mokiniai

Pasibaigus mokslo metams auditorijas komplektuoja ne tik universitetai ar kolegijos, bet ir profesinės mokymo įstaigos. Pastarųjų vadovai tikina, kad šiais ir kitais metais padėtis bus ne iš gerųjų – profesinių mokyklų duris varstys mažiau mokinių. Liepą jau sujungtos 6 tokio tipo mokyklos – jos tapo mokymo centrais. Tikisi pritraukti mokinių „Kol kas – ne kokie rezultatai, tendencijos yra prastesnės nei 2010-aisiais. Praėjusiais metais tuo pačiu metu buvo surinkta apie 70 proc.

Didžiojoje Britanijoje per metus padvigubėjus smurto klasėse atvejų, šalies valdžia panaikino vadinamąjį „neliesk“ draudimą ir leido mokytojams naudoti fizinę jėgą nepaklusniems mokiniams sutramdyti. Kaip rašo „The Daily Mail“, praėjusiais metais iš Britanijos mokyklų dėl smurtavimo klasėse buvo pašalinta beveik 1 tūkst. mokinių, kai kurie jų vos penkiamečiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad jau nuo liepos 1 d. valstybės remiamos šeimos gali teikti prašymus savivaldybių skyriams – tokių šeimų vaikams bus skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje bei parama mokinio reikmenims įsigyti.

Rasizmas vis dar kelia problemų Anglijos mokykloms: ir mokiniai, ir mokytojai demonstruoja rasistinio pobūdžio elgesį, rodo neseniai atlikto tyrimo rezultatai, kuriais remiasi naujienų kanalas „Sky News“. Trečdalis apklausoje dalyvavusių žmonių sakė pastebėję rasistinių mokytojų poelgių. O daugiau nei 83 proc. apklaustų mokytojų teigė matę, kad jų mokiniai elgiasi rasistiškai: prasivardžiuoja, laido netinkamus komentarus, juokelius, elgiasi stereotipiškai su kitų rasių atstovais.

Ilgos mokyklinės vasaros atostogos greitai gali tapti istorija, o mokiniams mokyklose gali tekti praleisti daugiau dienų ir kasdien likti joje ilgiau, skelbia šalies spauda. Taip nutiks ėmusis radikalių pokyčių naujose laisvosiose mokyklose, planuoja Britanijos vyriausybė. Švietimo reikalų sekretorius Maiklas Govas (Michael Gove) teigia, kad ateinantį rugsėjį Norviče (Norwich) numatoma atidaryti laisvąją mokyklą, kuri veiks beveik be pertraukos.

Apie tai, kad už mokyklų durų dažnai smurto aukomis tampa ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, Lietuvoje kalbama tik puse lūpų. Dažnai mokytojų skundai dėl patiriamo psichologinio ar net fizinio smurto nukreipiami prieš juos pačius tiegiant, kad pedagogai nesugeba dirbti su moksleiviais.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija šalies mokyklose pasibaigė ir abiturientai nekantriai laukia egzaminų rezultatų. Kaip ir buvo planuota, birželio 17 d. Nacionalinis egzaminų centras pradėjo skelbti valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Jau paskelbti rusų ir anglų valstybinių brandos egzminų rezultatai. Šiemet anglų valstybinį brandos egzaminą laikė 20 947 kandidatai, o rusų kalbos – 2 996. Abu egzaminus sėkmingai išlaikė daugiau nei 99 proc. abiturientų.

Šią savaitę būsimieji miesto pirmokai lankė parengiamąsias pamokėles ir patyrė pirmuosius mokyklinius įspūdžius. Tik tas pirmokėlių būrys buvo ne toks gausus, kaip tikėtasi: pasigesta daugiau kaip pusantro šimto vaikų. Mokyklų klasės tuštėja ne tik dėl mažėjančio gimstamumo. Lietuvos, taip pat ir Panevėžio vaikai, kartu su tėveliais iškeliauja bent kiek pakenčiamesnio gyvenimo ieškoti į kitas šalis.

