mokslininkai

Australijos mokslininkai atrado beveik prieš šimtą milijonų metų Kvinslando valstijoje gyvenusį žolėdį dinozaurą – Australotitaną kuperensį. Tai – naujausia šiame žemyne atrastų dinozaurų rūšis ir mokslininkai jau patvirtino, kad Australotitanai buvo didžiausi dinozaurai, gyvenę Australijoje.  Paleontologas Scottas Hocknullas teigia: „Australotitanas buvo krepšinio aikštės ilgio ir maždaug 6,5 metrų aukščio.

Mokslininkai sukūrė patį intensyviausią lazerį. Šviesos spindulys yra 1023 W/cm2 intensyvumo, kuris yra lygus viso Saulės šviesingumo sutelkimui į mažo biuro stalo plotą. Taip, tokiomis sąlygomis rašomasis stalas būtų visiškai sunaikintas. Šis pasiekimas, apie kurį pranešta žurnale „Optica“, yra daugiau nei 10 kartų geresnis už ankstesnį didžiausią intensyvumą, pasiektą 2004 m. Mičigano universitete.

Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro mokslininkai panaudojo nervų stimuliaciją, kad sukeltų sąmonės požymius vyrui, kuris vegetacijos būsenoje buvo beveik pusę savo gyvenimo. Asmuo vis dar toli gražu nėra visiškai budrus, tačiau jo atvejis rodo, kad sąmonę galima atkurti po daug ilgesnio laiko, nei manyta anksčiau. Nervas klajoklis (vagus nerve) sujungia smegenis su žarnynu ir kitomis kūno dalimis.

Išorinis Saulės atmosferos sluoksnis – Saulės vainikas – yra beveik 1 000 kartų karštesnis už Saulės paviršių. Nors vis dar nėra aišku, kas lemia šį neįprastą skirtumą, gali būti, kad mokslininkai jau greit šią mįslę įmins. Pernai Europos kosmoso agentūros dirbtinis palydovas „Solar Orbiter“ padarė pirmąsias Saulės nuotraukas, užfiksuotas kaip niekad arti žvaigždės paviršiaus.

Nauji tyrimai parodė, kad per pastaruosius du dešimtmečius visuotinis ledynų atsitraukimas paspartėjo. Nors jų mažėjimas jau kurį laiką buvo akivaizdus, naujas darbas, paskelbtas žurnale „Nature“, rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjimas smarkiai paspartėjo. Komanda, remdamasi išsamiais palydoviniais stebėjimais, ištyrė 217 175 ledynus iš viso pasaulio, išskyrus ledynines dangas. Šie įvertinimai buvo patvirtinti atliekant nepriklausomus didelio tikslumo atskirų ledynų matavimus.

Meksikos archeologai patys to nežinodami prieš beveik dešimtmetį aptiko naują dinozaurų rūšį. Prieš 72 mln. metų gyvenęs įspūdingas gyvūnas turėjo beveik pusantro metro ilgio skiauterę ir buvo panašus į dinozaurų mėgėjams jau žinomus anties snapus turinčius gigantus.  Kone 10-ies metrų ilgio naujos rūšies dinozauro griaučius Meksikos paleontologai aptiko dar 2013 m. Tik tuomet dar tiksliai nežinojo, ką surado Koahuilos valstijos platumose.

Gyvenime yra dalykų, kurių geriau nežinoti. Į šį sąrašą galima pridėti ir priežastį, kodėl stipriai suspaudus lūpas mūsų smakruose atsiranda daug mažų duobučių. Vienas socialinio tinklo „TikTok“ vartotojas paklausė „kas tai?“, prieš priartindamas telefono kamerą prie savo smakro ir parodydamas ant jo esančias mažas duobutes. Pasirodo, toks klausimas yra kilęs ne jam vienam. Nors mes turime smakrą visą savo gyvenimą, mes niekada nesusimąstome, kas dedasi mūsų veido apačioje.

Nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. Sališo jūros pakrantėse JAV ir Kanadoje išplaunamas nerimą keliantis žmonių pėdų skaičius. Gerai, bet koks žmonių pėdų išplovimas į krantą yra nerimą keliantis dalykas. Tačiau 2007–2019 m. į krantą buvo išplauta daugiau nei 21 pėda (paprastai vis dar su batais, tačiau be kitų žmogaus kūno dalių), kurias rasdavo paplūdimio lankytojai. Pirmąsias dvi pėdas savaitės bėgyje rado pasivaikščiojimu besimėgaujanti jauna mergina ir pora.

