kepler

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) dabar labiau negu kada nors anksčiau priartėjusi prie planetos, kurioje sąlygos būtų panašios į būdingas Žemei, atradimo, astronomai nurodė antradienį, paskelbę apie atrastas naujas aštuonias planetas, skriejančias aplink savo žvaigždes žemiškajai gyvybei tinkamoje zonoje.

Paaiškėjo, kad Žemės vanduo atsirado anksčiau negu susiformavo Saulė. O tai didina tikimybę, jog gyvybė egzistuoja daugelyje egzoplanetų, teigia mokslininkai. Naujas tyrimas rodo, kad vanduo gali būti gana paplitęs ingredientas dulkių bei dujų debesyse, iš kurių ir gimė visa Saulės sistema. Manoma, kad mūsų žvaigždei yra 4,5 mlrd metų, bet vanduo Žemėje galėjo suformuoti dar iki to laiko, mažyčių ledo kristalų, skriejančių kosminėje erdvėje, pavidalu.

NASA Ameso tyrimų centro (JAV) astronomas Thomasas Barclay kosminiu teleskopu „Kepler“ atrado pirmą stebėjimų istorijoje Žemės dydžio planetą, kuri aplink gimtąją savo žvaigždę skrieja panašiu atstumu kaip ir Žemė, t.y., toji planeta yra gyvybės zonoje. Th. Barclay su kolegomis „Kepler“ duomenų masyve rado duomenų apie penkių planetų sistemą. Atokiausiai nuo žvaigždės skriejanti planeta yra netoli tolimesnio gyvybės zonos pakraščio, skelbia „News.discovery.

Naujausi tyrimai rodo, kad beveik aplink kiekvieną mūsų galaktikos žvaigždę sukasi bent viena planeta, pajėgi išlaikyti gyvybę tokią, kokią mes pažįstame. Astronomai netoli raudonųjų nykštukių (jos sudaro 75% Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių) aptiko aštuonias naujas egzoplanetas – kandidates. Trys iš šių „pasaulių“ yra tik šiek tiek didesni nei Žemė.

Atradę už Saulės ribų esančią planetą mokslininkai imasi tyrinėti, ar joje yra palankios sąlygos gyvybei. Tačiau naujausias Austrijos mokslininkų tyrimas nuteikia pesimistiškai. Per pastaruosius 20 metų į Žemę panašių planetų paieškai mokslininkai skyrė vis daugiau dėmesio.

NASA kominio teleskopo „Kepler“ atliktų stebėjimų duomenis analizuojantys astronomai patvirtino dar 175 už Saulės sistemos ribų egzistuojančių planetų, vadinamų egzoplanetomis, atradimą. Iki šiol, remiantis „Kepler“ stebėjimų duomenimis, buvo patvirtintas 246 egzoplanetų egzistavimas. Tačiau iš viso astronomai jau turi patikimų duomenų apie maždaug 1700 atrastų egzoplanetų, sakoma NASA pranešime. Skelbiama, kad „Kepler“ atrastos 175 egzoplanetos sukasi apie 305 žvaigždes. Beveik 95 proc.

Nors kosminis teleskopas „Kepler“ planetų nebeieško jau beveik metus, jo sukauptuose duomenyse astronomai aptinka stulbinamų atradimų. Vienas tokių – tik ką netoli Saulės sistemos atrastas tokių gigantiškų dujinių pasaulių, kaip Jupiteris ar Saturnas, antipodas. Pasirodo, dujinės planetos ne visada būna Jupiterio, Saturno ar dar didesnio dydžio monstrai. Kosminio teleskopo „Kepler“ duomenys byloja, kad dujinės planetos gali būti ir Žemės dydžio.

Kosminis teleskopas „Kepler“ jau yra aptikęs pusketvirto tūkstančio kandidačių į egzoplanetas, o oficialiai jau patvirtintas daugiau nei 1000 aplink kitas žvaigždes esančių pasaulių egzistavimas. Pliki skaičiai ne taip kaitina vaizduotę, kaip šis „Popsci.com“ paskelbtas vizualinis jų atspindys. Šioje iliustracijoje pavaizduotos visos iki šio laiko atrastos egzoplanetos, esančios 60 šviesmečių spinduliu nuo Žemės.

Harvardo-Smitsono astrofizikos centro planetologai, išanalizavę kosminio „Kepler“ duomenis, sukauptus stebint padrikuosius žvaigždžių spiečius Gulbės ir Lyros žvaigždynuose, viename spiečiuje atrado dvi nedideles planetas, kurių egzistavimas iki tol buvo laikomas neįmanomu.