1. Mokytoja lipnia juosta užklijavo mokiniui burną Browardo vidurinės mokyklos vaiko mama buvo šokiruota, kai dukra prisipažino, kad mokytoja jai lipnia izoliacija užklijavo burną. „Grįžusi po sunkios darbo dienos buvau nuliūdinta išgirdusi dukros pasakojimą“, – sako Leah Freel. Jazlyn Freel pasakoja, kad mokytoja jos paprašė nekalbėti, ir po kelių minučių atėjo nešina lipnia juosta, kuria apklijavo jai burną.

Keli šimtai lenkų tėvų protestavo prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Mitinge žmonės reikalavo didesnių galimybių savo vaikams Lietuvos mokyklose mokytis lenkų kalba.

Mokytoja Jadvyga Baškienė, išėjusi į pensiją, visą laiką savo namuose mokė vaikus matematikos. Mokytoja neėmė pinigų, atvirkščiai, pati sumokėjo už vieno mokinio studijas. Tremties košmarą, nepelnytos kaltės kompleksą, našlaitės ir atstumtosios dalią patyrusi dvarininkaitė garsėja kilnumu ir užuojauta žmogui. Namo spalvos primena pūgą Buvusi Kairių (Šiaulių rajonas) miestelio matematikos mokytoja Jadvyga Baškienė žvitri kaip vijurkas — nepatikėsi, kad vasarį šventė 80— ąjį jubiliejų.

„Mūsų vaikai mokykloje nesijaučia gerai. Mokiniai kuria išėjimo planus. Taip yra todėl, kad direktorė nebrangina besimokančių mokykloje mokinių, nesiekia jų išsaugoti. Neįdomi jai nei tėvų, nei mokinių, nei mokytojų nuomonė. Mokykloje nėra viešumo.

Tai, ką matote, buvo nufilmuota vienoje Rusijos mokykloje per fizikos pamoką. O mokytoja užsigrūdinusi, pistoleto neišsigando....

Vienos Škotijos mokyklos mokytojai surengė linksmą „flashmobą“: aktų salėje, kurioje susirinko apie 600 mokinių, jie staiga ėmė šokti. Šokių procesijai vadovavo mokyklos direktorius Billas Blackas. Vyriausių klasių mokiniams baigėsi užsiėmimai mokykloje ir jie turėjo pradėti savarankiškai ruoštis baigiamiesiems egzaminams. Mokytojai nusprendė juos padrąsinti prieš tokį įtemptą periodą, praneša BBC. Pedagogai surengė staigmeną, kurios įgyvendinimui panaudojo visą savo artistiškumą.

Sostinės „Vyturio“ pradinė mokykla tapo pirmąja Lietuvoje, kurioje įgyvendinant bandomąjį pradinio ugdymo projektą pamokos vedamos naudojant integruotą „Classmate PC“ sprendimą. Dvidešimt keturi šios mokyklos mokiniai ugdymo procese naudoja edukacinius nešiojamuosius „Classmate PC“ kompiuterius.

Nusikaltėliai jaunėja ir žiaurėja. Taip teigia ir įkalinimo įstaigų darbuotojai, ir policijos pareigūnai.  Policijos departamento duomenimis, 2010 metais Lietuvoje nepilnamečiai įvykdė mažiausiai 3589 įvairius nusikaltimus ir nusižengimus (tiek jų ištirta). Net 18 nepilnamečių pernai tapo žudikais, 59 – žagintojais ir prievartautojais, 21 – sunkiai sutrikdė kitų sveikatą, o didžioji dauguma vogė, plėšė ir pažeidinėjo viešąją tvarką.

Keturios moksleivės iš Ekaterinburgo tyčiojosi iš karo veterano, viską nufilmavo ir patalpino vaizdo įrašą tinklalapyje „Youtube“. Vaizdo įrašas buvo nufilmuotas praėjusių metų vasarį, kai veteranas pasakojo merginoms apie karą, o viena iš jų tuo metu maivėsi jam už nugaros. Vaizdo siužete už kadro girdimas balsas: „Karo nėra. Jis baigėsi prieš 45 metus. Oi, ne, prieš 65 metus.“ Senolis tik pasijuokia iš merginos neišprusimo.

