egzoplaneta

 NASA pirmadienį paskelbė apie 10 naujai atrastų uolėtų Žemės dydžio planetų už mūsų Saulės sistemos ribų, kuriose potencialiai galėtų būti skysto vandens ir sąlygų gyvybei. 2009 metais Paukščių Tako galaktikai tyrinėti iškelto kosminio teleskopo „Kepler“ komanda tyrė 219 pastebėtų potencialių egzoplanetų. 10 iš šių naujai atrastų planetų aplink savo saules sukasi panašiu atstumu kaip Žemės atstumas nuo Saulės.

Mokslininkai antradienį pristatė iki šiol didžiausią naujai už mūsų Saulės sistemos ribų atrastų planetų grupę – iš viso 1 284, tad Keplerio kosminiu teleskopu atrastų egzoplanetų skaičius padidėjo daugiau negu dvigubai, nurodė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). „Šis pranešimas daugiau negu dvigubai padidina „Keplerio“ patvirtintų planetų skaičių“, – sakė NASA būstinės Vašingtone vyriausioji mokslo darbuotoja Ellen Stofan.

Astronomai trečiadienį pranešė pirmą kartą suradę „žieduotą“ planetą už Saulės sistemos ribų, – ją juosianti juosta yra daugiau nei 200 kartų didesnė už Saturno. Milžinišką planetą „J1407b“ juosia 30-ies keistų žiedų diskas. Jeigu tokį turėtų Saturnas, jis ryškiai šviestų mūsų naktiniame danguje, sako atradėjai. „Ji būtų milžiniška! Nesunkiai iš Žemės galima būtų matyti žiedus ir tarpus tarp jų“, – sakė Matthew Kenworthy (Metju Kenvortis) iš Leideno observatorijos Nyderlanduose.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) dabar labiau negu kada nors anksčiau priartėjusi prie planetos, kurioje sąlygos būtų panašios į būdingas Žemei, atradimo, astronomai nurodė antradienį, paskelbę apie atrastas naujas aštuonias planetas, skriejančias aplink savo žvaigždes žemiškajai gyvybei tinkamoje zonoje.

Tai – pirmasis tokio dydžio egzempliorius, priskirtinas uolinių planetų klasei. Milžinišką, už 560 šviesmečių esantį pasaulį atradę astronomai be užuolankų pavadino „Žemių Godzila“. Drakono žvaigždyne atrasta egzoplanetos „Kepler-10c“ masė už Žemės masę didesnė net 17 kartų. O skrieja ši planeta aplink Saulės tipo žvaigždę, informuoja „Space.

Įsivaizduokite, kad metai Žemėje truktų ne 365 paras, o 29,2 mln. parų arba 80 000 metų. Astronomai atrado planetą, kuri aplink gimtąją savo žvaigždę vieną ratą apsuka, galima sakyti, per ištisą amžinybę. Palyginus su ja, tolimiausia Saulės sistemos planeta Neptūnas aplink Saulę apkeliauja žaibiškai – vos per 165 metus. Keistoji egzoplaneta nuo savo žvaigždės GU Psc nutolusi 2 tūkst. kartų toliau nei Žemė nuo Saulės.

JAV astronomai pranešė atradę pirmąją Žemės dydžio egzoplanetą, esančią vadinamojoje gyvybės zonoje, tai yra, ne per arti ir ne per toli savo žvaigždės, kad jos paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo. Ši egzoplaneta buvo atrasta NASA kosminiu teleskopu „Kepler“ ir buvo pavadinta „Kepler-186f“, praneša „Space.com“. Ji skrieja aplink savo žvaigždę, raudonąją nykštukę, esančią už maždaug 490 šviesmečių nuo Žemės.

NASA Ameso tyrimų centro (JAV) astronomas Thomasas Barclay kosminiu teleskopu „Kepler“ atrado pirmą stebėjimų istorijoje Žemės dydžio planetą, kuri aplink gimtąją savo žvaigždę skrieja panašiu atstumu kaip ir Žemė, t.y., toji planeta yra gyvybės zonoje. Th. Barclay su kolegomis „Kepler“ duomenų masyve rado duomenų apie penkių planetų sistemą. Atokiausiai nuo žvaigždės skriejanti planeta yra netoli tolimesnio gyvybės zonos pakraščio, skelbia „News.discovery.