Tyrėjai pateikė naujų įžvalgų apie vieną seniausių archeologinių paslapčių – puodynių lygumą, esančią kalnuotoje šiaurinėje Laoso dalyje. Ten yra daugiau nei 2 100 didelių, tačiau skirtingo dydžio megalitinių akmeninių puodynių. Kai kurių jų ilgis siekia beveik 3 m. Ši vieta jau seniai pavergė archeologų vaizduotę. Dabar vyrauja nuomonė, kad anksčiau čia buvo laidojami žmonės, nes vykdant kasinėjimus buvo rasta žmonių ir net vaikų griaučių liekanų.

Japonų atliktos studijos analizė parodė, kad didesnes nosis turinčių vyrų varpos dydis yra vidutiniškai 13,5 cm, o mažesnes nosis turinčių – vidutiniškai 10,4 cm. Naujas tyrimas parodė, kad didesnes nosis turintys vyrai taip pat turi ir didesnes varpas. Todėl visi tie, kurie iki šiol jaudinosi dėl per didelės savo nosies, dabar gali šauti šampaną. Mokslininkai išsiaiškino, kad didesnės nosies savininkų taip pat ir varpos yra didesnės – vidutiniškai 13,5 cm.

Žmogaus kūnas (tinkamai funkcionuodamas) turi neįtikėtiną apsaugos sistemą, kuri aptinka pažįstamus ar naujus įsibrovėlius ir pradeda ataką imuninio atsako forma. Giliai jūroje aptiktas atradimas privertė suabejoti viską aptinkančia žmogaus imunine sistema, nes buvo nustatyta, kad naujai atrasti „nematomi“ mikrobai prasibrauna pro mūsų gynybą net neaptikti.

Žmonių nuomonės išsiskiria kai yra kalbama apie liemenėlių dėvėjimą. Vieni jas laiko absurdišku išradimu, kiti – emancipacijos įrankiu. Moksliškai kalbant, garsiausias liemenėlių ir krūtų tyrimas pasirodė prieš porą metų. Sporto mokslo tyrinėtojas Jeanas  Denisas Rouillonas, profesorius, dirbantis Franche-Comte universitete Bezansono mieste, vadovavo komandai, kuri atliko 15 metų trukusį tyrimą apie liemenėlių poveikį 330 moterų nuo 18 iki 35 metų.

Žygeiviai Kalifornijos Sent Lusijos kalnuose jau šimtmetį kalba apie „Tamsiųjų stebėtojų“ buvimą. Nuo 1700-ųjų vis pranešama, kad žygeiviai horizonte mato aukštus, bebruožius siluetus, stebinčius juos kelionėje. Didžiajame Sure žyguojantieji pasakoja, kad jie jaučiasi taip, lyg būtų stebimi. Atsigrežę jie pamatydavo nežinomą figūrą, kuri netrukus išnykdavo.

Pasirodo, po mirties mūsų smegenys miršta ne iš karto. Naujas tyrimas atskleidė, kad mirus suaktyvėja tam tikri genai, dėl kurių tam tikros mūsų smegenų ląstelės pradeda sparčiau augti. Kaip teigia tyrimo autoriai, šis anksčiau nepastebėtas smegenų aktyvumas po mirties gali turėti didelę reikšmę neurologinių sutrikimų tyrimams ateityje.

Antarktidoje matomi žali ledkalniai daugelį dešimtmečių žavėjo poliarinius keliautojus ir mokslininkus. Keletas straipsnių bandė paaiškinti šį įdomų reiškinį, tačiau jų egzistavimo priežastis liko nesuprantama. Mokslininkai pasiūlė naują idėją, kodėl atsiranda šie žalsvi ledkalniai. Jei šią idėją patvirtins, mįslė bus pagaliau įminta.