Šiemet stojant į aukštąsias mokyklas bei pretenduojant į valstybės finansuojamas vietas bus įskaitomi išlaikyti tarptautiniai užsienio kalbų egzaminai. Tokią galimybę įteisina švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtinta Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimų įskaitymo ir atitikmenų valstybinių užsienio kalbų brandos egzaminų įvertinimams nustatymo tvarka. Tarptautinis užsienio kalbos egzaminas atitinka valstybinio brandos egzamino svorį skaičiuojant konkursinį balą.

Rūpinimąsi sveikatingumu imituojantys visuomenės sveikatos biurai pakvietė moksleivius dalyvauti nacionaliniame konkurse „Blaivi klasė“. Įsižeidę, kad laikomi klimpstančiais alkoholizmo liūne, mokytojai ir moksleiviai atsisako dalyvauti. Keistas konkursas “Blaivios klasės„ akcija iš karto sulaukė prieštaringų vertinimų.

Visą praėjusią savaitę net 57 Lietuvos mokyklos, dalyvaujančiose projekte SVEIKATIADA, „mėlynavo" šios spalvos drabužiais išreikšdami neabejingumą švaraus vandens poreikiui. Mokyklų bendruomenės minėdamos vandens dieną kvietė į akciją „Vaišinamės vandeniu", organizavo rankų plovimo akcijas, diskutavo apie vandens saugojimo poreikį, o pasižadėję jį saugoti simboliškai puošėsi vandens lašelio logotipais. „Mokiniams taip patiko ši akcija, kad daugelis atbėgdavo dar kartą atsigerti.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko Dainų švenčių nacionalinės komisijos posėdis, kuriame buvo aptarta 2012 metų Lietuvos mokinių dainų šventės „Mūsų vardas – Lietuva“ koncepcija ir programa. Mokinių dainų šventė vyks liepos 6-8 d. „Siemens“ arenoje bus rengiama Šokių diena, Vingio parke - Dainų diena, o Kalnų parke – Ansamblių vakaras. Mokiniai atliks liaudies dainas ir šokius, taip pat šiuolaikinių kompozitorių dainas, modernius šokius.

Remiantis ketvirtadienį paskelbtais planais, Didžiojoje Britanijoje vaikai mokyklose turėtų praleisti 9 valandas, kad tinkamai išmoktų anglų kalbos, matematikos ir pramoktų kokio nors amato, rašo britų dienraštis „The Daily Telegraph“. Numatoma, kad dešimtys tūkstančių vaikų nuo 14 metų amžiaus bus siunčiami į koledžus ir naujai įkurtus technikumus, kur praleis „darbo valandas“ ir per metus pamokas lankys vieną savaitę ilgiau, teigiama vyriausybės planuose.

Lietuvos mokiniai kviečiami dalyvauti konkurse ir dvejiems metams gauti stipendiją, skirtą mokytis tarptautinėje britų mokykloje, esančioje Tailande. Atrinktieji kandidatai mokykloje mokysis nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. birželio mėn. pagal šioje mokykloje vykdomą tarptautinę „Global Connect“ programą ir įgis tarptautinio bakalaureato (IB) diplomą. Konkurso būdu bus atrinkti du kandidatai 14 ir 16 metų amžiaus grupėje.

Laikai, kai moksleiviai pertraukų metu bėgdavo į sporto aikštę ir mėtydavo kamuolį į krepšį, jau praėjo. Mokytojai pastebi, kad vaikai vis labiau silpsta, tampa fiziškai neaktyvūs. Blogiausia, kad moksleivių apatiškumą sportui palaiko ir jų tėvai, skubėdami pildyti atžalų norus: kūno kultūros mokytojų kabinetuose per metus susikaupia krūvos ne tik medikų, bet ir moksleivių tėvų prašymų leisti jų atžaloms nedalyvauti kūno kultūros pamokose.

Profesinio mokymo institucijas visuomenė priima jau kaip alternatyvias mokymo įstaigas, teikiančias kvalifikuotą profesinį rengimą: siūlomos naujos, patrauklios specialybės, moderni mokymo įranga, dirba kvalifikuoti specialistai. Mokykla nuolat ieško naujovių verslo, gamybos, technologijų ir paslaugų srityse, konsultuoja žemdirbius ir verslininkus praktikos ir informacinių technologijų naujovių klausimais.