Astronomams pro optinio teleskopo objektyvą tiesiogiai pavyko įžiūrėti ir nufotografuoti labai tolimą egzoplanetą, informuoja „UniverseToday.com“. Toji tiesiogiai pamatyta egzoplaneta yra už 63 šviesmečių nuo Žemės esanti Tapytojo Betos b (Beta Pictoris b). Naujausias ir galingiausias pasaulyje egzoplanetų fotografavimo instrumentas – tik ką į 8 metrų skersmens „Gemini South" antžeminį teleskopą (Čilė) instaliuota vaizdų fiksavimo sistema „Gemini Planet Imager“ (GPI) – infraraudonųjų spindulių d...

Nors kosminis teleskopas „Kepler“ planetų nebeieško jau beveik metus, jo sukauptuose duomenyse astronomai aptinka stulbinamų atradimų. Vienas tokių – tik ką netoli Saulės sistemos atrastas tokių gigantiškų dujinių pasaulių, kaip Jupiteris ar Saturnas, antipodas. Pasirodo, dujinės planetos ne visada būna Jupiterio, Saturno ar dar didesnio dydžio monstrai. Kosminio teleskopo „Kepler“ duomenys byloja, kad dujinės planetos gali būti ir Žemės dydžio.

Italijos, Nyderlandų ir JAV astronomai atrado labiausiai nuo savo žvaigždės nutolusia orbita skriejančią egzoplanetą. Pranešama, kad atrastos egzoplanetos HD 106906 b orbitos spindulys siekia 630 astronominių vienetų (AV), tai yra, yra 20 kartų didesnis už Neptūno orbitą.

Maždaug kas penkta savo fizinėmis charakteristikomis į Saulę panaši žvaigždė gali turėti planetą, kuri savo dydžiu ir mase galėtų būti Žemės kopija. O artimiausia egzoplaneta, kurioje gali egzistuoti gyvybė, turėtų būti vos už 15 šviesmečių. Tokias prielaidas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ skelbia Kalifornijos universiteto Berklyje astronomai.

Mokslininkai toli kosmose pirmąkart atrado planetą, kur savo dydžiu ir sandara panaši į Žemę. Tačiau ta iš uolienų sudaryta egzoplaneta skrieja labai arti savo centrinio šviesulio, todėl beveik neabejotina, kad joje gyvybei būtų per karšta. Planetos paviršiuje uolienos veikiausiai yra išsilydžiusios. Astrofizikai trečiadienį žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje nurodė, jog egzoplaneta Kepler-78b tikriausiai yra sudaryta iš uolienų ir turi geležinį branduolį – panašiai kaip Žemė.

Tarptautinė astronomų grupė atrado kolosalaus dydžio planetą, kuri Žemę dydžiu pranoksta net 2,5 tūkst. karto. Paukščių Tako centrinėje dalyje, už 25 tūkst. šviesmečių nuo Žemės aptiktas pasaulis, pavadintas MOA-2011-BLG-322, yra 8 kartus didesnis už didžiausią Saulės sistemos planetą Jupiterį. Milžiniška planeta buvo atrasta taikant vadinamąjį mikrolęšiavimo metodą.

Priimta manyti, kad daugelio planetų orbitos negali smarkiai nukrypti nuo žvaigždės pusiaujo plokštumos, nes tai lemtų planetos destabilizaciją ir žūtį. Vis dėlto, teorija nusako išimtis, kad gali egzistuoti ir planetų su poliarinėmis orbitomis – tokios orbitos būna lygiagrečios ne žvaigždės pusiaujui, o sukimosi ašiai.

Astronomai ketvirtadienį paskelbė, kad rado dar vieną mėlyną planetą labai toli nuo Žemės, bet - ne vandens pasaulį, o išdegintą, nesvetingą vietą, kur lyja stiklu. Naudodamiesi kosminiu teleskopu "Hubble", NASA ir Europos kosmoso agentūros ESA mokslininkai pirmą kartą nustatė tikrąją tos egzoplanetos spalvą. Egzoplanetomis vadinamos planetos, kurios skrieja aplink kitas žvaigždes.

Naujų pasaulių paieška yra tikras iššūkis Žemės mokslininkams. Kol kas efektyviausi ir daugiausia planetų suradę buvo du metodai – radialinių greičių ir tranzitų. Tačiau Tel Avivo universiteto ir Harvardo–Smithsonian astrofizikos centro (CfA) mokslininkams pavyko atrasti naują egzoplanetą, pritaikius Alberto Einsteino reliatyvumo teoriją, rašo sciencedaily.com.

