Naujas ilgalaikis tyrimas, kurio metu mokslininkai ilgiau nei keturis dešimtmečius stebėjo daugiau nei 1 000 žmonių gyvenimus, atskleidė, kaip skiriasi žmonių senėjimo tempai. Kaip pastebėjo tyrėjai, kai kuriems žmonėms biologinio senėjimo požymiai atsirado sulaukus 45-erių metų. Tai reiškia, kad, laikui bėgant, padidės jų rizika susirgti demencija ir kitomis ligomis, siejamomis su senyvu amžiumi. Iš kitos pusės, kai kurie 45-erių sulaukę asmenys sensta lėčiau.
Šio įdomaus tyrimo rezultatai neseniai buvo publikuoti žurnale „Nature Aging“.
Tyrėjai rinko informaciją iš unikalios duomenų bazės, vadinamos „Dunedin cohort“, kurioje yra kaupiama informacija apie 1 037 asmenis, gimusius Naujojoje Zelandijoje 1972–1973 m. Čia galima rasti duomenis apie šiuo asmenų sveikatą, nuo tada, kai jiems buvo 3-eji, iki kol jiems sukako 45-eri. Ieškodami tam tikrų biologinių ženklų, susijusių su daugybe organų, mokslininkai išskyrė pagrindinius senėjimo požymius. Pasirodo, senėjimas – ilgas ir lėtas procesas – nebūtinai prasideda taip vėlai gyvenime, kaip galėjote įsivaizduoti.
„Senėjimas nėra kažkas, kas nutinka staiga, kai žmonės sulaukia 60-ties. Tai visą gyvenimą trunkantis procesas“, – rašė Maxwellas Elliottas, pagrindinis tyrimo autorius iš Duke universiteto psichologijos ir neuromokslų skyriaus.
Komanda pastebėjo, kad kai kurie 45-erių metų asmenys seno lėčiau nei jų amžiaus vidurkis. Šie individai atrodė jaunesni, turėjo mažiau raukšlių, gebėjo greičiau mąstyti, o jų širdis ir kraujagyslės buvo sveikesnės.
Priešingai, kai kurie to paties amžiaus žmonės jau turėjo senėjimo požymių. Tiriant duomenis apie skirtingus organus, mokslininkai pastebėjo, kad šie asmenys pradėjo skųstis kognityvinės funkcijos suprastėjimu, fiziškai atrodė senesni, pradėjo silpnėti jų širdis ir kraujagyslės, sensorinės-motorinės funkcijos, o ir jie patys teigė, kad jaučiasi nebe tokie sveiki. Mokslininkai tiki, kad greičiau senstantys žmonės turi didesnę riziką, sulaukę vyresnio amžiaus, tapti labiau pažeidžiami.
Nėra aišku, kokia dalis žmonių sensta lėčiau ir kokia greičiau. Taip pat nežinoma, kokie veiksniai turi įtakos senėjimo procesui. Patys tyrėjai pripažįsta, kad šis tyrimas atsižvelgia tik į nedidelę, vienoje šalyje gyvenančią populiacijos dalį, taigi šie rezultatai nebūtinai atitinka senėjimo tendencijas visame pasaulyje.
Visa tai gali skambėti, kaip kiek liūdnas atradimas – lyg vieni žmonės yra paprasčiausiai pasmerkti pasenti greičiau, nei kiti. Tačiau tyrėjai tikisi, kad jų darbas ne tik įkvėps atilikti daugiau tyrimų, bet ir padės žmonėms suprasti, kaip gali atrodyti jų senatvė.
„Mes galime išmatuoti, kaip greitai žmonės sensta, ir mūsų atradimai parodo, kad yra svarbu atpažinti senėjimą vis dar esant vidutinio amžiaus, kol dar yra laiko prevencijai, ir kol organai nėra smarkiai pažeisti“, – paaiškina M. Elliottas.
„Šie pastebėjimai parodo, kad reikšmingi senėjimo proceso skirtumai gali būti pamatuoti ir apskaičiuoti, kol žmogus vis dar yra vidutinio amžiaus. Taip atsiranda galimybė sušvelninti su senėjimu susijusių ligų padarinius“, – pridūrė Terrie Moffitt, vyresnioji tyrimo autorė.
