Įžeidžiančios pravardės, fizinis smurtas, reketas –visa tai gali patirti vaikas, vos pradėjęs lankyti mokyklą. Patyčias Lietuvoje patiria daugiau nei pusė moksleivių. Būtent tiek jų pripažįsta. Neretai apie nuolat kęstą smurtą suaugusieji sužino per vėlai –vaikui pasitraukus iš gyvenimo.
Išleidę savo atžalas į mokyklą tėvai naiviai tikisi, kad jų vaikai ne tik krausis į galvą žinias, bet ir bus saugūs. Deja, realybė priešinga.
Užmerkia akis
„Mano sūnus vos mėnesį lanko pirmą klasę, bet jau patyrė, ką reiškia būti užgauliojamam, reketuojamam ir net primuštam. Pasirodo, mes šeimoje vaiko visiškai neparuošėme mokyklai –nemokėme muštis, nemokėme skaudinti kitų žodžiais. Atvirkščiai, aiškinome, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo jų plaukų spalvos, kūno sudėjimo, fizinių trūkumų, yra lygūs. Bet tai, ką kasdien girdžiu atėjusi pasiimti sūnaus po pamokų, kelia siaubą: „mažius", „storas", „ačkarikas", „flegma". Tai tik žiedeliai. Bandžiau kalbėti su mokyklos vadovais, bet jie nieku gyvu nepripažįsta egzistuojančios smurto problemos, o mums patarė išmokyti vaiką atsikirsti. Maža to, mokykla didžiuojasi reitinguose užimanti gana aukštą vietą. Mano supratimu, vadovams tiesiog paprasčiau užmerkti akis į visas blogybes, kad ginkdie nenukentėtų reitingai. Klausimas, ar vaikai tokioje aplinkoje yra saugūs."
Toks vilnietės Jurgitos pagalbos šauksmas praėjusią savaitę pasiekė “Vakaro žinių" redakciją. Ir tai tikrai nėra išskirtinis atvejis Lietuvos mokyklose.
Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus" generalinė sekretorė Rasa Dičpetrienė atskleidė siaubą keliantį faktą: Lietuva pirmauja Europoje pagal vaikų patiriamą smurtą mokyklose.
Lietuva pirmauja
„Moksleiviai labiausiai kenčia nuo patyčių. Kaip rodo Pasaulio sveikatos organizacijos studijos rezultatai, palyginti su kitomis šalimis, patyčių dažnis mūsų šalyje kol kas yra vienas didžiausių. Lietuvoje patyčias patiria daugiau nei pusė moksleivių. Maždaug tiek pat vaikų apklausose prisipažįsta patys tyčiojęsi iš bendraklasių", –teigė ji.
Kaimyninėse šalyse padėtis panaši: Estijoje patyčias patiria 15-29 proc., o Latvijoje –15-24 proc. mokinių. Mažiausiai iš vaikų tyčiojamasi Švedijoje ir Ispanijoje –čia su agresija susiduria apie 4 proc. paauglių.
„Pripažinti, kad patyčios egzistuoja –jau yra žingsnis jų išsivadavimo link. Baisiausia, kad mokyklų vadovai neretai stengiasi nematyti smurto kol jis netampa tragedijos priežastimi", –piktinosi R.Dičpetrienė.
R.Dičpetrienės teigimu, su vaikais būtina nuolat kalbėti patyčių tema, įtraukti juos į mokyklos bendruomenę, skatinti netoleruoti smurto, pranešti apie jį suaugusiesiems. Deja, tiesa liūdna –dažnai šiurpūs faktai paaiškėja jau įvykus tragedijai.
Juodoji kronika
◗ 2010 m. spalio 5 d. Priekulėje Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos mokiniai po pamokų paklupdę 15-metę ant kelių jai į veidą bei drabužius mėtė kiaušinius. Kiti moksleiviai egzekuciją filmavo bei fotografavo.
◗ 2010 m. spalio 8 d. Simno miestelyje dvi merginos sumušė 16-metę. Mergaitė dėl galvos ir kojos sumušimų bei kuokštais išrautų plaukų paguldyta į ligoninę.
◗ 2010 m. vasarį du Kauno Šančių vidurinės mokyklos aštuntokai per pamoką uždegė bendraklasės plaukus.
◗ 2010 m. sausį nepakėlęs bendraamžių patyčių Prienuose nusižudė vienuoliktokas.
◗ 2008 m. bendraamžių egzekuciją patyrė Jonavos rajono Upninkų pagrindinės mokyklos septintokė. Būrelis merginų ją sumušė bažnyčios šventoriuje.
◗ 2008 m. po traukinio ratais puolė penkiolikametė Jonavos Senamiesčio gimnazijos moksleivė. Jos atsisveikinimo laiškas buvo išvedžiotas ant netoli esančios sienos.
◗ 2007 m. internete paplito mobiliuoju telefonu nufilmuota medžiaga, kaip vienoje Suvalkijos mokyklų paauglės mergaitės kitų akivaizdoje tyčiojasi iš savo bendraamžės.
◗ 2007 m. sausį dėl bendramokslių patyčių nusižudė Šiaulių Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos ketvirtokė.
Kalbomis smurto neužgniauši
Rima BAŠKIENĖ –Seimo narė:
Tai didžiulė šiuolaikinės mokyklos problema. Ir kalbomis, koks blogis yra smurtas, problemos išspręsti nebepavyks. Būtina skatinti moksleivių užimtumą, bendravimą. Valstybė privalo sudaryti sąlygas tėvams bendrauti su savo vaikais. Juk būtent iš šeimos vaikai atsineša tiek gerus, tiek blogus dalykus. Tačiau šiandien finansiniai dalykai užgožia viską. Taupant pinigus nemokamų būrelių mokyklose beveik nebelikę, o į mokamus tėvai nebepajėgūs išleisti vaikų. Mažos mokyklos uždaromos dėl to paties taupumo. Bet palaukite, juk tų mokyklėlių bendruomeniškumas nepalyginti didesnis už didžiųjų mokyklų. O dabar pasirinktas lengviausias kelias –geltonieji autobusiukai. Nesvarbu, kad moksleiviai priversti keltis dar neprašvitus ir neišsimiegoję, pikti važiuoti į mokyklą. Kita vertus, atkreipkime dėmesį į tai, ką vaikai mato televizoriaus ekranuose, kokius kompiuterinius žaidimus žaidžia. Muštynės, šaudynės, gaudynės.
Visi šie dalykai kartu sudėjus ir gimdo agresiją. Manau, pats laikas nuo finansinių dalykų atsigręžti į dvasinius, kad vėliau netektų labai gailėtis.
Patyčios –tai: kabinėjimasis, pravardžiavimas, erzinimas, stumdymas, mušimas, pinigų ar kitų daiktų atiminėjimas, apkalbinėjimas, ignoravimas, gąsdinimas, piktų, erzinančių trumpųjų žinučių ar elektroninių laiškų siuntinėjimas.
Raimonda BAUBLYTĖ