Į Žemę panaši planeta gali tūnoti mūsų Saulės sistemos galiniame kieme, vos už 13 šviesmečių, teigia astronomai. Šis skaičius – tik apytikris, jis neparemtas egzoplanetos atradimu, rašo SPACE.com. Tyrėjai naudojo planetas medžiojančio NASA „Kepler“ teleskopo, vienu metu tiriančio daugiau kaip 150 tūkst. žvaigždžių, surinktus duomenis. „Kepler“ planetas aptinka matuodamas laikinus ryškumo sumažėjimus, kurių priežastis – priešais žvaigždę praskriejanti planeta.

Kas būtų, jei kuri nors iš Saulės sistemos planetų imtų pradėtų aplink Saulę skrieti į kitą pusę, t. y., „prieš eismą“? Būtent tokią planetą Gulbės žvaigždyne atrado astronomai. Gluminančia retrogradine orbita (orbitos kryptis yra priešinga žvaigždės sukimosi krypčiai) skriejanti planeta HAT-P-7b atrasta prie HAT-P-7 žvaigždės, kuri nuo Žemės nutolusi per 1040 šviesmečių.

„Saurono akimi“ vadinamoje įspūdingoje, už 25 šviesmečių esančioje dvinarėje Fomalhaulto žvaigždžių sistemoje (Pietų Žuvies žvaigždynas) astronomai atrado mįslingą planetą-zombę. Neseniai išplatintose naujose NASA kosminio teleskopo „Hubble“ nuotraukose – kerintis žmogaus akies formos jaunos žvaigždės vaizdas.

Tarptautinė astronomų grupė už 44 šviesmečių nuo Žemės stebėjo žvaigždės sistemą, susidedančią iš 6 planetų. Viena iš jų yra vadinamojoje „gyvybės juostoje", kurioje turėtų būti gyvybės raidai tinkamos sąlygos. Mikko Tuomi iš Hertfordšyro universiteto (D. Britanija) ir Guillemo Anglada-Escude (Getingeno universitetas, Vokietija) vadovaujama astronomų grupė už 44 šviesmečių nuo Žemės atrado aplink nykštukinę žvaigždę HD 40307 skriejančias dar tris planetas.

Astronomai atrado žvaigždę, kuri tik ką prarijo vieną iš savo planetų. 9,2 metro skersmens teleskopu „Hobby-Eberly“ (Makdonaldo observatorija, Teksasas, JAV) aptiktos raudonosios milžinės BD+48 740 atmosferoje apstu šioje mirštančioje žvaigždėje sudegusios uolingos planetos liekanų. Ar ne toks likimas tolimoje ateityje laukia ir Žemės? „Būtent, – tvirtina Pensilvanijos valstijos universiteto tyrėjas Alexas Wolszczanas.

Kosminis teleskopas „Hubble“ iš pradžių atrado egzoplanetą, pavadintą Fomalhauto b, tačiau netrukus astronomai pareiškė, jog įvyko klaida – planetos vietoje skrieja kažkokia dulkių sankaupa, kuria planeta nepavadinsi. Vis dėlto NASA mokslininkai buvo priversti sugrįžti prie pirminės šio keisto kosminio kūno „diagnozės“ ir pripažinti, jog Fomalhauto b – planeta. Planeta, kurią gaubia tankus dulkių šydas.

Europos astronomai pranešė aptikę maždaug Žemės masės planetą, skriejančią apink arčiausiai Saulės esančią žvaigždę. Šis atradimas paruošia naują dirvą egzoplanetų, pasaulių, egzistuojančių kitose žvaigždžių sistemose, medžioklei, nors atrastoji planeta ir nėra „kita Žemė“ – ji yra svilinančiai karštoje zonoje. Žvaigždė skrieja arti žvaigždės Kentauro alfa B, priklausančios trinarei žvaigždžių sistemai, esančiai už 4,3 šviesmečių. Matuojant kosminiais atstumais, tai yra visai prie pat mūsų.

Astronomai savanoriai atrado pirmąją planetą, kurios dangų nušviečia net keturios saulės, praneša BBC. Ši planeta skrieja aplink žvaigždžių porą, o aplink jas skrieja antra žvaigždžių pora. Planetą atrado savanoriai besinaudodami tinklalapiu „Planethunters.org“. Jiems padėjo Didžiosios Britanijos ir JAV institutų mokslininkai. Už 5 tūkst. šviesmečių nuo Žemės esanti planeta buvo pavadinta PH1. Manoma, kad tai daugiau nei šešis kartus už Žemę didesnė dujų milžinė.