Praėjusiais metais specialistai nustatė, kad aktyvia tuberkulioze Panevėžyje sirgo vienas moksleivis, dar daugiau nei 30 nustatyta neužkrečiama forma. Tačiau kiek realiai mieste galėtų būti sergančių vaikų, nežinoma. Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai praėjusiais metais penkiose parinktose miesto mokyklose tikrino, ar vaikai neužsikrėtę tuberkulioze. Iš viso buvo patikrinti 457 penktų–dvyliktų klasių moksleiviai, jiems atlikti tuberkulino testai.

Siekiant geresnės ugdymo kokybės Lietuvos mokyklose svarbu išgirsti ir mokinių balsą. Ugdymo plėtotės centras, vykdydamas projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“, surengė diskusiją „Ko reikėtų šiandien mokytis mokykloje“. Diskusijoje dalyvavo projekto mokyklų mokinių komandos ir mokytojai iš Tauragės, Pabradės ir Mažeik...

Profesinio mokymo institucijas visuomenė priima jau kaip alternatyvias mokymo įstaigas, teikiančias kvalifikuotą profesinį rengimą: siūlomos naujos, patrauklios specialybės, moderni mokymo įranga, dirba kvalifikuoti specialistai. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.

Mokyklų aukso amžius – jau istorija. Pedagogines studijas baigusiam jaunimui teliks klausytis ne vieną dešimtmetį mokykloje skaičiuojančių kolegų pasakojimų apie turėtus didžiulius krūvius ir sočią pedagogo duoną. Mokinių mažėjimo tendencija mokytojus varo į neviltį – pastaruosius šešerius metus Panevėžys kasmet netenka vidutiniškai 1042 mokinių. Tiek užtektų vienai vidurinei. Dar prieš gerą dešimtmetį vargu ar kas būtų galėjęs patikėti, kad miesto mokykloje mokysis vos per 300 vaikų.

Pritarę, kad šiame pastate gali kuo puikiausiai tilpti vaikų globos namai „Danė“, privati pagrindinė mokykla „Universa Via“ ir protinę negalią turinčių asmenų dienos socialinis centras, Klaipėdos politikai surišo Gordijo mazgą. Viliaus Mačiulaičio nuotr. Klaipėdos miesto savivaldybė nutarė, kad po vienu stogu vaikų globos namuose „Danė“ gali tilpti ir našlaičiai, ir pagrindinė mokykla „Universa Via“, ir protinę negalią turinčių žmonių dienos socialinis centras.

Jaunoji karta ir ją į kelią išleidžiantys mokytojai už didžiulę pažangą liaupsių nenusipelnė. Tai įrodo Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti 2009 m. tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA rezultatai. Palyginus Lietuvos penkiolik-mečių žinias ir gebėjimus gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo srityse su kitų šalių to paties amžiaus jaunuolių pasiekimais paaiškėjo, kad mūsiškiai nepateko net tarp vidutiniokų.

Praėjusį šeštadienį Vilniuje, M.K.Čiurlionio menų mokyklos Šokių teatre, vyko ryškus ir spalvingas renginys – IX Lietuvos tautinių bendrijų vaikų ir jaunimo festivalis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui. Festivalį surengė Viešoji įstaiga „Tautinių bendrijų namai“ ir Tautinių bendrijų taryba prie LR kultūros ministerijos.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas kviečia Europos Sąjungos šalių mokinius (amžius 16–17 m.) dalyvauti 2011 m. gegužės 5–7 dienomis Briuselyje vyksiančiose simuliacinėse komiteto plenarinėse sesijose ir diskusijose „Your Europe Your Say“. Diskusijų kalba – anglų arba prancūzų. Mokyklos internetu gali užsiregistruoti iki lapkričio 30 dienos. Gruodžio mėnesį iš kiekvienos šalies bus atrinkta po vieną mokyklą.