Puikus vokiečių gydytojas ir Nobelio premijos laureatas Otto Warburgas dar 1921 m. atrado, kad vėžinės ląstelės nenaudoja cukraus kaip kuro taip, kaip mes manėme. Užuot „deginęs“ cukrų naudodamas deguonį, kaip dauguma mūsų kūno ląstelių, vėžinės ląstelės taiko taktiką, kurią, kaip yra žinoma, naudoja ir mielių ląstelės – fermentaciją.

Naujas tyrimas atskleidė, kad norint apsaugoti Žemę nuo susidūrimo su asteroidu, reiktų naudoti kruopščiai parinktą atominę bombą, ir tai nėra susiję tik su ginklo galingumu. Siekiant užtikrinti, kad po susidūrimo asteroidas judės norima linkme, svarbu naudoti tinkamą bombą, o esminis šio pasirinkimo faktorius yra neutronų energija.

Dažnai sakoma, kad esi jaunas, kol tokiu jautiesi. Kad ir kokia būtų teisybė, naujas tyrimas parodė, kad skirtingų žmonių senėjimo tempai gerokai skiriasi. Kai kurie pradeda senti dar 45-erių. Naujas ilgalaikis tyrimas, kurio metu mokslininkai ilgiau nei keturis dešimtmečius stebėjo daugiau nei 1 000 žmonių gyvenimus, atskleidė, kaip skiriasi žmonių senėjimo tempai. Kaip pastebėjo tyrėjai, kai kuriems žmonėms biologinio senėjimo požymiai atsirado sulaukus 45-erių metų.

Dėl akivaizdaus miego trūkumo, kurį patiriame šiais laikais, dažnai kaltinami išmanieji telefonai ir kitos technologijos. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad už bemieges naktis turėtume šiek tiek labiau kaltais laikyti savo protėvius. Manoma, kad nuėjimo miegoti ir atsikėlimo skirtumai galimai yra paveikti mūsų protėvių, kurie miegodavo krūmuose, atvirai matomuose plėšrūnams ir kitoms žmonių grupėms, kai tik Saulė nusileisdavo.

Pasaulio trijų didžiųjų ledo dangų stabilumas yra vienas svarbiausių klimato mokslininkų klausimų. Bet kuriam iš jų ištirpus, šimtai milijonai žmonių, gyvenančių žemai esančiose vietovėse, turėtų palikti savo namus. Taigi mokslininkai lygiai tiek pat sunerimo, kiek ir nustebo, kai po Grenlandijos ledo danga rado augalų fosilijas. Tai galimai reiškia, kad sala prarado savo ledo kepurę ne taip seniai, kaip buvo manyta. Klausimas „kada ištirpo didžioji dalis Grenlandijos ledo?“ sukelia daug ginčų.

Koronavirusu susirgę žmonės aštuonis kartus dažniau suserga tromboze, nei pasiskiepijusieji „AstraZeneca“ vakcina, parodė naujas tyrimas. Mokslininkai iš Oksfordo universiteto, kuriame ir buvo sukurta ši vakcina, išsiaiškino, kad giliųjų venų trombozės (GVT) tikimybė yra nuo aštuonių iki dešimties kartų didesnė susirgus COVID–19, nei pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina, rašoma mirror.co.uk.

Ruošiantis pirmajam Nobelio premijos viršūnių susitikimui, Švedijos mokslų akademija paskelbė „Planetos padėties“ ataskaitą. Susitikimas buvo sušauktas, siekiant skatinti imtis veiksmų, sprendžiant pagrindines problemas, su kuriomis susidūrė pasaulis. Balandžio 26–28 dienomis vyksiantį susitikimą rengia Nobelio fondas. Jį internetu galės stebėti visi norintieji. Šį renginį taip pat palaiko Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinė mokslų akademija ir didžiosios Europos tyrimų institucijos.

Mokslininkai teigė radę įrodymų, kad arčiausiai Saulės esantis žvaigždžių spiečius šiuo metu yra gravitaciškai griaunamas. Ši išankstinė išvada, apie kurią rašoma akademiniame žurnale „Astronomy & Astrophysics“, rodo, kad spiečius prieš šimtus milijonų metų susidūrė su didžiule nematyta struktūra. Tada ir prasidėjo jo naikinimas. Nagrinėjamas žvaigždžių spiečius yra žinomas kaip Hiados.