Astronomai skelbia atradę naują planetą, kuri yra viena realiausių pretendenčių į planetas, kuriose gali egzistuoti gyvybė, informuoja „Space.com“. Naujasis pasaulis priskirtinas superŽemių tipui ir pavadintas Gliese 163c. Egzoplaneta savo gimtosios žvaigždės planetinėje sistemoje yra vadinamosios “gyvybės zonos" vidiniame pakraštyje – kaip tik ten, kur vandeniui yra tinkamos sąlygos išlikti skysto būvio.

Astronomai NASA infraraudonųjų spindulių kosminiu teleskopu „Spitzer“ visai netoli Saulės sistemos aptiko fiziniais parametrais Žemę primenančią planetą, kuri kol kas vadinama UCF-1.01. Atradimas nustebino mokslininkus tuo, jog daugelis iš egzoplanetų būna labai didelės: mažiausios iš jų vadinamos „superžemėmis“ ir yra keliskart didesnės už mūsų planetą. Tačiau naujoji planeta UCF-1.01 už Žemę yra mažesnė.

Astronomai kosminiu teleskopu „Hubble“ turėjo progą stebėti, kaip tolimos planetos atmosferą į kosmosą nupučia nuožmus gimtosios žvaigždės HD 189733A žybsnis, po kurio planetą pasiekė atmosferą sužalojusi galinga rentgeno spinduliuotės banga. Astronomas Alenas Lekaveljė (Alain Lecavelier) su paties vadovaujama tyrėjų grupe teleskopu „Hubble“ stebėjo egzoplanetos HD 189733b atmosferą. Stebėjimai buvo vykdomi 2010 m. pradžioje ir 2011 m. pabaigoje.

Kosminis teleskopas „Kepler“ už maždaug 1 500 šviesmečių nuo Žemės aptiko sparčiai irstančią planetą, kurios medžiaga „garuodama“ virsta dulkėmis. Senas posakis, kad Visata yra keistesnė, nei galėtume įsivaizduoti, gerai tinka neseniai aptiktai maždaug Merkurijaus dydžio egzoplanetai,  tiesiogine to žodžio prasme virstančiai dulkėmis, skelbia „Universe Today“. Ši kosminiu teleskopu „Kepler“ aptikta planeta skrieja labai artima savo žvaigždei KIC 12557548 orbita, palikdama ilgą savo likuči...

Tarptautinė astronomų komanda pranešė už Saulės sistemos ribų aptikusi ketvirtą potencialiai gyventi tinkamą planetą. Pasaulis, kuriame galėtų būti vandens ir egzistuoti gyvybė, yra už maždaug 22 šviesmečių nuo Žemės, praneša naujienų agentūra AFP. Mokslininkai analizavo Europos Pietų observatorijos duomenis apie žvaigždę GJ 667C – M klasės nykštukę, skleidžiančią daug mažiau šilumos nei Saulė.

Už keturiasdešimt šviesmečių nuo Žemės yra uolinga planeta, pavadinta „55 Cancri e“, sukanti ratus pavojingai arti nuo savo žvaigždės. Ji yra net 26 kartus arčiau jos, nei Merkurijus nuo Saulės, o aplink žvaigždę apskrieja per 18 valandų. Jei Žemė būtų taip arti nuo Saulės, jos paviršius įkaistų iki 1700 laipsnių Celsijaus. Mokslininkai ilgai manė, kad „55 Cancri e“ planeta turėtų būti perdžiūvusi uolėta dykviete.

Astronomai patvirtino atradę naują planetą, kurioje gali būti tinkamos sąlygos formuotis gyvybei, praneša BBC. Naujoji planeta pavadinimu, „Kepler 22 b“ yra nutolusi nuo mūsų maždaug 600 šviesmečių atstumu. Savo dydžiu ji lenkia Žemę 2,4 karto, o planetos paviršiaus temperatūra siekia apytikriai 22 laipsnius.

Kas būtų, jei Žemė vietoje vienos turėtų dvi saules?  Astronomai praėjusią savaitę paskelbė atradę planetą, pavadintą „Kepler-16b“, kuri skrieja aplink dvi netoli viena kitos esančias saules. Kaip atrodytų gyvenimas tokioje planetoje? Kas būtų, jei Žemė vietoje vienos turėtų dvi saules? Astrofizikas Alanas Bossas yra Carnegie mokslo instituto Vašingtone darbuotojas, vienas planetos „Kepler-16b“ atradėjų komandos narių.