Ar 30 metų mokykloje dirbantis ir ūmiu būdu garsėjantis kūno kultūros mokytojas galėjo išdykusį šeštoką griebti už gerklės, ar pedagogui mesti kaltinimai – tik paauglių fantazijos? „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos direktorius Algirdas Gedeikis mano, kad atsakymą padės rasti incidentą pamokoje mačiusių pedagogų ir kelių dešimčių mokinių apklausa. Nukentėjusio šeštoko mama teigia apie konfliktą per kūno kultūros pamoką išgirdusi tik vakare grįžusi iš darbo.

Prieš porą metų Lietuvoje veikė specialus telefono numeris, kuriuo paskambinus buvo galima pranešti apie mokyklos nelankančius vaikus. Dabar toks telefonas neveikia, bet ne todėl, kad sumažėjo mokyklos nelankančių vaikų. Mokyklos nelankymo problema dar labai paaštrėjo prasidėjus emigracijai, mat be tėvų priežiūros likę vaikai dažnai savarankiškai nusprendžia nesimokyti. Nors šalyje vykdomos net kelios vaikų grąžinimo į mokyklos suolą programos, mokyklos nelankančių vaikų statistika glumina.

Dažnai sakoma, kad vaikai puikiai žino savo teises, bet ypač nenoriai prisimena pareigas. Kas iš tikrųjų slepiasi po šiuo pasakymu? Šių dienų vidurinės mokyklos gyvenimo realybė gerokai skiriasi nuo tos, kurią buvo galime išvysti, tarkime, prieš dešimt metų. Šalies mokyklose dirbantys mokytojai vis dažniau užsimena apie, kad darbe kasdien tenka susidurti su grubiu, o kartais net žiauriu mokinių elgeliu.

Lietuvoje, kaip rodo pačios Švietimo ir mokslo ministerijos paviešinti statistiniai duomenys, nuo 2003 iki 2010 metų jau išnyko 563 mokyklos. Palyginti su 2003 metais, šiemet jau neturime 142 pagrindinių mokyklų, 185 vidurinių mokyklų. Tiesa, per 7 metus į teigiamą pusę pakito gimnazijų skaičius. Prieš 7 metus Lietuvoje veikė 90 gimnazijų, o dabar – 216 gimnazijų. Tačiau gimnazijų daugėjimas vis vien neatsvėrė vis didesnio mokyklų nykimo.

Neseniai naujienų portalo Balsas. Lt redakciją pasiekė vienos Mykolo Biržiškos moksleivio mamos laiškas, kuriame moteris išsakė susirūpinimą dėl vaiko mokymosi sąlygų, mat mokykloje dar nuo vasaros vidurio vyksta renovacija. „Vietoje to, kad pratęstų mokiniams atostogas, dėl niekaip nebaigiamų darbų, mokykla sugalvojo juos panaudoti kaip nemokamą darbo jėgą. Vaikai po 45 minutes mokysis, o pertraukas panaudos mokyklos šveitimui bei kvėpavimu dulkėmis.

Nesuvaldomi ir į mažus nusikaltėlius panašėjantys vaikai – kiekvienos mokyklos problema. Darbas klasėje, kurioje vienas mokinių nuolatos į save bando atkreipti dėmesį išdaigomis, keiksmais ir užgauliojimu, yra tikras išbandymas mokytojui. Kai tėvai neatlieka savo pareigos, vaiko ugdymą į savo rankas tenka perimti mokytojui.

Apie mokslo šaknų kartumą ir labai ilgai nokstančius vaisius liaudis yra sukūrusi ne vieną lakonišką posakį, o dažnas studentas ar mokinys suka galvą, ką daryti, kad dar nokdami šie vaisiai neimtų pūti? Čia į pagalbą skuba korepetitoriai, kurių verslą sunkmetis pakoregavo neišvengiamai: sumažėjus tėvų pajamoms daliai šeimų tapo per brangu leisti vaikus į papildomas užsienio kalbų, matematikos ar chemijos pamokas.

Patys gabiausi vaikai Lietuvos bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose yra priversti vegetuoti – jų gebėjimai neugdomi, o ir žinių jie gauna per mažai, teigia lrt.lt kalbinti gabių vaikų tėvai. Specialistai pastebi, kad mūsų šalyje vis dar nėra bendros gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo sistemos, ir vis dar diskutuojama, ar tokia sistema yra reikalinga ir koks turėtų būti gabių vaikų ugdymo modelis.

