Žinomos dvi aiškiai išsiskiriančios šio viruso atmainos (klados), kurioms pavadinimai suteikti pagal regionus, kur beždžionių raupai yra endeminė liga: Kongo baseino (Centrinės Afrikos) klada ir Vakarų Afrikos klada.
Penktadienį PSO šias atmainas pervadino I klada ir II klada, kad būtų išvengta regionų stigmatizavimo rizikos.
Ši Jungtinių Tautų agentūra taip pat paskelbė, kad II kladoje išskiriamos dvi žemesnio rango atmainos – pokladžiai IIa ir II b. Pastarosios atmainos virusas siejamas su dabartiniu protrūkiu visame pasaulyje.
Trečiadienį PSO pažymėjo, kad pokladžiai IIa ir IIb yra giminingi ir gana neseniai atsiskyrė nuo bendro protėvio. Tai reiškia, kad IIb pokladis nėra išsivystęs iš IIa.
Mutacijų tyrimai
Pokladis IIb apima virusus, kurių pavyzdžių buvo surinkta 8-ajame dešimtmetyje, taip pat nuo 2017 metų.
„Peržvelgiant genomą, iš tikrųjų esama negausių genetinių skirtumų tarp virusų iš dabartinio protrūkio ir senesnių IIb pokladžio virusų“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame PSO pranešime.
„Tačiau nieko nėra žinoma, kiek reikšmingi yra šie genetiniai pokyčiai, tad vykdomas tyrimas, siekiant nustatyti, koks yra šių mutacijų poveikis (jeigu jis yra) užkrečiamumui ir ligos sunkumui, – pridūrė agentūra. – Tiek protrūkio, tiek laboratorinės studijos vis dar neleidžia atsakyti, ar užsikrėtimo atvejų gausėjimą galėjo lemti stebimi viruso genotipo pokyčiai, ar nešiotojų (žmonių) veiksniai.“
Be to, kol kas neturima informacijos, kaip mutacijos gali paveikti viruso atsparumą žmogaus imuniniam atsakui.
Padidėjęs sergamumas beždžionių raupais ne Afrikos šalyse, kur liga yra endeminė, stebimas nuo gegužės pradžios.
Liepos 23 dieną PSO paskelbė tarptautinę ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją.
Pasaulyje užregistruota jau daugiau kaip 35 tūkst. užsikrėtimo atvejų ir 12 mirčių; liga aptikta 92-ose šalyse, nurodo PSO,
Beveik visi nauji užsikrėtimo atvejai yra fiksuojami Europoje ir abiejuose Amerikos žemynuose.
Ekspertai tiria paimtus šiuo metu plintančių virusų pavyzdžius.
„Už dabartinį protrūkį atsakingų virusų įvairovė minimali, todėl nėra aiškių genotipo skirtumų tarp viruso iš šalių, kur [liga] nėra endeminė“, – pažymėjo PSO.
Agentūra taip pat nurodė, kad pastangos suteikti beždžionių raupams kokį nors kitą pavadinimą gali trukti „kažkiek mėnesių“.
PSO jau kelias savaites reiškia susirūpinimą dėl beždžionių raupų pavadinimo, kuris, anot ekspertų, yra klaidinantis.
Beždžionių raupai taip buvo pavadinti todėl, kad virusas 1958 metais pirmą kartą buvo nustatytas Danijoje tyrimams laikomoms beždžionėms, tačiau liga pasireiškia daugeliui gyvūnų, dažniausiai – graužikams.
PSO paprašė visuomenės padėti sugalvoti naują pavadinimą ir įkūrė specialų tinklalapį, kur bet kas gali teikti siūlymus.
„Pateiksime visuomenei atnaujintą informaciją iki šių metų galo“, – nurodė agentūra.