Holivudo kosminėje odisėjoje „Žvaigždžių karai“ pavaizduota pagrindinio veikėjo Luke'o Skywalkerio gimtoji planeta Tatooine iš tikrųjų egzistuoja. Keistą pasaulį, kurio dangaus skliaute šviečia dvi saulės, atrado NASA Keplerio teleskopas. JAV astronomai pranešė atradę „Kepler-16b“ pavadintą egzoplanetą, kuri sukasi apie dvi žvaigždes – „Kepler-16A“ ir „Kepler-16B“. Ši beveik Saturno masės planeta yra vos už 200 šviesmečių nuo Žemės, Gulbės žvaigždyne.

Astronomai atrado antrą planetą už Saulės sitemos ribų, kurioje, rodos, būtų galima gyventi, nes ji yra tinkamoje zonoje, rašoma telegraph.co.uk. Vis dėlto sąlygos ten ne pačios puikiausios – itin karšta ir tvanku. Panašiai kaip garinėje pirtyje. Europos astronomai apie šį ir dar 50-ies planetų atradimą paskelbė JAV vykusioje konferencijoje. Ši planeta glūdi vadinamojoje „Goldilokų zonoje“, kurioje skystos būsenos vandeniui nėra nei per karšta, nei per šalta.

Maxo Plancko astronomijos instituto Heidelberge (Vokietija) astrofizikės Lisos Kaltenegger vadovauja tyrėjų grupė pranešė atradusi už 36,23 šviesmečių nuo Žemės esančią egzoplanetą HD 85512b, kuri sukasi aplink žvaigždę HD 85512, skelbia USAtoday.com. Tai jau 573 į egzoplanetų – už Saulės sistemos ribų esančių planetų – katalogą įtrauktas dangaus kūnas, sakoma pranšime.

Astronomai už maždaug 750 šviesmečių nuo Žemės atrado TrES-2b pavadintą egzoplanetą, atspindinčią mažiau nei 1 proc. ją pasiekiančios šviesos, pranešė „Dailymail.co.uk". Pasak mokslininkų, tai tamsiausia iki šiol jiems žinoma planeta, juodesnė už visas iki šiol atrastas planetas ar jų palydovus. Žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society" pristatytas atradimas buvo padarytas analizuojant NASA „Kepler“ kosminio teleskopo perduotus duomenis.

Astronomai atrado karščiausią planetą, kuri sukasi aplink žvaigždę, esančią Andromedos žvaigždyne. Ji nuo Saulės sistemos nutolusi per 300 šviesmečių. Planeta, pavadinta WASP-33b, yra įkaitusi iki 3350 laipsnių pagal Celsijų. Ji aplink savo žvaigždę apsisuka per 1,22 dienos, t.y. sukasi labai arti žvaigždės. Šios planetos paviršiaus temperatūra net 900 laipsnių karštesnė nei ankstesnės rekordininkės WASP-12b, kuri yra už 600 šviesmečių nuo mūsų.

Manoma, kad aplink už 20 šviesmečių esančią raudonąją nykštukę skrieja planeta, kurioje galėtų būti gyvybei tinkamos sąlygos. Planeta Gliese 581d yra šaltesniame gyvybės zonos, kur dar gali egzistuoti skystas vanduo, išoriniame pakraštyje. Leidinyje „Astrophysical Journal Letters“ paskelbtame naujame tyrime teigiama, kad dėl atmosferos planetoje galėtų būti pakankamai šilta, kad ten būtų vandens, praneša BBC.

Britų ir amerikiečių astronomų komanda aptiko pirmąją planetą, kurioje ypač didelė anglies koncentracija. Anot tyrėjų, šis atradimas paremia teoriją, tvirtinančią, kad gali egzistuoti daug anglies turinti uolinga planeta, kurios paviršius sudarytas iš deimantų arba grafito. „Galima tikėtis pamatyti žemes ir kalnus, sudarytus iš deimantų“, – „BBC News“ teigė tyrimo vadovas Nikku Madhusudhanas. Žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas kelia naujų klausimų apie tai, kaip planetos formuojasi.