Kartais mokslininkams tenka atlikti tyrimą, kuris patvirtina tai, ką visi jau žino. Pavyzdžiui, kad vanduo yra šlapias. Tyrimai atliekami tik tam, kad patikintų, jog vakcinos nesukelia autizmo. Vis dėlto šie tyrimai yra būtini norint gauti visišką patvirtinimą ir išspręsti vis dar dažnai kylančias diskusijas. Dvi naujos didelio masto apžvalgos padarė išvadą, kad 5G ryšį yra visiškai saugu naudoti, patvirtinant ankstesnius tyrimus.

Žvejai prie Palangos iš jūros ištraukė retą viešnią prie mūsų krantų – keturūsę vėgėlę. Kaip gilius ir tamsius tropinius vandenis mėgstanti žuvis atsidūrė Baltijoje – mokslininkams vis dar paslaptis. Tiesa, jie labai dėkingi žvejams, kurie vėgėlę atidavė tyrimams, o ne išrūkė kaip iš pradžių buvo sumanę. Klaipėdos universiteto mokslininkas iš šaldiklio atneša ypač retą žuvį mūsų krantams. Jo rankose – keturūsė vėgėlė.

Kol vieni naktį ramiai miega, Filipinų mokslininkų komanda, nuo galvos iki kojų vilkinti apsaugines aprangas – baltus kostiumus, kaukes, pirštines – iš tinklo bando ištraukti šikšnosparnį. Ne šiaip sau – matuoja jo dydį, ima mėginius nuo kūno, sparnų ir iš burnos. Ši komanda save vadina „virusų medžiotojais“, kurių vadovas beveik dešimtmetį tyrinėja šikšnosparnius ir tai, kaip juose esantys virusai gali paveikti žmones. „Mes stengiamės ištirti kitas koronaviruso atmainas šikšnosparniuose.

Didesnis už visą Niujorką miestą ir prilygstantis ištisam Utenos rajonui. Tokio dydžio ledkalnis atskilo nuo Antarktidos ledyno. Mokslininkai mano, kad klimato kaita tam poveikio visgi neturėjo, o dabar akylai stebi, kur pajudės didžiulė ledo sala. Pirmą įtrūkimą Brunto ledo šelfe mokslininkai pastebėjo dar prieš 10 metų. Tačiau 1270 kvadratinių kilometrų ledkalnis galiausiai nuo Antarktidos atskilo tik dabar.

Kinijos mokslininkai teigia, kad žmonių smegenų struktūra gali skirtis, priklausomai nuo to, ar jie augo vieni, ar su broliais bei seserimis. Tyrimo duomenimis, vienturčiai vaikai yra labiau linkę į intravertiškumą, yra kūrybingesni. Ankstesniuose tyrimuose dėmesys buvo skiriamas elgesio, kognityvinės funkcijos ir charakterio bruožų skirtumams tarp vienturčių ir didesnėse šeimose augusių vaikų.

Lietuvos mokslininkai kuria preparatų, slopinančių pandeminio koronaviruso prikibimą, prototipą. Kaip penktadienį pranešė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), „Infekcinių ligų ir patogeninės mikrobiologijos instituto“ mokslininkai pasirašė finansavimo sutartį pagal priemonę „Inostartas“ projektui, kuriuo siekiama sukurti tokį preparatą.

1545 m. Meksiką užklupo paslaptinga liga, sukėlusi vieną didžiausių pandemijų žmonijos istorijoje. Vos per penkerius metus iki 15 milijonų žmonių – apie 80 procentų gyventojų – mirė siaubinga mirtimi, iškentėjus akių, nosies ir burnos kraujavimą. Praėjus maždaug 550 metų, vokiečių mokslininkų komanda atrado vadinamąją „cococoliztli“ (actekų kalba – maro) epidemiją, kurią sukėlė salmonelės.

Šiuolaikinės vėžio gydymo priemonės yra labai efektyvios, tačiau kartais vėžio ląstelės vis tiek kažkaip išgyvena. Kai kurios, atrodo, pranyksta tik trumpam ir vėl pradeda daugintis vis pasibaigus gydymui. Naujas tyrimas rodo, kad vėžio ląstelės chemoterapiją išgyvena kaip meškos žiemą. Kanados mokslininkai tyrė energijos apykaitos procesus storosios žarnos augliuose.

