mokslininkai

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė 52,7 mlrd. dolerių vertės lustų gamybos ir mokslinių tyrimų subsidijavimo įstatymą, skelbia agentūra „Reuters“. „Subsidijuojant lustų gamybą JAV ir didinant mokslinių tyrimų finansavimą, įstatymu siekiama įveikti nuolatinį jų stygių, kuris paveikė viską – nuo automobilių ir ginklų iki skalbimo mašinų ir vaizdo žaidimų [kūrimo ar gamybos]", – rašo agentūra.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį nurodė, kad mokslininkai aiškinasi, ar pastarąjį spartų beždžionių raupų spartų plitimą nulėmė kokia nors šią ligą sukeliančio viruso mutacija. Žinomos dvi aiškiai išsiskiriančios šio viruso atmainos (klados), kurioms pavadinimai suteikti pagal regionus, kur beždžionių raupai yra endeminė liga: Kongo baseino (Centrinės Afrikos) klada ir Vakarų Afrikos klada.

Lietaus vanduo niekur mūsų planetoje nebėra saugus gerti, nes toksiškų cheminių medžiagų PFAS kiekis jame viršija nustatytą naujausią saugią normą, sakoma naujoje studijoje, paskelbtoje Stokholmo universiteto mokslininkų.

Jau seniai yra žinoma, kad vaisių ir daržovių vartojimas yra mažiau kenksmingas planetai nei mėsos ar sūrio vartojimas, tačiau pirmadienį paskelbti naujo tyrimo rezultatai parodė, jog traškučių ir saldžių gėrimų poveikis aplinkai taip pat nėra reikšmingas. Didelės apimties tyrimą atlikę mokslininkai išanalizavo apie 57 tūkst. Didžiosios Britanijos ir Airijos prekybos centruose parduodamų produktų, o tyrimo išvados paskelbtos moksliniame žurnale PNAS.

Šiuolaikinis veido pūslelinės viruso tipas atsirado prieš maždaug 5 tūkst. metų, o jam paplisti turbūt padėjo bučinių atsiradimas, paskelbė mokslininkai. Maždaug 3,7 mlrd. žmonių – dauguma pasaulio populiacijos – yra visam gyvenimui užsikrėtę veido pūslelinės virusu HSV-1, nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Nors virusas labai paplitęs, palyginti mažai žinoma apie jo istoriją, kaip jis išplito visame pasaulyje.

Mokslininkai, atlikdami tyrimą, stengėsi atsakyti į vieną pikantiškiausių gyvenimo klausimų – koks yra idealus varpos dydis? Kalifornijoje atliktas tyrimas atskleidė tokius rezultatus, kurių nesitikėjo niekas. Dabar Naujosios Meksikos ir Kalifornijos universiteto mokslininkai teigia radę atsakymą, kuris atsako būtent tai, ko iš tiesų trokšta moterys.

Mokslininkai teigia, kad pirmieji mirštančio žmogaus smegenų tyrimai rodo, jog mirštant jis galėjo „paskutinį kartą prisiminti savo gyvenimą“. Neurologai, tarp jų Tartu universiteto (Estija) neurologas Raulis Vicente, iš pradžių elektroencefalografijos (EEG) prietaisu tyrė 87 metų paciento, sergančio epilepsija, smegenų bangas, tačiau tyrimo viduryje pacientą ištiko širdies smūgis ir jis mirė.

Klaipėdos mokslininkai bando iš atliekų sukurti degalus laivams. Jei jiems pavyks, tai sudrebins pasaulį, mat kol kas dar niekas to nėra padaręs – įvairių šalių mokslininkai varžosi, kurie bus pirmesni ir pelnys tarptautinę garbę. Klaipėdiečiai sako, kad jiems iki sėkmingo rezultato liko jau visai nedaug. Klaipėdos universiteto mokslininkas Žilvinas naikina plastiką ir su komanda planuoja nustebinti pasaulį. Iš atliekų vyras kuria laivams skirtus degalus.

Mokslininkai atrado naują krokodilų rūšį, kuri gyveno prieš 7 milijonus metų. Krokodilo fosiliją atkasė Peru mokslininkai ir dabar pristato ją pasauliui. Peru paleontologas demonstruoja naujausią mokslininkų atradimą – 7 milijonus metų po žeme buvusią krokodilo fosiliją. Galima matyti, kad jo galvos forma visiškai kitokia nei dabartinių krokodilų – žandikaulis daug siauresnis ir ilgesnis. „Tai – nauja krokodilų rūšis, kurią pristatome pasauliui.

Mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl roplių – daugiau nei penktadalis jų rūšių nyksta. Tarp nykstančių, ne tik Dzūkijos baliniai vėžliai bet ir didžiausias pasaulio driežas komodo varanas ir didieji Galapagų vėžliai. Vis tik, anot mokslininkų, vis dar turime vilties juos išgelbėti, tereikia kuo greičiau gelbėti jų būveines. Iš pirmo žvilgsnio lėtas ir tingus didžiausias pasaulio driežas – komodo varanas, dar vadinamas komodo drakonu – tiesiog slampinėja.

Prieš trisdešimt penkerius metus mokslininkai atrado, kad aplink mūsų galaktikos centrą yra paslaptingų ilgų magnetinių gijų. Jų kilmė glumino mokslininkus dešimtmečius, tačiau nauji stebėjimai gali pakeisti tai, ką šiuo metu apie juos žinome.

Antarktidoje gyvena tūkstančiai pingvinų. Anot mokslininkų, būtent šie gyvūnai labiausiai jaučia šiltėjančio klimato padarinius. Tačiau toli gražu ne visoms pingvinų rūšims kyla pavojus išnykti. Ketvirtadienį pasaulyje minima Pingvinų diena, tad žvalgytis į juos geriausia ten, kur pingvinų įvairovė didžiausia – Antarktidoje. Besidarbuojantys mokslininkai sako, kad pingvinai vieni pirmųjų savo kailiu pajaučia klimato kaitos padarinius.

Lietuviai masiškai vartoja skausmą malšinančius vaistus. Tokią išvadą padarė ne gydytojai, o nuotekų vandenį ištyrę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie aiškinosi, kiek ir kokių vaistų likučiai net įveikę valyklas nukeliauja į Lietuvos upes ir Baltijos jūrą. Pasirodo, tokios farmacinės liekanos gali taip užteršti vandens telkinius, kad net žuvys ima keisti lytį. Klaipėdos universiteto mokslininkai Kretingos vandens valymo stotyje ėmė vandens mėginius.

Be magnetinio lauko gyvybė Žemėje būtų neįmanoma arba bent jau šešėlis to, ką mes žinome. Marso magnetinio lauko išnykimas yra didelė priežastis, dėl kurios jis prarado atmosferą, todėl planetų magnetinių laukų medžioklė tapo didele dalimi ieškant gyvybės už Saulės sistemos ribų. Dabar astronomai įsitikinę, kad tokį rado. Hablo kosminiu teleskopu stebint planetą HAT-P-11b, atpažintas įkrautų anglies dalelių srautas, supantis ją ir formuojantis į kometą panašią uodegą, nukreiptą nuo žvaigždės.

Individualizuota mRNR vėžio vakcina iš „BioNTech“ buvo perkelta į 2 fazės tyrimus, o pacientas iš JAV gavo dozę, tikėdamasis, kad ji padės išvengti trečios stadijos gaubtinės žarnos vėžio, kurią jis neseniai išgyveno, pasikartojimo. 47 metų Omaras Rodriguezas iš Teksaso bus vienas iš pirmųjų, kuriems bus taikoma „BioNTech“ pacientams skirta vėžio antigenų terapija, nusitaikanti į iki 20 gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio mutacijų – antrojo mirtingiausio vėžio pasaulyje.

Net 134-erius metus – tiek laiko vienoje amerikiečių generolo statuloje paslėpta išbuvo dėžė su palikimu ateities kartoms. Dabar ją ne tik pavyko surasti, bet ir atverti. Pilietinio Amerikos karo laikus menantys reliktai įvertinti apvalia suma. Mokslininkai atsargiai atveria metalinę dėžę, kurioje ateities kartoms amerikiečių palikti reliktai – iš viso net 60 istorinių objektų.

Plintant omikron atmainai, mokslininkai prognozuoja, kad sausį bus pasiektas naujas užsikrėtimų pikas. Švedija gali atsisveikinti su dideliais kalėdiniais vakarėliais. Šiaurės šalis ėmėsi aibės priemonių, siekdama sustabdyti COVID-19 plitimą. Mokslininkai apskaičiavo, kad naujus metus šalis sutiks su dideliu susirgimų skaičiumi, net kai dauguma gyventojų buvo revakcinuoti, paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija, rašo politico.eu.

