Astronomams pirmąkart pavyko aptikti superžemės – ne Saulės sistemos planetos, pavadintos GJ 1214b – atmosferą.
Superžemėmis vadinamos apie kitas žvaigždes besisukančios planetos, kurių masė gali būti iki trijų kartų didesnė nei Žemės, o diametras viršija Žemės diametrą ne daugiau kaip dešimt kartų.
Superžemė GJ 1214b buvo atrasta 2009 metais – ji skrieja aplink blausią žvaigždę GJ 1214, esančią Gyvatnešio žvaigždyne per maždaug 40 šviesmečių nuo Žemės.
GJ 1214b orbitos aukštis yra apie 0,014 astronominių vienetų (vienas astronominis vienetas atitinta atstumą nuo Žemės iki Saulės).
Planeta, kuri yra taip netoli nuo žvaigždės, negali turėti paviršiuje skysto vandens (tai reiškia, jog yra netinkama egzistuoti žemiško tipo gyviems organizmas)– H2O gali joje būti tik garų pavidalu.
Jeigu planeta turi atmosferą, tai žvaigždės šviesa, eidama per ją, iš dalies sugeria atmosferoje esančias chemines medžiagas.
Analizuodami „skyles“ žvaigždės spinduliuotės spektre, mokslininkai gali išsiaiškinti, kokių medžiagų yra planetos atmosferoje.
Po žvaigždės GJ 1214 ir planetos GJ 1214b stebėjimo mokslininkai negalėjo padaryti vienareikšmės išvados apie planetos atmosferos sudėtį, tačiau išskyrė pagrindines galimybes.
Pirmoji teigia, kad planeta apsupta labai tankios atmosferos iš vandens garų, antroji – kad šis dangaus kūnas turi vandenilio atmosferą ir tankų debesų sluoksnį.