Kuršėnų L. Ivinskio gimnazija tapo viena iš 26 pasaulio mokyklų, kurios savo patirtį perduos beveik trims tūkstančiams švietimo įstaigų iš viso pasaulio. Spalio pabaigoje gimnazija iš Lietuvos mokyklos-patarėjos statusu dalyvaus novatoriško švietimo forume Keiptaune, Pietų Afrikos respublikoje. Spalio 25–29 d. vyksiančiame Pasauliniame novatoriško švietimo forume Lietuvos atstovai susitiks su daugiau nei 80 mokyklų pedagogų iš 46 pasaulio šalių.

Keturiolikmetė panevėžietė, įtariama prievarta atiminėjusi iš jaunesnių moksleivių pinigus, sulauks baudžiamosios atsakomybės – šią nusikaltimų nuosavybei baudžiamąją bylą Panevėžio apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorė Danutė Baltrušaitytė perdavė nagrinėti apygardos teismui.

Pirmą kartą išleistos „Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijos“, skirtos žemų (riboto intelekto) ir labai žemų (nežymiai sutrikusio intelekto) intelektinių gebėjimų specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti. Leidinys skirtas dalykų mokytojams, integruotai ir specialiosiose klasėse ugdantiems 5–10 klasių specialiųjų poreikių mokinius, negebančius pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį, apibrėžtą bendrosiose programose.

Įžeidžiančios pravardės, fizinis smurtas, reketas –visa tai gali patirti vaikas, vos pradėjęs lankyti mokyklą. Patyčias Lietuvoje patiria daugiau nei pusė moksleivių. Būtent tiek jų pripažįsta. Neretai apie nuolat kęstą smurtą suaugusieji sužino per vėlai –vaikui pasitraukus iš gyvenimo. Išleidę savo atžalas į mokyklą tėvai naiviai tikisi, kad jų vaikai ne tik krausis į galvą žinias, bet ir bus saugūs. Deja, realybė priešinga.

„Vaikišką šampaną ir kitus alkoholį imituojančius gėrimus reikia pašalinti iš apyvartos“, - tokį siūlymą š.m. spalio 1 d. LR Seime vykusiame susitikime su valdžios atstovais dėl jaunimo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės problemų sprendimo pateikė Lietuvos mokinių parlamento (LMP) nariai.

Kažkada skalsi buvusi mokytojo duona dabar virto trupiniais. Visuomenės, ypač valdžios akyse šios profesijos prestižas gerokai sumenko. Tai pripažįsta ir Nijolė Šervenikaitė –lituanistė, Lietuvos šviesuolė, keliolikos literatūros vadovėlių autorė, kurios globojami moksleiviai vis skina laurus jaunųjų filologų konkursuose. Tik ji, kaip ir jos kolegos visoje Lietuvoje, dar mato prasmę rengdama vis naujas moksleivių kartas gyvenimui.

Spalio 5-ąją, antradienį, minima tarptautinė Mokytojų diena. Tądien ne vieną mokinį galima sutikti su gėlių puokšte rankose, o kone visose mokyklose trumpam apsikeičiama vaidmenimis: mokytojai susėda į suolus, o mokiniai stoja prie lentų ir tampa savo ugdytojų atspindžiu. Tačiau nors ne vienas spalio 5-ąją atiduoda pagarbą savo mylimiems mokytojams, vis dar gaji nuomonė, kad ši profesija toli gražu ne prestižinė, o retas kuris baigdamas mokyklą drąsiai sako, jog norėtų tapti mokytoju.

Pakeitę moksleivių maitinimo tvarką, uždraudę gaminius su maisto priedais, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai turėjo pastebėti, kad lazda visgi turi du galus. Visuomenėje kilo pasipiktinimo banga supratus, kad moksleiviai nuo šiol nebegaus sriubos, o maisto kainos mokykloje gerokai šoktelėjo, tuo tarpu patys bendrojo lavinimo įstaigų ugdytiniai spėjo praminti takus iki aplinkinių parduotuvių, kebabų, čeburekų ir kito greito maisto pardavėjų kioskų.