Savipagalbos paslaugas teikianti pramonė šiuo metu klesti, o jos kuru yra tapę pozityviosios psichologijos tyrimai, skatinantys žmones klestėti. Tačiau nerimo, depresijos ir savęs žalojimo lygis ir toliau auga visame pasaulyje. Taigi, ar esame pasmerkti būti nelaimingi, nepaisant šios psichologijos pažangos? Remiantis įtakingu straipsniu, paskelbtu 2005 metais akademiniame žurnale „Review of General Psychology“, 50 proc. žmonių laimės priklauso nuo jų genų, 10 proc.

Naujame tyrime buvo nuspręsta išsiaiškinti priežastį, kodėl ančiukai plaukia vienoje eilėje už mamos, ir rezultatai buvo dar žavesni, nei buvo galima tikėtis. „Journal of Fluid Mechanics“ paskelbtame tyrime buvo siekiama atsakyti į tris klausimus. Kodėl jie taip plaukia, koks yra geriausias darinys ir kiek tai sutaupo energijos? Norint išsiaiškinti, reikėjo rasti būdą, kaip įvertinti plaukiojančių ančių būrio pasipriešinimą, todėl komanda tam sukūrė skaitmeninį modelį.

Mokslininkai ryžosi atverti dešimtmetį saugotą dinozauro kiaušinį, kuriame rado iki šiol geriausiai išsilaikiusį priešistorinio gyvūno embrioną. Kiaušinyje įtaisiusį 30-ies centimetrų dydžio dinozauro embrioną mokslininkai švelniai praminė mažyliu Yingliang. Pasak jų, tai geriausiai išsilaikęs, kada nors rastas dinozauro embrionas. Kiaušinis buvo rastas dar 2000 metais, tačiau detalūs jo tyrimai prasidėjo tik prieš keletą metų, kol galiausiai nuspręsta jį atverti.

Du nauji Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimai leidžia manyti, kad koronaviruso omikron atmainos sukeliamas susirgimas paprastai būna lengvesnis nei užsikrėtus delta varianto patogenu. Mokslininkai pabrėžia, kad net jeigu šios pirminės tyrimų išvados pasitvirtintų ir ligos sukeliami simptomai gali būti švelnesni, ši atmaina plinta greičiau ir yra atsparesnė vakcinoms nei delta atmaina. Esant dideliam užsikrėtimų skaičiui ligonės vis tiek gali persipildyti.

Nekontroliuojama klimato kaita ilgainiui sukeltų Žemės nuniokojimą. Kylančios jūros užtvindytų pakrantės miestus, tokius kaip Majamis, siaučiantis karštis padidintų žmonių mirtingumą, o rūgštūs vandenynai taptų nesvetingi žuvims ir koralams, po savęs palikdami nedideles, bet gumines medūzų mases. Šios žmogaus veiklos pasekmės gali būti tas dalykas, kuris trukdo mūsų civilizacijai toliau tobulėti. Esant ypač ekstremaliam scenarijui, tai netgi gali nušluoti mus nuo Žemės paviršiaus.

Beveik neabejotina, kad per savo gyvenimą pamatysime žmones, įžengiančius į Marsą. Jei šiuolaikinės erdvės lenktynės tarp privačių kompanijų ir tautų tęsis, neatmestina, kad per tą laiką taip pat pamatysime ilgalaikį žmogaus buvimą Mėnulyje ar Marse.  Tačiau tyrėjai tiesiog neįsivaizduoja, kaip astronautų komanda, izoliuota beveik 380 milijonų kilometrų atstumu nuo namų, elgtųsi tokiu atveju.

Mokslininkai mano, kad atrado, kas turi įtakos kraujo krešulių susidarymui po „AstraZeneca“ vakcinos nuo Covid. Tyrėjų grupė Cardife ir JAV pristatė, kaip baltymas kraujyje pritraukiamas prie pagrindinio vakcinos komponento. Jie mano, kad tai sukelia grandininę reakciją, apimančią imuninę sistemą, kuri gali baigtis pavojingų krešulių susidarymu. Manoma, kad vakcina nuo Covid išgelbėjo apie milijoną gyvybių.