Mokslininkai nustatė savybes, kurios galimai skatina žmones teigti, kad jie „girdi“ mirusiuosius. Naujas tyrimas rodo, kad tiems, kurie save apibūdina kaip „aiškiagirdžius“, būdingi tam tikri bendri bruožai su aiškiaregiais („matančiais“) ar „aiškiajaučiais“ („jaučiančiais“ ar „nujaučiančiais“), įskaitant jautrumą klausos haliucinacijoms ir vaikystės patirtį.

Šiemet mokslas žengia didžiuliais žingsniais pirmyn. Vos per metus sukurtos vakcinos nuo koronaviruso. O štai viena prancūzų kompanija ką tik gavo Europos Komisijos leidimą gaminti ir parduoti dirbtines širdis. Prancūzų proveržis moksle ir medicinoje žada kur kas šviesesnę ateitį viso pasaulio širdies ligoniams. Prancūzų kompanijos „Carmat“ sukurta dirbtinė širdis sveria 900 gramų. Ji tris kartus sunkesnė nei suaugusio žmogaus krūtinėje plakantis raumuo.

Seimas po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad dabartinė mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo tvarka diskriminuoja dėl amžiaus, tikslins jų skyrimo tvarką. Parlamentas šią savaitę 118 balsų „už“ ir keturiems Seimo nariams susilaikius po pateikimo pritarė tokiems įstatymo pakeitimams, toliau projektus svarstys Seimo komitetai.

Nepaisant griežtų ribojimų per šventes, didžiausia Europos ekonomika – Vokietija skelbia pratęsianti griežtą karantiną. Tuo metu Prancūzijoje auga pasipiktinimas vėžlio greičiu vykdomos vakcinacijos. O štai Jungtinėje Karalystėje susirgimams augant žaibiškai – šalis skelbia grįžtantį prie griežčiausio visuotinio karantino, kuris truks mažiausiai iki vasario vidurio. Vakarų Vokietijoje, netoli Diuseldorfo, pareigūnai vaiko karantino taisyklių laikytis nenorinčius vokiečius.

Naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad vienkartinės kaukės dėvėjimas kelis kartus kartais apsaugo net prasčiau nei jokios kaukės nedėvėjimas. Dedantis kaukę antrąkart pasikeičia jos forma. Mokslininkai ištyrė trisluoksnes chirurgines kaukes, kurias dažnai naudoja medikai.

Australijos mokslininkai nustatė, kad koronavirusine infekcija COVID-19 persirgusiems žmonėms imuninės sistemos atminties ląstelės, padedančios organizmui sparčiau reaguoti į pakartotinį kontaktą su patogenu, išsilaiko mažiausiai aštuonis mėnesius, sakoma antradienį paskelbtoje studijoje.

Didžioji Britanija skambina pavojaus varpais – visai neseniai pranešė, kad šalyje nustatytas mutavęs koronaviruso atvejis, kuris plinta daug greičiau, nei pirmasis. Europa ėmė uždarinėti vartus atvykėliams iš Didžiosios Britanijos. Plačiau apie naują koronaviruso atmainą ir kiek įtakos galimam jos plitimui turės į Lietuvą jau sugrįžę tautiečiai iš Didžiosios Britanijos kalbame su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite.

Kinijos mokslininkai tvirtina sukūrę hipergarsinį reaktyvinį variklį, vadinamą „sodramjet“, kuris gali skristi 16 kartų didesniu nei garso greitis. Tai reiškia, kad orlaivis, kuriame montuojamas toks variklis, per dvi valandas galėtų nuskristi į bet kurią pasaulio vietą. Bandomasis prototipo skrydis buvo atliktas vėjo tunelyje Pekine (Kinija) ir pasižymėjo puikia trauka, degalų efektyvumu ir darbo stabilumu.

Puikiai visi žinome, kad praleisti valandų valandas sėdint nėra gerai, bet kiek reikia mankštintis, kad būtų neutralizuotas neigiamas sėdimos dienos poveikis sveikatai? Naujas tyrimas rodo, kad dienos neveiklumą turėtų kompensuoti apie 30–40 minučių fizinis aktyvumas per dieną.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sudarė patariamąją tarybą pasiūlymams dėl COVID-19 ligos valdymo teikti. Šioje grupėje – medikai, mokslininkai, taip pat verslo ir įvairių organizacijų atstovai.

Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios patvirtintų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičius pasiekė 72 252 541, pirmadienį pranešė JAV įsikūręs Johnso Hopkinso universitetas. Duomenys, paskelbti 7 val. Lietuvos laiku, rodo, kad pandemijos aukų skaičius per praėjusią parą išaugo iki 1 612 362, o pasveiko daugiau kaip 47 mln. užsikrėtusiųjų. Po 5 mln. ir daugiau užsikrėtimo atvejų patvirtinta Jungtinėse Valstijose, Indijoje ir Brazilijoje.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkai pirmadienį pristatys tyrimą, kokių padarinių Lietuvos žmonėms ir verslui sukėlė dėl koronaviruso grėsmės įvesti ribojimai. MRU teisės, viešosios politikos ir ekonomikos tyrėjai-ekspertai atliko pandemijos metu priimtų valstybės sprendimų teisinių, viešo valdymo ir finansinių aspektų vertinimą, pranešė universitetas.

Žmogaus sukurtų medžiagų masė dabar tikriausiai pirmąkart viršijo visų mūsų planetos gyvų organizmų masę, trečiadienį pranešė mokslininkai. Pasak tyrėjų, kelių, pastatų ir kitų statyboms panaudotų arba pagamintų medžiagų masė padvigubėja apytikriai kas 20 metų. Studijos autoriai nurodė, kad visos šios medžiagos dabar sveria apie 1,1 teratonos (1,1 trln.

Dvi naujovės pasaulyje – laboratorijoje užaugintą vištieną, kurią kaip visiškai saugią jau patvirtino Singapūras, ir autonominius taksi, kurių net 25 išriedėjo į Honkongo gatves. Taksi automobilis be vairuotojo jau važiuoja pasiimti savo kliento. Vadinamasis „robotaksi“ – pasaulyje dar neregėta naujovė. Į gatves 25 „robotaksi“ automobiliai išriedėjo Honkonge.

Net 305 metrų skersmens gigantas nutrūko nuo jį ore laikiusių lynų ir tiesiog sudužo. Iki šiol vienas didžiausių pasaulyje radijo teleskopų sugriuvo. Jis svėrė 900 tonų ir kybojo ant metalinių lynų 140 metrų aukštyje virš 305 metrų skersmens radijo bangas atspindinčios „lėkštės“. Arecibo observatorijoje Puerto Rike teleskopą laikantys lynai nutrūksta ir jis nugarma žemyn.

Dabar bus labai daug ginčų, koks priešas yra COVID-19 – toks, su kuriuo reikia susigyventi, ar toks, nuo kurio reikia slėptis. Tačiau kaip nesustabdysi Žemės sukimosi, taip nesustabdysi ir žmonių judėjimo. Harvardo universiteto mokslininkai nusprendė patikrinti, ar skraidymas dabar tikrai yra tokia prasta mintis. Jau rašėme apie tai, kad „Airbus“, „Boeing“ ir „Embraer“ atliko nepriklausomus tyrimus, kurie parodė, kad dabar tikimybė užsikrėsti COVID-19 lėktuve yra itin maža.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius su tyrėjų grupe nusprendė išsiaiškinti besimptomius viruso nešiotojus ir ištyrė paviršius, ant kurių ieškojo SARS-CoV-2 viruso dalelių. Mokslininką nustebino tyrimo išvados, kad ant paviršių surinktas virusinės medžiagos kiekis buvo toks pat didelis kaip ir Covid-19 sergančių žmonių nosiaryklėje.

Nors kol kas oficialiai nepatvirtinta nė viena vakcina, Lietuva iš penkių gamintojų jau sutarė įsigyti net 7 milijonus vakcinos dozių – gerokai daugiau nei reikia visai populiacijai paskiepyti. Atsisakyti šių vakcinų jau nebegalima, tačiau jų perteklių bus galima padovanoti ar perparduoti kitoms šalims. Pirmosios vakcinos dozės Lietuvą pasiekti turėtų po Naujųjų, tačiau masinis skiepijimas prasidės gerokai vėliau. Specialistų klausėme, kada anksčiausiai ir kas gautų skiepą.