NASA kosminis teleskopas „Kepler“ aptiko dar 503 kandidates į egzoplanetas. Kai kuriuose iš šių pasaulių, jei tik bus patvirtintas jų egzistavimas, yra tinkamos sąlygos gyvybei vystytis, skelbia „Space.com“. Pasak „Kepler“ tyrimų programos vadovo Rogerio Hunterio iš NASA Ameso tyrimų centro, kai kurios iš naujųjų kandidačių į egzoplanetas yra nedidelės, ir dalis jų, kaip manoma, skrieja vadinamosiose gyvybės zonose aplink savo žvaigždes, kuriose gali būti sąlygos skystam vandeniui egzistuoti.

Trečiadienį NASA pranešė, kad staiga sugedo vienas iš garsiausių agentūros kosminių teleskopų – 2,7 tūkst. egzoplanetų atradęs 600 mln. JAV dolerių kainavęs kosminis teleskopas „Kepler“. Gedimas toks rimtas, jog tai gali būti misijos pabaiga, informuoja „Space.com“. Sugedo jau antrasis iš keturių variklio funkciją atliekančių vadinamųjų „reakcijos ratų“ (angl.

NASA kosminis teleskopas „Kepler“ atrado tris egzoplanetas, kuriose gali būti tinkamos sąlygos gyvybei. Viena iš jų yra labiausiai į Žemę panašus pasaulis iš visų iki šiol žinomų mokslui, skelbia space.com. Ši egzoplaneta pavadinta „Kepler-62f“: tai vos 1,4 karto už Žemę didesnė akmeninė planeta, skriejanti apie žvaigždę, kuri yra mažesnė ir blankesnė už mūsų Saulę, sakoma pranešime. „Kepler-62f“ kaimynė šioje atrastoje planetų sistemoje „Kepler-62e“ yra 1,6 karto didesnė už Žemę.

Mokslininkų aptiktas keistas naujas maždaug Mėnulio dydžio pasaulis gali būti mažiausia iki šiol žinoma egzoplaneta, skelbia SPACE.com. Naujoji planeta Kepler-37b – pirmoji egzoplaneta, mažesnė nei Merkurijus. Ji aplink savo motininę žvaigždę apskrieja per 13 dienų, jos paviršiuje – kepinanti 427 laipsnių temperatūra, sako tyrėjai. Taigi tai nėra daug žadanti vieta ieškant gyvybės, pridūrė jie.

Į Žemę panaši planeta gali tūnoti mūsų Saulės sistemos galiniame kieme, vos už 13 šviesmečių, teigia astronomai. Šis skaičius – tik apytikris, jis neparemtas egzoplanetos atradimu, rašo SPACE.com. Tyrėjai naudojo planetas medžiojančio NASA „Kepler“ teleskopo, vienu metu tiriančio daugiau kaip 150 tūkst. žvaigždžių, surinktus duomenis. „Kepler“ planetas aptinka matuodamas laikinus ryškumo sumažėjimus, kurių priežastis – priešais žvaigždę praskriejanti planeta.

Astronomai teigia, kad aplink vieną iš šešių žvaigždžių nedideliu atstumu skrieja maždaug Žemės dydžio planeta. Tai reiškia, kad tokių planetų mūsų galaktikoje yra 17 milijardų, informuoja BBC. Tokį rezultatą mokslininkai gavo išanalizavę kosmoso teleskopo „Kepler" surinktus duomenis apie planetas kandidates.

Mūsų Paukščių Tako galaktikoje yra mažiausiai 100 mlrd. planetų, o galbūt ir dar daugiau, teigiama naujame tyrime. „Tai stulbinantis skaičius. Iš esmės kiekvienai žvaigždei tenka po planetą“, – teigė tyrimo autorius Jonathanas Swiftas iš Kalifornijos technologijų instituto („Caltech“) Pasadenoje. J. Swiftas su kolegomis tokius skaičius pateikė ištyrinėję penkių planetų sistemą Kepler-32, esančią už maždaug 915 šviesmečių nuo Žemės.

Šių metų pradžioje jau ne kartą girdėjome kompanijos „nVidia“ atstovų teiginius, kad situacija su 28 nm TSMC gamybinių pajėgumų deficitu gana smarkiai sulaikė „Kepler“ architektūros vaizdo plokščių ekspansiją. Tuomet kompanijai teko susikoncentruoti tiek aukščiausio lygio ir pelningiausiomis vaizdo plokštėmis (tačiau kartu ir rečiausiai perkamomis), kol problemos su deficitu nebuvo daugmaž išspręstos.

Rezultatyviausias egzoplanetų medžiotojas – kosminis teleskopas „Kepler“ – per pastaruosius kelerius metus spėjo „prišaudyti“ galybę aplink tolimas žvaigždes skriejančių planetų, tačiau bendras vaizdas apie jas išlieka miglotas. Tikimasi, kad kiek daugiau aiškumo suteiks naujas kosminis Europos astronomų projektas, kuris turėtų startuoti per artimiausius penkerius metus. Projekto tikslas – Žemės dvynių ieškosiantis naujas kosminis teleskopas CHEOPS.