Siekiant mokslinio jaunystės šaltinio, milijardinės sumos buvo paskirtos naujų vaistų atradimui, kurie vieną dieną galėtų leisti žmonėms peržengti savo biologines amžiaus ribas. Nesvarbu, ar tai būtų plačiai vartojamų vaistų, galinčių turėti senėjimą stabdančių savybių, išradimas, ar dirbtinis intelektas, tikrinantis milijonus naujų vaistų kandidatų, ieškant auksinio bilieto į amžinąjį gyvenimą. Mokslininkai iš Lesterio universiteto mano, kad jų atsakymas gali būti tas laimingasis bilietas.

Visai šalia Šilko kelio, Kinijos Sindziango uigūrų autonominio regiono dykumose, yra šimtai žmonių palaikų, natūraliai užkonservuotų sauso dykumos oro. Žinomos kaip Tarimo baseino mumijos, dabar jos buvo genetiškai ištirtos, o mokslininkai atrado stebinančią kilmę, padedančią paaiškinti, kaip ši populiacija įgavo savo neįprastas tradicijas ir išvaizdą, kuri ilgą laiką glumino tyrinėtojus. Nuo 2000 m. pr. Kr.

Medikai ir mokslininkai skaičiuoja, kad alergiškų žmonių sparčiai daugėja ir greitu metu tokių bus kas antras. Tiesa, kam esate alergiškas nustatyti ne taip paprasta. Vieną pažangiausių alerginių susirgimų diagnostiką siūlo bendrovė „Imunodiagnostika“. Patyrę bendrovės specialistai bendradarbiavo su Vilniaus Universiteto mokslininkais ir pritaikė savo sukurtas inovatyvias technologijas vartotojams.

Pagalvokite apie savo pirmąjį išsiskyrimą, kuris tikrai jus įskaudino. Ar pamenate, kaip galvojote, kad niekada nepamiršite to žmogaus? Skausmas buvo nepakeliamas? Jūs nevalgėte ir beveik nemiegojote. Tai, ką patyrė kai kurie žmonės, galėjo būti sunkiau įveikti, ypač jei jie buvo palikti dėl kito žmogaus. Taip yra todėl, kad mokslas dabar įsigilino į tai, kokio tipo išsiskyrimas labiausiai skaudina.

Lietuvoje viešėjo žinoma antropologė ir orangutanų tyrinėtoja Birutė Galdikas. Lietuvių kilmės mokslininkė šiais primatais pradėjo rūpintis prieš 50 metų, gelbėdama juos nuo išnykimo. O koronaviruso pandemijos metu siunčia žinutę – jei žmonės ir toliau brausis į gamtą, tokios pandemijos vis kartosis.

Vyriausybė nuo kitų metų sausio siūlo dešimtadaliu didinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus.   Tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui.

Internautai kėlė teorijas internete, kad kraterius Sibire galėjo išmušti apokaliptiniai asteroidai ar ateiviai, tačiau greitai paaiškėjo, kad skylės atsirado amžino įšalo viršūnėse, esančiose virš gamtinių dujų telkinių. Tačiau staiga atsirandantys krateriai buvo pribloškiantys. Kai kurie įtarė klimato kaitą, o kiti pirštu rodė į gausią regiono iškastinio kuro gavybą.

Šimtams milijonų žmonių, gyvenančių šalia pakrančių, jūros lygio kilimas yra ganėtinai pavojingas, ypač, kai ledo sluoksniai Antarktidoje sparčiai nyksta ir galiausiai gali sugriūti. Jūros jau ir taip sparčiai kyla, grasindamos užlieti tokius miestus kaip Majamis.

Senėjimas gali atrodyti kaip nemaloni perspektyva, tačiau daugybė mokslinių tyrimų atskleidė, kad jaunystė taip pat nėra lengvas gyvenimo tarpsnis. Yra nemažai atvejų, kai žmonės puikiai pradeda jaustis įpusėjus gyvenimui arba net senatvėje.  Pavyzdžiui, paaugliai yra ganėtinai gyvybingi, tačiau vyresnio amžiaus žmonės paprastai yra labiau psichologiškai stabilūs.

