamiausios klijų rūšies.“
Kosmosu skriejančio erdvėlaivio patalpoje ne vienus metus gali išsilaikyti net silpniausias kvapas. Jis gali trikdyti astronautų darbą, emocinę būklę, darbingumą – dėl nemalonaus kvapo astronautai gali net pradėti negaluoti. Jei pro George’o nosį prasprūstų bent vienas probleminis „aromatas“, misijos įgulai grėstų nemenki išbandymai.