Ką, jeigu planetų sistemą sudarytų... 2299 planetos, skriejančios aplink vieną ir tą pačią žvaigždę? Kaip tai atrodytų? Aleksas Parkeris (Alex Parker) vietoj atsakymo pateikė įspūdingą vaizdo klipą, pavadinimu „Worlds“ („Pasauliai“), kuriame – visos NASA orbitinio teleskopo „Kepler“ (o jo atidus žvilgsnis dabar naršo po Gulbės žvaigždyno gelmes) atrastos egzoplanetos, besisukančios aplink vieną žvaigždę.

Ar Žemė galaktikoje turi dvynę? Galimybes artimiausiu metu surasti į Žemę panašią planetą sumažino gedimas, kuris gali sutrumpinti NASA egzoplanetas medžiojančio teleskopo „Kepler“ veikimo trukmę. 2009 metais paleistas „Kepler“ užfiksavo beveik 3 tūkst. potencialių egzoplanetų, aplink savo motinines žvaigždes išsidėsčiusių daugybe konfigūracijų. Tai pakeitė supratimą apie Saulės sistemos prigimtį ir planetas, kurios yra už mūsiškės, bei paskatino ieškoti nežemiškos gyvybės.

Dvi keistos tolimos planetos – viena kieta kaip Žemė, kita – dujinė kaip Neptūnas – yra arčiausiai viena kitos skriejanti planetų pora iš iki šiol atrastų. Šį per 1,2 tūkst. šviesmečių nuo Žemės nutolusį duetą pastebėjo NASA „Kepler“ kosminis teleskopas. 2009 metais paleisto aparato tikslas – ieškoti į Žemę panašių planetų, kurios skrieja aplink į Saulę panašias žvaigždes, praneša naujienų agentūra AFP.

Mokslininkai sukūrė melodiją, kuri iš tiesų nežemiška. Jie kiekybinius duomenis iš dviejų mūsų galaktikos žvaigždžių pavertė regi-roko stiliaus muzika. Žvaigždes stebėjo planetas medžiojantis NASA kosminis teleskopas „Kepler“.  Džordžijos technologijos instituto Sonifikacijos laboratorijos mokslininkai duomenis pavertė garsu. To tyrėjų paprašė grupė „Echo Movement“, norėjusi vieną savo dainą praturtinti dangiška melodija, rašo SPACE.com.

Kosminis teleskopas „Kepler“ už maždaug 1 500 šviesmečių nuo Žemės aptiko sparčiai irstančią planetą, kurios medžiaga „garuodama“ virsta dulkėmis. Senas posakis, kad Visata yra keistesnė, nei galėtume įsivaizduoti, gerai tinka neseniai aptiktai maždaug Merkurijaus dydžio egzoplanetai,  tiesiogine to žodžio prasme virstančiai dulkėmis, skelbia „Universe Today“. Ši kosminiu teleskopu „Kepler“ aptikta planeta skrieja labai artima savo žvaigždei KIC 12557548 orbita, palikdama ilgą savo likuči...

Astronomai aptiko dvi potencialias planetas, kurios išliko net tuomet, kai jas prarijo besiplečianti mirštanti motininė žvaigždė. Šis atradimas – staigmena daugeliui mokslininkų, mat iki šiol buvo manoma, kad jokia planeta negalėtų atlaikyti tokio nuožmaus ir intensyvaus svilinimo. Dar viena staigmena: ištvermingi nežemiški pasauliai, atrodo, patys padarė žalos išsiplėtusiai žvaigždei, nuplėšdami didžiąją dalį jos masės, praneša SPACE.com.

NASA pranešė, kad atrado dvi planetas, besisukančias aplink tolimą žvaigždę. Tai pirmos planetos, atrastos kosminio laivo Kepleris, kurio misija yra ieškoti į Žemę panašių planetų. W.Boruckis, mokslinių tyrimų viršininkas Keplerio misijai, sakė, jog tai pirmas atvejis, kai atrastos kelios planetos, skriejančios aplink tą pačią žvaigždę. Minėtoji į Saulę panaši žvaigždė yra Lyros žvaigždyne, esančiame už 2000 šviesmečių. Tuo tarpu atrastosios planetos visai nėra panašios į Žemę.

JAV erdvėlaivis „Kepler“ bus paleistas kitą mėnesį, kad Paukščių Tako Galaktikoje ieškotų tokių planetų kaip Žemė, praneša „Reuters“. Erdvėlaivis, kuris gabens didžiausią kamerą, kada nors siųstą į kosmosą, čia turėtų praleisti 3,5 metų. „Kepler“ tyrinės daugiau kaip 100 tūkst. žvaigždžių, panašių į mūsų Saulę, ir ieškos įrodymų, jog egzistuoja planetų, kurios dydžiu ir struktūra yra panašios į Žemę.