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai suskaitmenino dalį Lietuvos metrikos ir paskelbė virtualioje platformoje. Naujai sukurtoje elektroninėje skaityklėje galima rasti 34 Lietuvoje publikuotas Metrikos knygas. Joje integruotos interaktyvios asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, rusėnų–lietuvių kalbų žodynas, veikia paieškos funkcija, pranešė VU. „Kiekviena Lietuvos metrikos knyga, kiekviena publikacija apie ją yra laukiama visų pirma mūsų kaimyniniuose regionuose, taip pat ir pasaulyje.

Rusų fizikos profesorius, areštuotas dėl kaltinimų valstybės išdavimu, įspėjo, kad vis didesnis mokslininkų persekiojimas kursto protų nutekėjimą iš Rusijos ir kelia pavojų tarptautiniam bendradarbiavimui. Laiške iš kalėjimo Valerijus Golubkinas rašė, kad jo ir kito fiziko Anatolijaus Gubanovo areštas pakenkė Rusijos nacionaliniam saugumui. V. Golubkino laiškas, kurio kopiją antradienį matė naujienų agentūra AFP, pasirodė padaugėjus mokslininkams iškeltų šnipinėjimo bylų.

Siekdama išvengti šalutinio hormonų pagrindu pagamintų kontraceptikų poveikio, mokslininkų komanda pradėjo ieškoti potencialaus vaisto, kuris panaudotų spermą naikinančius antikūnus. Ankstyvas tyrimas neseniai buvo paskelbtas žurnale „Science Translational Medicine“. Biomedicinos mokslininkų komanda iš įvairių JAV institucijų sukūrė spermą surišančius antikūnus, kurių pagrindą sudaro natūralus antikūnas, kovojantis su žmogaus sperma.

Klimato kaita iki devynių kartų padidino pražūtingų didelių potvynių, panašių į praeitą mėnesį nuniokojusius dalį Vokietijos ir Belgijos, tikimybę, rodo antradienį paskelbta tarptautinė studija. Liepos viduryje Vokietijos vakarų regioną apėmę potvyniai pareikalavo mažiausiai 190 žmonių gyvybių, dar 38 žmonės žuvo po ekstremalių liūčių Belgijos pietiniame Valonijos regione. Pasitelkdami sparčiai vystomo prieskyros mokslo (angl.

Pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją – mokslininkai aukščiausiame Grenlandijos taške fiksavo lietų. Iškrito milijardai tonų lietaus. Mokslininkai sunerimę – klimatas Grenlandijoje nenumaldomai šyla – o prieš kelias savaites ten ištirpo tiek ledo, kad užtektų paskandinti visą Lietuvą. Keturi penktadaliai didžiausios pasaulyje salos – Grenlandijos – padengti ledu.

Dviejuose ledo mėginiuose, paimtuose iš Tibeto plokščiakalnio Kinijoje, mokslininkai aptiko senovės virusus, kurių dauguma dar niekada nebuvo matyti. Žurnale „Microbiome“ paskelbti rezultatai buvo gauti ištyrus du 2015 m. išgręžtus ledo kernus. Mokslininkų teigimu, šis ledas pradėjo formuotis prieš 14 400 metų.

Į uostamiestį iš ekspedicijos Arktyje grįžo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie ne tik parsivežė įrodymų, kad ledynai ten sparčiai tirpsta, bet ir atrado unikalių gyvų organizmų, kurie užšalę lede išbuvo 20 000 metų, o šiam ištirpus, atsigavo ir gyvena toliau.  Net srovėmis tirpstančius ledynus Arktyje užfiksavo čia dešimties dienų ekspediciją surengę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie čia ir vyko tyrinėti, kaip pasaulinis atšilimas veikia Arkties ledynus.

Mūsų Mėnulyje yra vienas didžiausių Saulės sistemoje išlikusių kraterių – Pietų ašigalio-Eitkeno baseinas, esantis tolimoje palydovo pusėje. Ši sritis yra daugelio tyrimų dėmesio centre, regioną tyrinėja įvairūs simuliatoriai ir net kinų nusileidimo aparatas „Chang’e-4“. Dabar mokslininkai po jo paviršiumi atrado kažką nenormalaus. Planetų mokslininkai atrado sandarą, kuri sveria 2,18 milijardo kilogramų ir tęsiasi daugiau nei 300 kilometrų į gylį.