Astronomams pirmąkart pavyko aptikti superžemės – ne Saulės sistemos planetos, pavadintos GJ 1214b – atmosferą. Superžemėmis vadinamos apie kitas žvaigždes besisukančios planetos, kurių masė gali būti iki trijų kartų didesnė nei Žemės, o diametras viršija Žemės diametrą ne daugiau kaip dešimt kartų. Superžemė GJ 1214b buvo atrasta 2009 metais – ji skrieja aplink blausią žvaigždę GJ 1214, esančią Gyvatnešio žvaigždyne per maždaug 40 šviesmečių nuo Žemės.

Mokslininkai Paukščių tako pakraštyje aptiko dujinę, sparčiai besisukančią planetą, skriejančią aplink mirštančią žvaigždę. Tai pirmoji planeta, aptikta už mūsų galaktikos ribų, praneša naujienų agentūra AFP. Ši egzoplaneta, kiek didesnė už didžiausią Saulės sistemos planetą Jupiterį, skrieja aplink žvaigždę, esančią už 2 tūkst. šviesmečių nuo Žemės. Manoma, kad ši pora yra Helmi srauto, žvaigždžių grupės, likusios po to, kai jų mažą galaktiką maždaug prieš 6–9 mlrd.

Egzoplanetos „Gliese 581g“ atradimas sukėlė tikrą šurmulį – astronomai džiaugėsi, jog surado labai įdomią ir į Žemę panašiausią planetą, nežemiškos gyvybės šalininkai jau ėmė kurpti galimų planetos gyventojų portretus, tačiau ar tik visas šis sujudimas nebus gerokai per anksti? Bent jau kalboms apie gyvybę šioje egzoplanetoje – tikrai per anksti. Mat kai kurie astronomai visai pagrįstai suabejojo pačiu planetos egzistavimo faktu.

Neseniai paskelbta žinia apie mokslininkų atrastą labiausiai į Žemę panašią egzoplanetą „Gliese 581g“, skriejančią apie už 20 šviesmečių nuo Žemės nutolusią žvaigždę, dar didesnio susidomėjimo susilaukė po sensacingo Australijos astronomo Ragbiro Bhatalo pareiškimo, skelbia „Space.

Mokslininkai teigia atradę naują planetą, kuri iš visų iki šiol atrastųjų panašiausia į Žemę ir kurioje greičiausiai egzistuoja gyvybei tinkamos sąlygos. Planetas „medžiojančių“ mokslininkų komanda paskelbė aptikusi Žemės dydžio planetą „Gliese 581g“, skriejančią aplink netolimą žvaigždę. Ją nuo žvaigždės skiriantis atstumas yra toks, kad planetos paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo, rašo „Telegraph.co.

Du Harvardo ir Kalifornijos (Santa Kruze) universitetų mokslininkai prognozuoja, jog pirmoji Žemės tipo ir žmonėms gyventi tinkama planeta bus atrasta kitų metų gegužės mėnesį. Jų manymu, atsižvelgiant į dabartinį naujų egzoplanetų atradimo tempą, gyvybei tinkamos planetos atradimas yra jau visai arti.

Aplink tolimą žvaigždę besisukančios planetoje astronomai užregistravo vėjo gūsius, šalių kurių Žemės uraganai tebūtų lengvi dvelktelėjimai. Ekstremalios oro sąlygos susidaro atmosferos dujoms judant iš planetos karštosios pusės į šaltąją. Specialistų komanda žurnale „Nature" aprašo gūsius, kurių vidutinis greitis yra 2 km/s (7000 km/h), „karštojo Jupiterio" tipo planetoje. Karštaisiais Jupiteriais vadinamos dujinės planetos, kurios yra labai arti savo žvaigždžių.

Pirmą kartą istorijoje astronomams pavyko užfiksuoti aplink savo gimtąją žvaigždę skriejančios egzoplanetos orbitą (tiksliau - du orbitos taškus). Tai - proveržis visiems planetų „medžiotojams“ ir mokslininkams, tiriantiems planetų formavimosi dėsningumus.

Neseniai atrastos planetos, skriejančios apie tolimą žvaigždę, atmosferoje gali būti vandens, teigia mokslininkai. Spėjama, kad tokios prigimties planetoje, kurios paviršiaus temperatūra svyruoja tarp minus 20 ir 160 laipsnių Celsijaus, galima tikėtis rasti ir skysto vandens, rašo SPACE.com. Tačiau šis vanduo savo forma nebūtų panašus į tą, kuris sudaro vandenynus Žemėje. Greičiau tai bus debesys su vandens lašais, teigia planetą atradusios mokslininkų komandos narys Tristanas Guillot.