JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) dabar labiau negu kada nors anksčiau priartėjusi prie planetos, kurioje sąlygos būtų panašios į būdingas Žemei, atradimo, astronomai nurodė antradienį, paskelbę apie atrastas naujas aštuonias planetas, skriejančias aplink savo žvaigždes žemiškajai gyvybei tinkamoje zonoje.
Dvi iš tų egzoplanetų labiausiai panašios į Žemę iš iki šiol atrastų už mūsų Saulės sistemos ribų, tyrėjai sakė per Vašingtono valstijos mieste Seatle vykusią 225-ąją Amerikos astronomijos draugijos konferenciją.
Tikėtina, kad tų dviejų planetų paviršius kietas, sudarytas iš uolienų, o jos skrieja tokiu atstumu nuo savo centrinio šviesulio, kad jų paviršiuje nei per šalta, nei per karšta, todėl ten gali būti skysto vandens ir galbūt gyvybės, sako astronomai.
Mokslininkams žinomos kelios egzoplanetos, dydžiu panašios į Žemę ir skriejančios vadinamoje gyvenamojoje zonoje aplink savo centrinius šviesulius.
„Dabar esame labiausiai priartėję prie Žemės dvynės atradimo prie kitos žvaigždės, – sako Fergalas Mullally (Fergalas Mulalis), dirbantis Keplerio mokslo biure. – Tos kandidatės yra artimiausi iki šiol atrasti Žemės sistemos atitikmenys.“
Tie dangaus kūnai buvo aptikti vykdant NASA egzoplanetų paieškas kosminiu teleskopu „Kepler“, kuris nuo savo paleidimo 2009 metais ištyrė daugiau negu 150 tūkst. žvaigždžių.
Antradienį buvo paskelbta apie naujų 554 planetų tikėtiną atradimą per „Kepler“ misiją, o bendras mokslininkams žinomų potencialių egzoplanetų skaičius išaugo iki 4 175.
Mokslininkai neseniai patvirtino 1 000-osios Keplerio teleskopu atrastos egzoplanetos egzistavimą.
„Trys iš naujai patvirtintų planetų yra savo žvaigždžių gyvenamojoje zonoje – tokiu atstumu nuo centrinio šviesulio, kuriame besisukančios planetos paviršiuje galėtų būti skysto vandens, – sakoma NASA pranešime. Iš tų trijų dvi tikriausiai yra sudarytos iš uolienų kaip Žemė.“
Galimybė, kad kurioje nors į mūsiškę panašioje planetoje egzistuoja gyvybė, yra intriguojanti, bet tokių itin toli esančių planetų išsamesni tyrimai kelia didelių iššūkių.
Pirmoji iš jų – Kepler-438b – yra už 470 šviesmečių nuo Žemės. Ji savo žvaigždę apskrieja per 35 paras.
Kepler-438b skersmuo 12 proc. didesnis negu Žemės, o tikimybė, kad tas dangaus kūnas yra sudarytas iš uolienų – 70 proc., sako tyrėjai
Kita planeta, Kepler-442b, yra už 1,1 tūkst. šviesmečių ir savo žvaigždę apskrieja per 112 dienų.
Kepler-442b yra apie trečdaliu didesnė už Žemę, o ekspertai sako, kad egzistuoja 60 proc. tikimybė, kad ta egzoplaneta sudaryta iš uolienų.
„Tiksliai nežinome, ar kuri nors planeta mūsų imtyje iš tikrųjų yra gyvenama“, – sakė kitas šios studijos autorius Davidas Kippingas (Deividas Kipingas), dirbantis Harvardo-Smitsono astrofizikos centre.
„Tegalime pasakyti, kad jos – daug žadančios kandidatės“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