Pažvelgus į istorinių ir milžiniškų geologinių įvykių chronometražą per šimtus milijonų metų, galima pamatyti ciklinius veiklos pliūpsnius, kurie kartojasi gana tolygiai. Aprašydami šį modelį naujame tyrime, Niujorko universiteto ir Karnegio mokslo instituto mokslininkai apibūdina šį reiškinį kaip „Žemės pulsą“. Tačiau pagrindinė priežastis, lemianti šį pulsą, tebėra paslaptis.

JAV mokslininkai pirmieji pasaulyje sukūrė neuroprotezą, sėkmingai verčiantį paralyžiuoto vyro smegenų bangas sklandžiais sakiniais, sakoma ketvirtadienį paskelbtame mokslo straipsnyje. „Tai svarbi technologijų gairė žmogui, negalinčiam bendrauti natūraliu būdu“, – sakė sakė Kalifornijos universiteto San Fransiske (UCSF) podaktarinių inžinerijos studijų dalyvis Davidas Mosesas, vienas iš žurnale „The New England Journal of Medicine“ paskelbto straipsnio pagrindinių autorių.

Čagaso liga, kartais vadinama „besibučiuojančių vabalų liga“, galimai yra viena mažiausiai suprantamų, rečiausiai pranešamų ir labiausiai nepaisomų ligų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Naujame tyrime mokslininkai įsigilino į šią parazitinę ligą, paplitusią tarp Hiustone, Teksase, gyvenančių lotynų amerikiečių ir nustatė, kad ši infekcija labai dažnai lieka nediagnozuota. Čagaso ligą sukelia mikroskopinis parazitas, vadinamas Trypanosoma cruzi.

Mokslininkai rado įrodymų, kurie pagrindžia seną „išdavė vieną kartą, išduos visada“ taisyklę, kai kalbame apie ištikimybę santykiuose. Mokslininkai iš Denverio universiteto norėjo išsiaiškinti, ar neištikimybė ankstesniuose santykiuose yra neištikimybės rizikos veiksnys kituose santykiuose.

Naujas tyrimas parodė, kad didžiosios vasaros vakarų gadintojos, žiedadulkės, taip pat gali padėti plisti virusams, pavyzdžiui, SARS-CoV-2. Kaip pranešama moksliniame žurnale „Physics of Fluids“, skysčių dinamikos ekspertų duetas iš Nikosijos universiteto Kipre išnagrinėjo įvairius modelius, kad suprastų, kaip medžių žiedadulkės gali paveikti RNR virusų, tokių kaip koronavirusą sukeliančio SARS-CoV-2, plitimą.

Neseniai atliktas tyrimas teigia, kad jautrūs glitimui žmonės iš tikrųjų gali būti ne tokie jautrūs, kaip mano. Dėl to gali būti kaltas kažkas kitas, ir tai nėra glitimas. Tyrimas, kuriam vadovavo mokslininkai iš Oslo universiteto Norvegijoje ir Monasho universiteto Australijoje, buvo paskelbtas žurnale „Gastroenterology“. Apie 13 procentų žmonių teigia, kad yra jautrūs glitimui, o jų patiriami simptomai yra išsipūtimo jausmas suvalgius maisto produktų, tokių kaip duona ir makaronai.

Tikriausiai sunku patikėti, kad „McDonald‘s Happy Meal“ gali būti laikomas vaistu, nebent jeigu jūsų svoris yra nepakankamas. Tačiau naujas tyrimas atskleidė, kad vienas pagrindinių ingredientų, naudojamų greitojo maisto restorano patiekalų gamyboje, gali būti naudojamas nuplikimui gydyti. Jokohamos nacionalinio universiteto tyrėjai pastebėjo, kad paprastai neplinkančių gyvūnų – pelių – plaukus galima atauginti su chemine medžiaga, naudojama gaminant „McDonald‘s“ bulvytes.

Neseniai atliktos mokslininkų analizės nustatė, kad evoliucija tęsiasi, o naujas tyrimas, aprašytas moksliniame žurnale „Nature Ecology and Evolution“, parodė, kad mums galimai vystosi genas, dėl kurio nebetoleruosime alkoholio. Pensilvanijos universiteto tyrėjai išanalizavo beveik 2 500 žmonių iš 26 valstybių genomus, kurių pavyzdžiai buvo surinkti vykdant „1 000 genomų projektą“ (angl.